Ar įmanoma keliauti tvariai? Pirmą žinią apie tai išgirdo prieš 15 metų

Keliautojai naujų atradimų visuomet laukia su nekantrumu, tačiau vis dažniau kalbama ir apie taršą lemiančius faktorius, minimas keliautojo kaltės jausmas. Kokie neišvengiami pokyčiai laukia turizmo sektoriaus bei klimato kaitos, ar įmanoma keliauti tvariai?

„Novaturo“ tvarumo vadovė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė sako, kad ne tik keliaudami, net ir gyvendami kasdienį gyvenimą žmonės daro poveikį gamtai.

„Manau, pirmiausia mes turėtume pagalvoti, ar iš tiesų galime patirti tuos pačius pojūčius, tą patį malonumą ne tik toli keliaudami. Galima rinktis tokį keliavimo būdą, kad nereikėtų persėsti į kitą lėktuvą, galima susidėti mažesnį lagaminą ir pagalvoti apie tai, kokį poveikį darome ten, kur nukeliaujame. Šiandien tokia situacija, kad galvojame, ar išvis bus kur nukeliauti. Manau, keliautojų sąmoningumas itin svarbus“, – sako A. Alijošiutė-Paulauskienė.

Kas turėtų pirmas žengti žingsnį tvaresnių kelionių link – organizatorius ar keliautojas? Pašnekovė sako, kad abi pusės turi prisiimti atsakomybę.

„Vartotojas turi žinoti, ko nori, ir to reikalauti, nes paklausa formuoja pasiūlą. Lygiai taip pat – jei neliks pasiūlos, keliautojui nebus iš ko rinktis. Manau, didelė atsakomybė krenta ir ant kelionių organizatorių pečių. Sakyčiau, šiandien kelionių organizatoriai yra visos sistemos įkaitai, nes jie gali ribotai rinktis iš tų paslaugų tiekėjų, kurie yra rinkoje. Jei nėra tvarių paslaugų tiekėjų, tarkime, aviacijos, aišku, mes galime siūlyti keliauti arkliais, bet kiek bus keliautojų, kurie norės į Paryžių vykti karieta, – įvardija pašnekovė. – Ką daro kelionių organizatoriai? Peržiūri savo tiekėjus, ieško tokių, kurie, kiek įmanoma, daro mažesnį poveikį. Organizatoriai kreipia dėmesį ir į viešbučius. Mes jau išskyrėme „Tvaraus pasirinkimo“ viešbučius, kurie vienokį ar kitokį žingsnį yra žengę tvarumo link. Tokių viešbučių daug – trečdalis tų, kuriuos mes šiandien siūlome.“

A. Alijošiutė-Paulauskienė neslepia, kad dalis apgyvendinimo paslaugų siūlytojų vis dar naudoja ir vadinamąjį žaliąjį smegenų plovimą, tad kelionių organizatoriai turi tikrinti, ar viešbutis išties pagrįstai paslaugas įvardija tvariomis.

Vaikščiojimo ambasadoriumi vadinamas klimatologas Silvestras Dikčius renkasi mažiau vartoti, ir tai jau senokai tapo jo gyvenimo būdu. Vyras pasakoja, kad dar prieš 15 metų jis klimatologų konferencijoje susidūrė su tvarumo sprendimais.

„2008 metais buvau mokymuose Kopenhagoje, ir mums kelias paskaitas turėjo dėstyti dėstytojas iš Australijos. Jis tai darė nuotoliniu būdu. 2008 metais tai buvo tikrai neįprasta. Kaip priežastį, dėl ko neatvyko, nurodė ne laiko trūkumą, bet tai, kad saugo planetą. Prieš 15 metų klimatologų bendruomenė apie tai žinojo ir apie tai kalbėjo. Tada aš buvau labai neseniai pats pradėjęs skraidyti ir puikiai įsisąmoninau, jog tai svarbu. Niekas kaip ir nepasikeitė nuo to laiko – lėktuvai netapo mažiau taršūs. Toks suvokimas gana senas, tie, kurie domisi šia tema, žino apie tai jau ne pirmą dešimtmetį“, – pasakoja S. Dikčius.

Kaip keliauti darant mažesnę įtaką aplinkai? Klimatologas sako, kad pirmiausia reikėtų neneigti to,
suprasti, jog kai kurios kelionės yra taršios.

„Nereikia bandyti kaip nors išsisukti ar ieškoti tai neigiančios informacijos, keliauti į kažkokias konspiracinių teorijų lankas, pirmiausia – neneigti, o planuoti savo keliones ir atostogas: galbūt su mažiau persėdimų, galbūt ilgiau atostogauti, bet rečiau. Mes labai dažnai nesuvaldome savo troškimų, kuriuos mums sukelia socialiniai tinklai, medijos, ta pati reklama, – norą keliauti kas antrą, kas trečią savaitgalį. Pats esu pastebėjęs, kad kuo daugiau keliauji, tuo daugiau norisi. Kai nustoji skraidyti, tiesiog supranti, kad puikiai gyveni čia, kartais kur nors išvyksti, bet tai netampa būtinybe, kurios reikia bent kartą per mėnesį“, – sako S. Dikčius.

Atsakingi keliautojai jau yra girdėję įvairiausių rekomendacijų, kaip tausoti gamtą. Yra šalių, kuriose rekomenduojama nesimaudyti vandens telkiniuose, jei esate pasitepę kremu nuo saulės, nes tai daro žalą koralams ir žuvims.

„Lietuvoje mes irgi neturėtume praustis su dušo žele kur nors ežere. Galbūt savo gamtą labiau saugome, o nuvykę kitur esame lyg svečiuose, ir matydamas, pavyzdžiui, pietryčių Azijoje pilna šiukšlių, turbūt neretas tą šiukšlę išmeta – smerkia vietinius, bet ir pats tampa panašus į juos. Tai ir kelionių organizatoriaus tam tikra atsakomybė, ir mūsų pačių. Bent jau mano taisyklės tokios – gerbti vietinę kultūrą ir skleisti tvaresnio gyvenimo patirtį, atvykus svetur nesielgti taip, kaip jie“, – dalijasi klimatologas.

Keliones organizuojančios įmonės atstovė A. Alijošiutė-Paulauskienė pastebi, kad lietuvio keliautojo poreikiai kinta.

„Peržiūrėjome visus savo siūlomus viešbučius, o jie peržiūrimi pagal tai, kokia yra paklausa, tai trečdalis viešbučių turi patikimus sertifikatus, ir jie nėra pigiausi viešbučiai, – tai rodo, kad mūsų keliautojui yra svarbu. Keliautojams reikia žinių apie tvarumą, tas kitas puses, nes tai ne vien tik aplinkosauga, ne vien tik numesta šiukšlė, bet ir žmonių gerbūvis, ir gyvūnų gerovė, – labai svarbu žinoti pagrindinius principus ir būnant svetur rinktis tokias paslaugas, kurios ir ten daro kuo mažesnę žalą“, – įvardija pašnekovė.