Pavojingos atliekos utilizuojamos
Niekam nebereikia aiškinti, jog gamtą žudo naftos produktai, sunkieji metalai, cheminės medžiagos, bet kai ištuštėja buitinių chemikalų buteliukas, su visais likučiais negalvodami pasiunčiame jį į šiukšlių dėžę.
Namų ūkiuose atlikę buitinės chemijos produktai, lakai, dažai, skiedikliai, jų pakuotės, pasenę vaistai, baterijos ir elektroniniai prietaisai, gyvsidabrio turintys gaminiai yra priskiriamos pavojingoms atliekoms, todėl jų į komunalinių atliekų konteinerius mesti negalima. Apie tai įspėja ant pakuočių esantys ženklai.
Išskirti iš bendro komunalinių atliekų srauto jas svarbu dėl to, kad pavojingos medžiagos apsunkina atliekų tvarkymo procesus, gali prasiskverbti į aplinką ir pakenkti žmonių sveikatai. Daugelį pavojingų atliekų būtina utilizuoti, kai kurios išvežamos tvarkyti į užsienį. Tuo užsiima pavojingų atliekų tvarkymo licencijas turinčios įmonės.
Žiūrėk, ką perki
Kas ryšis kviesti pavojingų atliekų surinkėjus net ir dėl paties pavojingiausio tualeto valiklio buteliuko? Pripažinkime, nė vienas to nedarome.
UAB „VAATC“ aplinkosaugos specialistas Marius Banaitis tvirtina, kad yra būdas sumažinti tokių problemų skaičių. Parduotuvėse renkantis buitinės chemijos priemones nesunku išsiaiškinti, ar jose nėra pavojingų medžiagų, ir rinktis tas, kurios draugiškesnės aplinkai.
„Tai, ką naudojame, atsisuka prieš mus pačius. Esame įpratę pirkti „stipresnes“ priemones – ko tik nepilame į tualetą, vonią. Pavojingos medžiagos su vandeniu nuteka į nuotekų valymo įrenginius, juos gadina, sutrikdydami ten vykstančius biologinius procesus, vėliau išteka į upes ir ežerus. Viskas, ką naudojame, atsiliepia mūsų savijautai ir daug metų turės poveikį mūsų vaikų, anūkų sveikatai“, – įspėja UAB „VAATC“ aplinkosaugos specialistas.
Tikra tiesa, kad per ilgą laiką gamta pati apsivalo nuo teršalų, bet tuo pačiu apsivalo ir nuo teršėjų, todėl nuolat daugėja pavojingų genetinių susirgimų.
Nėra pasirinkimo laisvės
UAB „VAATC“ pavojingas atliekas surenka tik didžiųjų atliekų aikštelėse. Vilniaus regione jų yra 17, mieste – penkios, po keletą ar bent vieną didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę yra visose Vilniaus apskrities savivaldybėse. Jos priima mažus, tik buityje susidarančius, pavojingų atliekų kiekius.
Yra ir daugiau vietų, kur galima saugiai šalinti pavojingas atliekas. Vaistinės įpareigotos surinkti vaistus, kurių galiojimas pasibaigęs, ten galima nunešti ir gyvsidabrio turinčius senus termometrus. Daugumoje elektronikos parduotuvių ir prekybos centrų pastatytos dėžutės panaudotiems galvaniniams elementams. Nebenaudojamus elektronikos prietaisus taip pat nemokamai priima elektros ir elektronikos atliekas tvarkančios įmonės – tereikia paskambinti, o pasiimti atvažiuos patys.
„Daugelį kitų namų ūkyje susidarančių pavojingų atliekų galima vežti į didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę. Svarbu, kad žmogus žinotų, kokias atliekas jis atveža. Tačiau jei gavę palikimą tvarkote rūsį, sandėliuką ir randate talpų, buteliukų, dėžučių su neaiškiais, nepažymėtais skysčiais ar milteliais, tai geriau nerizikuoti – tokiais atvejais rekomenduočiau kviesti pavojingų atliekų tvarkymo įmonės darbuotojus“, – sakė M. Banaitis.
