Taigi, į Egiptą atskridome užsakomuoju reisu Vilnius – Šarm aš Šeichas. Po griežtos pasų patikros ir vietinių (nemokamų) vizų išdavimo procedūros oro uoste Egipte mūsų jau laukė kelionių agentūros suorganizuotas transportas į penkių žvaigždučių viešbutį „Stella di Mare Resort&SPA“.
Keliolika minučių mikroautobuse, pirmoji pažintis pro langą su dykumoje iškilusiu Šarm aš Šeichu – ir netrukus pasiekėme oazę ant jūros kranto, kurioje praleidome vieną savaitę.
Nors pats Šarm aš Šeicho miestas, būdamas dar labai jaunas, stulbinama architektūra nepasižymi, išpuoselėta viešbučių aplinka tviska prabanga: įvažiavimas į teritoriją – pro griežtai saugomus vartus, viduje už jų pasitinka ištaigingi žaliuojantys plotai. Čia gausybė palmių, įvairiaspalvių gėlynų, kruopščiai nupjauta pieva ir pompastiškoje vietoje ant jūros kranto įsitaisęs viešbutis. Iš čia kur akys mato – Raudonosios jūros įlanka ir horizonto platybės.
Tačiau dar daugiau įspūdžių, kokių nebuvome patyrę, pasitiko pačiame viešbutyje.
Mūsų kambaryje – visi įmanomi patogumai: erdvi patogi vonia, karališka, 2,5 metro pločio lova, egiptietiška aukščiausios kokybės medvilnės patalynė, didžiulis balkonas su vaizdu į žavingą palmių sodą ir tolumoje esančią „Nama Bay“ įlanką.
Tiesa, vienas dalykas nenustebino – tai prastas viešbučio interneto ryšys, tačiau atvykus iš Lietuvos tokios pat ryšio kokybės Egipte tikėtis ir neverta. Be to, juk atostogos be interneto – kokybiškesnės.
Įsikūrę ir įsipatoginę pasileidome į pažintį su atostogų aplinka viešbutyje, kokios gyvenime dar nebuvome patyrę.
Egipte savaitę svečiavomės vasario pabaigoje. Tada dienomis tvieskiant saulei oro temperatūra pakildavo iki 25–27 laipsnių Celsijaus. Vakarais ir naktimis – apie 18–20 šilumos. Tad net ir vėlyvą vakarą ar naktį išėjus pasivaikščioti po apšviestą ir jaukią viešbučio teritoriją užtenka lengvo švarkelio – vėjas nuo jūros čia šiltas ir švelnus.
Vos pravėrus duris – pribloškiantys personalo žodžiai
Jau kitą rytą į duris pasibeldė kambarių tvarkytojas. Vos pravėrus duris jis, plačiai šypsodamasis, prisistatė: „My name is Haisam. You are my boss now (liet. – Mano vardas Haisamas. Dabar tu – mano bosas).“ Porą sekundžių buvau ištiktas šoko nuo tokio jo pasakymo: tikrai nesitikėjau. Jei nesate pratę prie kreipinio „tu – mano bosas“, tai labai nustebina.
Haisamas jau antros dienos rytą norėjo atlikti kambario tvarkymo darbus, pakeisti patalynę, rankšluosčius, tačiau pasakėme jam, kad geriau pataupykime resursus ir saugokime planetą – nei rankšluosčių, nei patalynės po vienos nakties keisti dar nereikia. O Haisamas, net ir paprašius netvarkyti kambario, vis pakartodavo: „Kaip pasakysi, tu – mano bosas.“
Haisamas – nepaprastai nuoširdus ir paslaugus viešbučio darbuotojas. Tuos kelis kartus per savaitę, kai įleidome sutvarkyti kambarį ir pakeisti rankšluosčius, rasdavome paliktą staigmeną – ant nepriekaištingai paklotos lovos iš rankšluosčių lyg origamis išlankstytus linksmus personažus – drambliuką ar zuikį.
