Atvyko daug pasiturinčių ukrainiečių
„Atsiradęs geras būstas rinkoje labai greit parduodamas, būna ir per kelias valandas. Būstų paklausa ne tik stipriai išaugo, bet ir pasirinkimo nebėra tiek daug, kaip buvo prieš pusę metų. Kainos didėja ir dėl to, kad yra daug perkančiųjų panašiame segmente. Visas šis pirkimo ir nuomos bumas prasidėjo iškart po Naujųjų. Su kuo nepakalbi, nėra daug būstų, kurie yra gerame stovyje nuomai. Viskas išgraibstyta“, – pastebi A. Burnienė, Costa Blanca regione konsultuojanti norinčius išsirinkti antrus namus ar būstą investicijai.
Viena iš priežasčių, kodėl taip stipriai padidėjo būstų paklausa ir jų kainos, pasak A. Burnienės, yra ne tik infliacija, bet ir karas Ukrainoje bei po pasaulį pasklidę ukrainiečiai, kurie gan akivaizdžiai paveikė ne tik būstų pardavimo šioje šalyje rinką, bet ir ilgalaikės būsto nuomos segmentą. Rasti nuomojamą būstą vis sunkiau, o nuomos kainos yra stipriai pakilusios: kai kur NT nuomos kainos kilo daugiau nei dvigubai, o tai daro investicijas į nuomai skirtą būstą dar patrauklesnėmis.
„Ukrainiečių, kurie turi pinigų, į Ispaniją atvyko tikrai nemažai. Tiesa, čia jie labiau ieško antrųjų arba kitaip vadinamų atostogų namų, nes dauguma jų tikisi po karo sugrįžti atgal į Ukrainą. Šiandien dienai ne visi jie dar gali nusipirkti namus dėl įšaldytų lėšų jų bankuose. Jie gali disponuoti tik tam tikra suma, kurios neužtenka būstui įsigyti. Bet panašu, kad artimiausiu metu, o tai yra per kelis artimiausius mėnesius, kliūčių įsigyti namams nebeliks. Tada verta tikėtis dar didesnio kainų šuolio ir, aišku, pasiūlos mažėjimo. Todėl visiems pažįstamiems sakau, kad jei norite pirkti, tai pirkite dabar, nes rudenį gali nebebūti, ką pirkti“, – sako pašnekovė.
Prieš perkant reikia sąžiningai sau atsakyti į kelis klausimus
„Kai manęs klausia, kur čia gyventi, ką įsigyti, aš visada užduodu savo 20 klausimų. Yra, kurie jais piktinasi, bet be atsakymų į juos, galiu tik įtarti, kur būtų jam gerai. Tam, kad rastumei geriausią variantą, turi žmogų ir jo poreikius suprasti ir ko žmogus tikisi iš esmės, tik tada gali patarti. Galbūt net ne mūsų regione ar žemyninėje Ispanijos dalyje jam reikia to būsto žiūrėti, o kur nors salose – Tenerifėje ar Fuerteventūroje“, – sako A. Burnienė.
Paklausus, kas tai per klausimai, pašnekovė sako, kad labai paprasti ir natūralūs: ar norite gyventi nuolat, ar praleisti čia žiemą, ar norėsite numoti būstą, ar tai investicija, ką norėsite veikti, kokios pramogos jus domina, ar reikia promenadų, ar reikia tylos. „Kai atsako į klausimus, tada jau galima padėti rasti svajonių būstą. Aišku, dar žmogus turi suprasti, kad ne visos svajonės materializuojasi dėl pinigų trūkumo. Būna, žmonės sako, mes norime būsto ant jūros kranto, naujo, modernaus namo, kad būtų trys miegamieji, vitrininiai langai, terasos, baseinai ir kainuotų 100 tūkst. eurų. Tai taip nebūna. Reiktų, kad norus ir svajones būtų realu materializuoti, va tada viskas gerai“, – juokiasi A. Burnienė.
Pasak pašnekovės, norint įsigyti gerą nekilnojamą turtą čia, tikrai reikia tam skirti laiko, žinoti tam tikrus dalykus, kurie mums nėra įprasti, vienas iš jų, kad būstas turi būti atsuktas į pietus, nes žiemos sezonu negaudamas saulės, jis pradeda pelyti, o pardavėjai, norintys greičiau parduoti, tam kartui jį užglaisto ir padažo: „Kai skrydžio bilietai nekainuoja brangiai, ne galima, o būtina atvykti ir pabūti toje vietoje, nueiti į kavinę ar pasėdėti pliaže, kur planuojate investuoti, galbūt tai visai ne taip, kaip atrodo internete. Ir tai ne tik apie būstą, bet ir patį miestą, ar miestelį, gal jis jums visai nepatiks“.
