Būdas išvengti perdegimo ir atgauti kūrybiškumą
Psichologė Ugnė Juodytė pabrėžia, jog kelionės suteikia daugiau laimės ir malonumo pojūčių – net ir derinant darbą su poilsiu naujoje vietoje smegenys intensyviau išskiria laimės hormoną – dopaminą, palyginti su buvimu pažįstamoje aplinkoje.
„Be to, ignoruojamas nuovargis, užsitęsęs streso laikotarpis, dingęs kūrybiškumas bei kylantys sunkumai sprendžiant konfliktus veda prie emocinio ir fizinio išsekimo, t. y. perdegimo. Tokioje būsenoje net ir anksčiau džiuginusios aplinkybės nebesuteikia pozityvių emocijų. Tad kelionės išties gali būti vienas iš efektyvių būdų, kaip iš naujo atrasti pusiausvyrą“, – teigia psichologė.
Šių metų talentų paieškos platformos „Genius“ duomenimis, prognozuojama, kad iki 2025 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose nuotoliniu būdu dirbs 32,6 mln. amerikiečių, t. y. apie 22 proc. darbo jėgos. Tad dėl vis didėjančio nuotolinio darbo poreikio, atsiranda daugiau galimybių derinti darbą su poilsiu – tai skatina darbostogų populiarumą.
Pandemijos kontekste vystantis tokiam poreikiui, užpernai JAV surengta dar viena amerikiečių įmonės „Passport Photo Online“ apklausa. Jos metu paaiškėjo, jog didžioji dalis respondentų darbostogas vertina dėl produktyvumo didėjimo ir emocinės sveikatos gerinimo, o net 82 proc. teigė, jog darbostogos padėjo išvengti perdegimo.
„Novaturo“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė atkreipia dėmesį, kad kasmet didėjant tokių kelionių poreikiui, 2025–aisiais ir toliau prognozuojama, jog jų populiarumas neslops.
„Darbostogų koncepcija Lietuvoje jau įsitvirtino, o bene pagrindinė augančio susidomėjimo priežastis – tokių kelionių naudą pastebi įmonės, nes ji neretai viršija organizavimui skiriamus kaštus. Be to, darbostogas vertina ir patys darbuotojai, pripažįstantys, kad tai puiki motyvacinė priemonė. Tokias keliones įmonės planuoja įvairiais metų laikotarpiais, taip pat jos aktualios ir metų pradžioje, kai dar jaučiama pošventinė įtampa, o darbuotojams tenka ruoštis ambicingų tikslų įgyvendinimui. Pastebima, kad darbostogos ne tik stiprina komandinius ryšius, bet ir efektyviai padeda išvengti perdegimo, suteikdamos galimybę derinti darbą su poilsiu įkvepiančioje aplinkoje“, – pasakoja M. Bielinytė.
Daugiau poilsio – daugiau produktyvumo
Kaip vienas svarbiausių darbostogų privalumų dažnai įvardijama galimybė pakeisti įprastą aplinką ir tokiu būdu tiek labiau atsiriboti nuo rutinos, tiek pažvelgti į kasdienes užduotis nauju kampu. Neretai būtent nematyti vaizdai, nepažintos kultūros ir švieži įspūdžiai suteikia energijos, o tai leidžia tiek atrasti naujus ryšius su komanda, tiek pasisemti įkvėpimo laikotarpiui grįžus į įprastą ofiso aplinką.
„Nuolatinis intensyvus darbas ir monotoniška rutina, besitęsianti pastovioje aplinkoje, gali prisidėti prie perdegimo – būsenos, kai darbuotojas praranda motyvaciją, energiją ir produktyvumą. Darbostogos yra puikus būdas to išvengti, nes leidžia ne tik tęsti darbus, bet ir turiningai praleisti laiką atsipalaiduojant. Dirbant iš jaukios kavinės, viešbučio terasos ar gamtos apsuptyje, galima lengviau subalansuoti savo emocinius bei darbo poreikius, pabendrauti su kolegomis kitokioje rutinoje. Be to, darbas derinamas su pramogomis, kurios parenkamos pagal įmonių poreikius“, – teigia „Novaturo“ komunikacijos vadovė.