Aplinkosaugininkas neslepia, kad pavojingų atliekų tvarkymas yra labai brangi paslauga, nes prieš jas utilizuojant reikia identifikuoti, laikyti atskirose uždarose talpose, specialioje patalpoje. Kartais pavojingas atliekas tenka vežti tvarkyti į užsienį, nes Lietuvoje nėra tam skirtos įrangos.
„Kai darai namuose remontą, prisiperki dažų, tirpiklių ir skiediklių, lieka daugybė dėžučių su dažais ir buteliukų su skysčiais, nereikia tikėtis, kad už jų sutvarkymą sumokės savivaldybė, kitaip sakant – visi mes, mokesčių mokėtojai. Jei perki, turi žinoti, kad tai, kas liks, reikės sutvarkyti. Pasirinkimo laisvės čia nėra, nes galioja vienintelis principas „teršėjas moka“, – tvirtina aplinkosaugininkas.
Sąvartyno priežiūra irgi brangi
Seniau visos atliekos būdavo nuvežamos į sąvartyną, sustumdomos buldozeriu, sutraiškomos sunkiasvoriais traktoriais. Jei jose būdavo aplinkai pavojingų medžiagų, jos išbėgdavo.
M. Banaitis tikina, kad dabar tarša niekur nedingsta, bet žmonės už atliekų tvarkymą turi daugiau mokėti, nes sąvartynus reikia prižiūrėti dešimtmečius.
„Įsivaizduokite 12,5 ha sąvartyną, kurio atliekų kaupo aukštis yra keliasdešimt metrų. Kol iš viršaus nešvarumai nutekės iki apačios, kol juos išvalysim, praeis labai daug laiko, nes net ir nepavojingų atliekų sąvartynus reikia prižiūrėti 20 metų. Geriau kažkur padėti, surinkti ir išvežti, nei išmesti į bendrą komunalinių atliekų kaupą. Jei žmogus supranta, kad atlieka kelia grėsmę aplinkai, jis elgiasi taip, kad būtų geriau gamtai ir jam pačiam“, – įsitikinęs UAB „VAATC“ aplinkosaugos specialistas.
Pasak M. Banaičio, net ir išmesta į bendrą konteinerį dėžutė nuo dažų ar tuščias tirpiklio butelis teoriškai į bendrą komunalinių atliekų srautą neturėtų pateikti, nes visos atliekos pereina per mechaninius biologinių atliekų apdorojimo įrenginius – jie tokius daiktus išskiria iš bendro atliekų srauto.
„Bet jei iš tos skardinės varva dažnai, tai jais subėga viskas, kas yra konteineryje ir tų atliekų mes niekada neišvalysime nuo pavojingų medžiagų. Esu matęs, kaip į konteinerį buvo išmestas neužsuktas ar sudaužytas butelis su tirpikliu ir jis viską, kas ten buvo, suliejo. Tokį konteinerį rūšiuok nerūšiavęs, jis visas užterštas. Žmonės turi galvoti, ką daro. Savo namuose nė vienas chemikalų nelaistome, bet susidaro įspūdis, jog išėję pro duris, atsakomybę pamirštame“, – piktinosi atliekų tvarkymo įmonės aplinkosaugos specialistas.
Išsigelbėjimas – atliekų prevencija
M. Banaitis įsitikinęs, kad pasirinkimas yra sąmoningumo dalykas. Dabar jau yra galimybė rinktis gaminius be pavojingų medžiagų, populiarėja ekologiški produktai, pakuotės, pagamintos iš perdirbimui skirtų medžiagų.
O pats naudingiausias dalykas, pasak M. Banaičio, yra atliekų prevencija.
„Pirma taisyklė: nepirk, ko nereikia, ir neturėsi atliekų. Kai siūlo „dvi už vieno kainą“, pagalvok, ar tikrai tau tiek daug reikia – gal užtektų vienos, mažiau pavojingos priemonės? Bet jei jau nusipirkai, tai bent pažiūrėk, kas parašyta ant pakuotės. Jei yra ženklas, įspėjantis nemesti į bendrą konteinerį, tai bent jau pagalvok apie tolimesnį atliekų likimą: surinkęs kelias pakuotes, nuvežk į surinkimo aikštelę arba užsisakyk išvežimo paslaugą“, – patarė aplinkosaugos specialistas.