Išmeta maisto pakuotes, statybines atliekas
Kaip pasakojo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos lankytojų aptarnavimo skyriaus vyr. specialistė Giedrė Šukytė, stebint situaciją miškuose susidaro įspūdis, jog daliai žmonių vis dar atrodo, kad išvežti atliekas į mišką yra paprasčiau ir pigiau nei tinkamai jomis pasirūpinti.
Pasiteiravus, kokios atliekos dažniausiai randamos Lietuvos miškuose, specialistė sakė, kad tai maisto pakuotės, automobilių detalės, statybinės atliekos, buities prietaisai, drabužiai. Neretai randami veidrodžiai, televizoriai ar klozetai. Karantino metu ypač padaugėjo išmetamų vienkartinių pakuočių, kurios pašalinamos aplink pažintinius takus ir kitas lankytinas vietas.
Vis dėlto ji pastebėjo, kad bėgant metams išmetamų šiukšlių kiekiai mažėja. Tai siejama su žmonių sąmoningumu bei platesnėmis galimybėmis atsikratyti atliekomis nekenkiant gamtai. Vis dėlto pastebima, kad šiukšlių padaugėja baidarių maršrutų vietose.
„Laikai, kai vandens turistai siejosi su kalnais šiukšlių pakrantėse, jau liko praeityje. Tiesa, atsiranda kita tendencija – nemažai šiukšlių (daugiausia įvairių pakuočių) nugula upių dugne. Tai ypač pastebima sekliose mūsų upėse ir ežerų protakose, bet negalima teigti, kad šiukšlės į vandenį pateko būtent iš baidarininkų. Jos lygiai taip pat galėjo patekti iš sausumos.
Jau daugelį metų direkcija įvairiais būdais skatina idėją „Ką atsivežei, tą ir išsivežk“. Tai reiškia, kad po savęs negalima nieko palikti. Paradoksalu, bet šiukšliadėžės buvimas vienoje ar kitoje lankomoje vietoje dažnai ir tampa šiukšlių sankaupos problema. Kai jos nėra – daugelis šiukšles tiesiog išsiveža su savimi. Deja, bet vienos netvarkingiausių vietų dažnai būna žvejų mėgstamos. Daugiausiai smulkių šiukšlių galima rasti labiausiai žmonių lankomose vietose, o jų tvarkymas užima daug laiko ir sąnaudų. Didesni šiukšlynai dažniausiai atsiranda atokesnėse vietose“, – kalbėjo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos atstovė.
Pasiteiravus, kas galėtų tapti išeitimi, G. Šukytė atsakė, jog svarbiausia visiems prisiminti, kad miškui nereikia nieko palikti, o stovyklavietes turėtume palikti tokias, kokias ir radome. Jei vis dėlto pasitaiko šiukšlė, pakelti reikia ne tik savo atlieką, bet ir kito paliktą. „Kiekvienas esame atsakingas už mus supančią aplinką“, – pridūrė pašnekovė.
Teršėjai – ir nelegalūs atliekų tvarkytojai
Nors poilsiautojų paliekamų šiukšlių srautas sudaro nemažą dalį visų miškuose randamų atliekų, leidžiant laiką gamtoje neįmanoma nepastebėti ir pakelėse ar miško gūdumoje išmestų senų padangų bei automobilių detalių. Anot Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktoriaus Tomo Vaitkevičiaus, neretai miškuose randamos vietos, kuriose savo atliekas šalina nelegalūs atliekų tvarkytojai, autoservisai, smulkios gamybos įmonės.
„Deja, bet vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės susigundo atiduoti atliekas jų tinkamai tvarkyti net nesiruošiantiems asmenims, kurie tiesiog išverčia jas miškuose. Žinotina, kad aplinkos apsaugos pareigūnams pavyksta nustatyti, kieno tos atliekos. Suradus atliekų savininką jam tenka aiškinti, kad užsakė vežėją, jis išvežė atliekas, bet jos atsidūrė ne didžiųjų atliekų surinkimų aikštelėse, o miške, tačiau atsakomybės nepavyksta išvengti. Žmonės tiesiog atsiduria spąstuose, nes neturi jokių tinkamą atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų.
Dažniausiai ieškoma, kas greičiau ir pigiau padės atsikratyti atliekomis, tačiau turime prisiminti, kad už dyką ar įtartinai mažą kainą nieko nebūna. Patikimi vežėjai turi turėti ir pateikti tam reikalingus leidimus, visus dokumentus“, – pasakojo T. Vaitkevičius.
(Ne)matoma žala žmogui
UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centro“ ekologė Miglė Kastėnė taip pat pastebėjo, jog visos šios atliekos yra ir pavojingų medžiagų šaltinis, o irdamos jas išskiria ir į aplinką. „Dėl aplinkos poveikio dūlant padangoms, išsiskiria sveikatai pavojingos cheminės medžiagos, tokios kaip benzenas, dar žinomas kaip kancerogenas, kuris sukelia vėžį. Asbestas savo ruožtu yra pavojingas kai jo plaušeliai patenka į aplinkos orą. Tai gali nutikti korozijos, mechaninio poveikio (daužymo, skaldymo) metu.
Miško tarša yra ne tik vizualiai matoma, bet bėgant laikui gali būti ir jaučiama, todėl visomis atliekomis būtina pasirūpinti saugiai, kad jos nekeltų pavojaus žmogui ar aplinkai“, – pastebėjo specialistė.
Siekiant sumažinti šiuos kenksmingus tiek gamtai, tiek ir mūsų visų sveikatai miškų taršos poveikius, Europos Sąjungoje jau nuo šių metų liepos 3 d. bus draudžiama prekiauti ir tiekti rinkai vienkartinius iš plastiko pagamintus stalo įrankius, ausų krapštukus, šiaudelius, lėkštes ir kt. Kartu bus uždrausta tiekti iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus vienkartinius gaminius ir maisto tarą, gėrimų indelius ir jų dangtelius. Taip siekiama mažinti vienkartinių indų suvartojimą bei išmetimą į aplinką.
Kartu specialistai primena, kad nors šiltasis sezonas yra geriausias metas iškylauti, svarbu prisiminti keletą taisyklių, kurios padės išvengti atliekų išmetimo gamtoje. Pirkti maisto iškylai važiuokite turėdami iš anksto sudarytą sąrašą. Jei skaičiuojate, kiek maisto paimti kiekvienam žmogui, yra nustatyta, kad sočiam pavalgymui asmeniui pakanka 500 g. maisto. Naudokite daugkartinius indus. Taip pat iš anksto pagalvokite, kur dėsite atliekas ir pasirūpinkite jų surinkimu.
Atmintinė, kaip poilsiauti gamtoje:
• Pirkti maisto iškylai gamtoje važiuokite turėdami iš anksto sudarytą sąrašą – tuomet tikrai nenupirksite per daug bei to, ko iš tiesų nereikės.
• Skaičiuojama, kad vienam žmogui sočiam vakarui gali prireikti apie 500 g. maisto.
• Iš anksto pagalvokite, kur dėsite atliekas. Tam puikiai tiks kartotinės dėžės, kurias galite gauti daugelyje parduotuvių.
• Atsisakykite plastiko ir naudokite daugkartinius, o taip pat nepamirškite daugkartinių gertuvių.
• Naudokite šaltkrepšį. Tai užtikrins, kad maistas nesuges, o likučius galėsite naudoti ir kitą dieną.
• Po iškylos miške ar laiko paplūdimyje susitvarkykite aplinką ir nepalikite jūsų buvimo pėdsakų, o dar geriau – padarykite aplinką dar gražesne.