Būstų kainos pigesnės nei Lietuvos pajūryje
Pašnekovė pastebėjo, kad lietuviai Costa Blanca regione dažniausiai ieško antrojo būsto arba NT investicijai. Žiūri, ką už turimą sumą gali įsigyti, pavyzdžiui, Vilniuje kaip investiciją arba ką jie gali įsigyti Lietuvos pajūryje, jeigu kalbant kaip apie antrąjį būstą. Kainos, kuriomis daugiausiai ieško, dažniausiai svyruoja nuo 100 iki 200 tūkst. eurų.
„Labai nedaug yra tokių, kurie būstui nori išleisti daugiau nei 250 tūkst. eurų. Čia jau prasideda prabangus segmentas, kur galima nusipirkti ir nuosavus namus, ir kotedžus, ir apartamentus su vaizdais į jūrą, nuosavais baseinais, gera infrastruktūra. Aišku, vėlgi, priklauso nuo konkrečios vietos. Jei tai – prestižinis rajonas, bus vienos kainos, jei toliau nuo jūros, ar paplūdimys ne toks, kainos irgi atitinkamos. Kvadrato kaina svyruoja nuo 1,2 iki 2,5 tūkst. eurų. Tai yra pigiau nei daugelyje Lietuvoje pajūrio vietų. Investicinė grąža nedidelių apartamentų yra tikrai didelė, aišku, jeigu tai yra kurortai“, – sako A. Burnienė.
Pašnekovė kviečia nebijoti įsigyti senesnio buto, svarbu, kad jis būtų geroje vietoje, tik reikia į jį šiek tiek investuoti, tada jis tikrai atsipirks.
Paklausus, kiek pardavėjai vidutiniškai nuleidžia būsto kainą derybų metu, A. Burnienė sako, kad rinka yra pasikeitusi, paklausa yra didesnė nei pasiūla, jei kalbame apie gerus būstus: „Aišku, priklauso nuo žmogaus aplinkybių, galbūt jam skubiai reikia parduoti, ir jis nori kuo greičiau gauti pinigus, yra visokių aplinkybių, bet mūsų praktikoje daugiau kaip 10 tūkst. eurų nėra nuleidę, dažniausiai – 5–7 tūkst. eurų. Daugiau nuleidžia tuomet, kai neadekvati kaina būna uždėta nuo pat pradžių, būstas yra pervertintas, tada galima ir derėtis daugiau“.
Nuolat gyvenantiems – didesni miestai, laikinai – kurortiniai miesteliai
Paklausus, kurie regionai pigesni ir brangesni, pašnekovė sako, kad brangiausia kaip ir visur – aplink didžiuosius miestus – Barseloną, Malagą, nes čia yra galimybė žmonėms ir dirbti, ir atostogauti. Ties pačia Valencija nėra taip brangu, bet tai nėra tokia tipinė kurortinė zona, nes ten žmonės gyvena prie jūros, bet dirba čia pat mieste. Murcia regionas turi trumpesnę pakrantę, ten daug būstų parduodama golfo aikštynuose, be jūros vaizdų, be to Murcia paplūdimiai taip pat yra ne tik prie Vidružemio jūros, bet ir Mar Menor (marių). Kai atvažiuoji pirmą kartą, gali pasirodyti labai gražu, bet gal niekas nepasakys, kad vanduo ten du mėnesius žydi ir to grožio nebelabai lieka. Brangūs būstai yra Calpe mieste, Morairos, Benissos miesteliuose.
Pasak A. Burnienės, Benidormas gali būti puiki pramogų vieta, bet ar ten norėtųsi gyventi nuolat, labai didelis klausimas, nes ten daug žmonių, triukšmo, vakarėlių, daugiabučių prie jūros. Jis kitaip vadinamas ispanišku Las Vegasu. Torrevieja, kuriame galima rasti pigius būstus ir kuriuos renkasi nemažai lietuvaičių, yra dirbančių žmonių miestas, jeigu galima sulyginti su Lietuva, tai būtų kaip Klaipėda. Atostoginį būstą nusipirkus tokiame mieste investicinė grąža bus mažesnė.