Puotos kasdieninės ir nesuvaidintas rūpestingumas
Egiptiečių paslaugumas ir dėmesys svečiams dar labiau išryškėjo viešbučio restorane. Paslaugų paketas „viskas įskaičiuota“ – tai kasdien vykstanti tikrų tikriausia puota. Tačiau ką reiškia tas „viskas įskaičiuota“? Tai gyvenimas viešbutyje su maitinimu ir gėrimais (įskaitant alkoholinius), pagrindinėmis sveikatingumo paslaugomis bei kultūrinėmis programomis – sporto klubu, baseinais, sūkurine vonia viešbučio terasoje, vakaro koncertais tiek po atviru dangumi, tiek kamerinėje aplinkoje.
Taigi puota čia vyksta kasdien mažiausiai tris kartus – pusryčiai, pietūs ir vakarienė, kurių metu galima rinktis maisto ir gėrimų, kiek tik norisi ir kokių tik širdis geidžia. Be to, kiekvieną dieną vakarienė – teminė: Viduržemio jūros, vokiška, prancūziška, angliška ir t. t. Kiekvieną kartą atėję valgyti galite rinktis iš gausybės troškintų, keptų mėsos patiekalų, BBQ, šviežių daržovių, sriubų, įvairiausių vietinių ir pasaulio virtuvės desertų bei kitų kulinarinių šedevrų. Tiesa, natūralu, kad visas maistas neišvengiamai įkvėptas egiptietiškos virtuvės – tai lemia unikalūs prieskoniai ir ypatingas maisto ruošimo būdas. Žinoma, Egiptas – musulmoniškas kraštas, tad kiaulienos čia nerasite – teks pasitenkinti jautiena, vištiena, ėriena, žuvimis ar jūrų gėrybėmis.
Egiptiečių paslaugumas ir pastangos dėl klientų žavėjo kas kartą atėjus į restoraną. Jie ne tik įsimindavo mėgstamiausius mūsų gėrimus ir kokteilius, bet net ir tai, kokią kavą labiau mėgsti – juodą, su pienu ar kapučiną, kokį alų – įprastą ar be alkoholio. O žinodami, kokį maistą pasirinkote, jie pasiūlydavo ir tinkamiausią vyną. Beje, vynas čia – vietinis, egiptietiškas, tad verta išmėginti.
Galėtų pasirodyti, kad toks intensyvus paslaugumas gali priminti lipšnumą, tačiau jie puikiai mato klientų nuotaiką ir žino, kaip bendrauti, kad nepasirodytų įkyrūs. Tačiau visada paklausia, kaip jaučiamės ir ar nieko netrūksta, o iškilus problemai ar poreikiui netrukus imasi sprendimo. Tad mandagumas ir svetingumas – nesuvaidintas ir natūralus.
Mėgautis maistu čia leidžiama ne tik viduje esančiame restorane, bet ir lauko terasose. Pavalgius galima pasidžiaugti milžiniško baseino malonumais ir jo viduryje įrengtu baru – pliuškentis gaiviame vandenyje ir siurbčioti mėgstamiausią kokteilį: viskas įskaičiuota!
Žinoma, iš pradžių gali pasirodyti, kad suvalgysite ir išgersite viską. Vėliau taip nebeatrodo.
Kadangi turistų čia nemažai, tarp jų gali pasitaikyti ir išlepusių atostogautojų, kuriems „viskas įskaičiuota“ yra tas pats, kas „švaistysiu maistą, kiek tik noriu“. Tad maistą ir gėrimus reikia rinktis protingai, o ne prisikrovus kalnus pilnų lėkščių palikti viską tik pakapsčius. Tad raginame būti atsakingus ir elgtis tvariai.
Egiptiečių rūpestingumą patvirtino ir susitikimas lifte su viešbučio restorano virtuvės šefu. „Ar tinka maistas? Kaip vertinate virtuvę? – pasiteiravo šefas. – Man svarbu žinoti, nes jūs man esate viskas.“ Štai tokie pirmieji įspūdžiai iš Raudonosios jūros kurorto Šarm aš Šeicho.