„Kalbant apie naujų kalbų mokymąsi reikia pažymėti, kad nėra stebuklingų metodų, kurie leidžia išmokti kalbą labai greitai, tam reikia minimaliai laiko ir pastangų. Yra daug įvairių priemonių bei įrankių, kurie padeda mums, kad mokymasis taptų malonesnis, įdomesnis – kas yra labai svarbu. Bet bendra praktika rodo, kad nepriklausomai nuo pasirinktų metodų ar priemonių, reikia vadovautis tais pačiais 3 principais“, – sako 5 kalbas mokanti „AMES Education“ kalbų akademijos Mokymo dalies vedėja Marija Klečkovska.
Sistemingumas
M. Klečkovska sako, kad „Repetitio mater studiorum est“ yra sena lotyniška frazė, bylojanti, kad kartojimas padeda mokytis. Užsienio kalbų mokymasis ne išimtis – mokytis reikia nuolat, reguliariai. Tik reikia nusimatyti konkrečias savaitės dienas bei valandas ir suplanuoti kiek galime skirti tam laiko.
Taip pat norint palaikyti turimą kalbos lygį, pasak daugiau nei 20 metų dirbančios metodininkės, turimos žinios turi būti aktyvuojamos reguliariai, o ne tik pasitaikius progai. Reguliarus kartojimas yra svarbus, nes norint prisiminti naują žodį visiems laikams, ji reikia aktyviai ar pasyviai panaudoti kontekste bent 6 – 7 kartus. Be to, neužtenka tik reguliariai žiūrėti filmus ir skaityti tekstus, reikia tarti žodžius, kurti sakinius, lavinti kalbos laisvumą. Dėstytoja atkreipia į britų pasakymą: “You can learn speaking by speaking, writing by writing“ (liet. Jūs galite išmokti kalbėti kalbėdami, rašyti – rašydami, aut. pastaba).
Įvairovė
„Kitas svarbus aspektas – įvairovė. Sėkmingas kalbų mokymasis turi du didelius priešus. Tai – per didelis stresas ir nuobodulys. Nereikia galvoti apie tai, kad nebemokame mokytis, gal esame per seni, nepatogu klysti – tai yra tiesiog nereikalingas stresas. Kalba yra tarpasmeninio bendravimo priemonė. Pabandykime įsivaizduoti galutinį rezultatą – geras kalbos mokėjimas leis maloniai praleisti laiką, bendraujant su žmonėmis, daugiau skaityti, žiūrėti filmų, keliauti, siekti karjeros ir daugelio kitų dalykų“, – pažymi M. Klečkovska.
Pasak kalbų dėstytojos, mokantis labai svarbu integruoti visus kalbos įgūdžius, tai yra klausymą, skaitymą, kalbėjimą ir rašymą, kas užtikrins įdomesnį paskaitų turinį.
M. Klečkovska pateikia žinomų poliglotų, tarp jų Steve'o Kaufmanno iš Kanados ar Luca Lampariello iš Italijos taikomą veiksmingą kalbos praktiką, pagrįstą įvairovės principu, kurį atrodo taip: kasdien atsiduoti vis kitai veiklai. Vieną dieną perskaitėte įdomų tekstą. Antrą – žiūrite vaizdo įrašą su subtitrais. Trečią – rašote tekstą jus dominančia tema. Ketvirtą dieną susitinkate su savo mokytoju ir kuo daugiau dėmesio skiriate kalbėjimui, o po to gaunate grįžtamąjį ryšį tiek apie kalbėjimą, tiek rašymą.
Balansas
Kaip dabar dažnai kalbų mokytojas vadinamas kalbų koučeriu arba treneriu, kalbų mokymasis gali būti apibrėžtas kaip sportas. Tačiau, pasak dėstytojos, yra du skirtingi sportavimo būdai.
Vienas iš jų – treniruotės. Tai sąmoningas mokymas, kurio tikslas yra pasiekti kokį nors tikslą. Pavyzdžiui, ugdyti pečių raumenis sporto salėje. Antrasis yra poilsis, t. y. veikla, kuri pirmiausia yra maloni ir palyginti nereikalaujanti pastangų. Pavyzdžiui, žaisti futbolą, ilgas pasivaikščiojimas ar lengvas bėgiojimas. Panašiai, mokydamiesi kalbų, turite šias dvi galimybes.
„Kalbos treniruotė – tai fonetinė ir gramatinė analizė bei žodyno papildymas. Tai apima paaiškinimų skaitymą, specializuotos medžiagos naudojimą, vertimą ir panašiai.
Kalbinis poilsis ugdo jūsų pomėgius žiūrint filmus užsienio kalbomis, skaitant tinklaraščius, straipsnius ar el. knygas. Be to, grynas malonumas klausytis muzikos užsienio kalba ar susitikti su užsieniečiais visiškai neformaliame kontekste ir kita“, – sako metodininkė.
M. Klečkovska pabrėžia, kad mokymosi efektyvumo ir tuo pačiu malonumo paslaptis yra šių dviejų mokymosi tipų integravimas: „Treniruotės reikalingos, tačiau pamiršus apie poilsį gali atsirasti nuobodulys ir praeis noras mokytis. Deja, daugelis žmonių mokykloje tiki, kad kalbos mokymasis turi būti 100 proc. treniruotė. Balansas reiškia šių veiklų ne 50/50, o kiek kitokios proporcijos: 30 proc laiko praleidžiate mankštindamiesi, 70 proc. laiko skiriate poilsiui“.
Apibendrindama kalbų dėstytoja sako, kad norintiems išmokti kalbų yra svarbus išmintingas sistemingumo, įvairovės ir pusiausvyros taikymas, kuris nuves jus ten, kur norite būti. O pats pirmasis žingsnis galėtų būti atsakymai į šiuos klausimus: Kiek tiksliai kartų per savaitę ir po kiek laiko galiu skirti laiko savo užsienio kalbai? Kas mane domina ir kaip šį pomėgį perkelti į kalbų mokymąsi ir galiausiai, kokį mokymosį būdą pasirinksiu (individualiai, grupėje, savarankiškai)?