„Andalūzija yra nuostabi, su savo išpuoselėtais miesteliais palei pakrantę, kuriuose ir pakankamai brangu. Man pačiai labai gera ten nuvykti, bet ar norėčiau gyventi, tai ne, ir tai nėra dėl kainų – ten mažiau žalumos, karščiau. Noriu gyventi ir ilsėtis ten, kur galiu kelis kilometrus vaikščioti paplūdimiu nesutikdama žmogaus, ar važinėtis dviračiu, o tam reikalingi atitinkami takai. Tad kiekvienas turi sau atsakyti į klausimą, kokį gyvenimo būdą jis nori čia gyventi, nes pasirinkimo daug“, – sako Costa Blanca regione gyvenanti pašnekovė.
A. Burnienė sako nekalbanti apie nuolatinį gyvenimą, nes jeigu nori čia ir dirbti, tai geriau rinktis miestus: „Mes patys dirbame ir Lietuvoje, ir nuotoliniu būdu, galime susidėlioti savo darbo grafikus. Aplink mus taip pat taip gyvena tokie, kurie čia atvyksta peržiemoti, vasaromis – būstus išnuomoja ir išvyksta į savo gimtines. Pažįstu nemažai porų, kurios gyvena 2 savaites čia, kitas dvi – Lietuvoje. Ne visi gali sau leisti čia praleisti tris mėnesius, bet yra, kurie gali suderinti: pasisemia vitamino D ir vėl grįžta atgal į mūsų pilką dangų“.
Iš banko gauti paskolą būstui nesunku
„Banko paskolą būstui pirkti Ispanijoje galima pasiimti be problemų, manau, kad net lengviau nei Lietuvoje. Tik reikia žinoti, kurie bankai duoda užsieniečiams paskolas, kokį procentą duoda nuo įsigijimo sumos, yra bankai, kurie deklaruoja, kad duoda iki 70 proc., realiai duoda 50 proc., kas irgi nėra blogai. Vienas iš kertinių dalykų: šeima turėtų gauti ne mažiau kaip 48 tūkst. eurų pajamų per metus. Tai – kritinė riba, kada jie svarsto paskolą. Čia aš kalbu tik apie vieno iš bankų reikalavimus“, – sako A. Burnienė.
Paklausus, per kiek laiko nuo užklausos galima gauti iš banko atsakymą dėl paskolos, pašnekovė sako, kad viskas priklauso nuo banko – yra tokių, kurie atsako per 2 savaites, o yra, kurie ir du ar tris mėnesius užtrunka. Reikia žinoti, kur eiti. Neprošal ir mokėti ispanų kalbą arba turėti konsultantus, kurie padės, nes ispanai mėgsta kalbėtis savo kalba, o ir dokumentai, kuriuos reikia pasinagrinėti prieš darant sprendimus, irgi yra ispanų kalba.
Nešvarių sandorių metu dažniausiai prarandamas užstatas
Paklausus, su kokiais iššūkiais galima susiduri, jeigu nori būstą pirkti savarankiškai, A. Burnienė sako, kad to iš milijono problemų, kuriomis galima susidurti perkant būstą, tai pakliūti į spąstus NT machinatoriams.
„Būstai turi netvarkingus dokumentus, kurie, kad juos galėtumei sutvarkyti, kainuoja, klausimas tik kiek. Yra tokių, kur ir pinigai nepadės, nes ten priregistruoti nepilnamečiai, ir jie negali niekur būti iškraustomi. Žinoma, notaras gali sustabdyti nuo klaidos ar nešvaraus sandorio, bet dokumentus turi susižiūrėti pats arba turi padėti atsakingi ir patikimi specialistai, nes pats asmeniškai to padaryti negalėsite iki avanso davimo“, – pataria A. Burnienė.
Dažniausiai, pasak pašnekovės, prarandamas užstatas: „Tai yra suma, kuria jūs rizikuojate pirmiausiai. Ji yra 5–10 proc. vertės, kokia galutinė, priklauso nuo pardavėjo. Tad čia yra pasitikėjimo pardavėju klausimas ir gali būti, kad visai sėkmingai nusipirksite tą būstą ir jokių problemų nebus. Juk negali sakyti, kad visi yra aferistai, kurie parduoda turtą ne apie agentūras, yra žmonių, kurie nenori mokėti agentams komisinių, nes juos moka pardavėjas. Tad čia kaip loterija ir nemažai žmonių pakliūna į tokias nemalonias situacijas, kai jų pinigai įšaldyti, kol vyksta teisminiai procesai. Rizikinga pirkti būstus, perimtus bankų. Jie dažniausiai būna problematiški“.
A. Burnienė pataria, kad jei labai norite nuotykio ir pirkti savarankiškai, tai reiktų ne tik ispanų kalbos pasimokyti, kad suprastumėte dokumentus, bet ir palikti kuo mažesnį avansą, kad paskui netektų jo prarasti, jei kils problemų tvarkant dokumentus notariškai.
Greičiausia grąža – trumpalaikės nuomos, tik nereikia daryti klaidų
Paklausus, kaip nusipirktais būstais įprastai naudojasi lietuviai, A. Burnienė sako, kad statiškai lietuviai patys nori važiuoti ilsėtis ir užsiimti trumpalaike nuoma, kuri gali garantuoti gerą grąžą.
„Dažna klaida lietuvių, kad jie galvoja, kad nusipirko gerą butą Ispanijoje ir jį visus metus nuomos. Reikia suprasti, kad čia irgi yra sezoniškumas ir kas yra vasarą, nėra žiemą ir atvirkščiai. Yra turistų žiemą, bet jie turi kitus reikalavimus, nei turistai vasarą”, – pastebi pašnekovė.
A. Burnienė pataria, kad jei nusipirkote labai gerą būstą trumpalaikei nuomai vasarą, tai reiktų džiaugtis gavus vasarą nuomą ir patiems važiuoti į jį atostogauti ne geriausio sezono metu: „Kai norintys greitos grąžos pradeda atostogauti per vaikų atostogas ar vasarą, tai nieko taip greit nebus. Iš kitos pusės, yra nemažai į Ispaniją atvykstančių peržiemoti, o tai yra puiki terpė ne tik išlaikyti butą, bet ir kad jis atsipirktų. Pavyzdžiui, žiemos sezonu gerą būstą galima išnuomoti už 700 eurų mėnesiui. Reiktų suprasti, kad jei nori greitesnės grąžos, negali permušti tokių ilgalaikės nuomos klientų, nes būna, kad šeimininkai nori atvažiuoti Naujųjų švęsti, taip per savaitę prarasdami viso sezono klientus. Jau geriau atvykti čia ir išsinuomoti kitą būstą, nei neturėti nuomininkų ilgą laikotarpį“.
Skvoteriai ir itin pigūs būstai
A. Burnienė sako, kad sutinkanti daug lietuvių, atvykusių su išankstiniais stereotipais apie Ispanijos NT rinką: „Visuomet sakau, kad reikia būti realistais ir pačiam įsitikinti, ar sakai tiesą, jei kalbi tik iš nuogirdų. Pavyzdžiui, lietuviai labai dažnai mini skvoterių (asmuo, neteisėtai užėmęs kieno nors nuosavybę – namus ar žemę, aut. past.) problemą Ispanijoje. Tai vis klausiu, ar kas iš kalbančių bent vieną jų matė. Skvoteriai dažniausiai būna didmiesčiuose, nes kurortų miesteliuose jiems nėra ką veikti“.
Bijantiems palikti savo nusipirktus namus nenaudojamus, pašnekovė siūlo arba samdytis administratorių, kuris ateis karts nuo karto pravėdinti namus, iškraustys pašto dėžutę, kad nesimatytų, kad ilgai nėra šeimininkų. Visada galima prisijungi prie saugos tarnybos, kuri iškart sureaguos, jei kas įeis į namus. „Viskas turi ribas ir jeigu palieki be priežiūros daiktą, tai gali būti, kad kažkas jį paims, bet kad jūsų namus užims skvoteriai, tai didesnė tikimybė yra miestuose, o ne čia, kur kaimynai vieni kitus pažįsta ir iškart sureaguos, jei pamatys, kad kažkas vaikšto po tavo sklypą ar namus“, – sako ji.
Dar vienas stereotipas, pasak A. Burnienės, yra tas, kad Ispanijoje būstą galima nusipirkti pigiai: „Aišku, galima ir už 50 tūkst. eurų nusipirkti, bet gal tai bus prastesnio mikrorajono Vilniuje atitikmuo, už sienos gyvens duok Dieve dirbantys žmonės, bet greičiau gyvenantys iš pašalpų. Toks butas neduos tikėtinos investicinės grąžos. Viską galima padaryti, bet reikia būti realistais, nes ne viskas čia kaip tuose reklaminiuose paveiksliukuose. Kiek moki, tą gauni. O su kaina nusiperki ir kaimynystę. Paplūdimys visiems vienodas, ar už 50 tūkst. eurų, ar už milijoną būstą pirkai. Klausimas tik, kas gulės šalia: ar anglų senjorams paliksi rankinę ir eisi ramiai maudytis, ar turėsi eiti maudytis, nešdamasis rankinę kartu“.