Darbostogos – ne vien sėdėjimas viešbučio kambaryje
Įmonėms pradėjus organizuoti darbostogas, įprastai jos būdavo vertinamos kaip galimybė tiesiog „dirbti iš bet kur“. Šiuo metu matyti tam tikras pokytis – sekant geruosius pavyzdžius, šiandien daugelis įmonių siekia sukurti pilnavertį darbo ir poilsio derinį, kuris apima ne tik galimybę dirbti iš tolimų vietų, bet ir įvairias papildomas veiklas, padedančias darbuotojams atsipalaiduoti.
„Natūralu, kad susiduriame su įvairiais poreikiais grupinėms kelionėms ir įmonių darbostogoms, tad kiekvieną kartą tenka nuodugniai suplanuoti daugybę organizacinių klausimų, logistiką, apgyvendinimą. Pavyzdžiui, lapkritį „Tesonet“ akceleratoriaus įmonės kartu su partneriais įgyvendinome didžiausios apimties grupinę darbostogų kelionę Lietuvos turizmo istorijoje, kuri vyko Turkijoje.
Šios kelionės metu užsakomaisiais „Novaturo“ reisais skraidinta ir apgyvendinta daugiau nei 2 500 darbuotojų. Organizuojant tokio masto darbostogas, kurioms prireikė net 12 lėktuvų ir 48 autobusų, svarbu buvo ne tik užtikrinti sklandų procesą, bet ir sukurti komfortišką patirtį, glaudžiai bendradarbiaujant su klientu bei partneriais“, – pasakoja „Novaturo“ komunikacijos vadovė.
Lietuvių darbostogautojai pamėgę šiltuosius kraštus
Darbostogoms ypač populiarūs šilti, saulėti kraštai, tokie kaip Tenerifė, Gran Kanarija, Egiptas ir Madeira – jie traukia lietuvius žiemos metu, kai trūksta saulės ir energijos.
Tenerifė ir Gran Kanarija, priklausančios Kanarų salynui, žavi švelniu klimatu, įspūdingais kraštovaizdžiais ir puikiais nuotolinio darbo pasirinkimais. Tenerifėje galima dirbti kavinėje su vaizdu į vandenyną, o po pietų atsipalaiduoti paplūdimyje ar kopiant į Teidės ugnikalnį. Gran Kanarijoje taip pat gausu darbo erdvių ir poilsio galimybių Atlanto pakrantėje.
Šilto klimato Egiptas taip pat tapo populiaria darbostogų kryptimi. Šarm aš Šeichas ir Hurgada siūlo puikią darbo infrastruktūrą, greitą internetą ir galimybes mėgautis vandens sportu ar poilsiu prie jūros. Atlanto vandenyno perlu vadinama Madeira taip pat yra ideali vieta pabėgti nuo žiemos ir pailsėti gamtos apsuptyje, derinant aktyvų laisvalaikį su produktyviu darbu.
Tolimesnis žiemos pabėgimas – egzotiškuose kraštuose
Taip pat žiemą keliautojai vis dažniau renkasi egzotiškus kraštus, tokius kaip Vietnamas, Tanzanija, Šri Lanka, Tailandas, Gambija, Indonezija, Meksika, Mauricijus, Dominikos Respublika, Maldyvai, Zanzibaras Gambija. Tolimesnės kelionės į šiltus kraštus ne tik padeda pabėgti nuo niūraus žiemos klimato, bet ir suteikia progą atrasti naujas kultūras, paragauti autentiškų vietos patiekalų, susipažinti su unikaliomis tradicijomis bei pasisemti įkvėpimo.
Vykstant į tolimesnius, Azijos, Pietų Amerikos bei Afrikos kraštus, kelionės planavimas įprastai prasideda anksčiau nei renkantis Europos kryptis, o tai padeda įspūdžius dar labiau pratęsti ir save nuteikti naujiems potyriams.
Populiarumo nepraranda ir slidinėjimo kryptys
Keliautojams išvengti perdegimo žiemos metu padeda ne tik saulė, bet ir aktyvus žiemos sportas Europoje. Pasak „Novaturo“ atstovės, viena iš tokių krypčių – Italija: būtent dabar keliautojams atsiveria naujos galimybės atrasti daugiau šios šalies slidinėjimo trasų, o šį sezoną į turistų maršrutus įtrauktas ir Pjemonto regionas.
Pjemontas, esantis šiaurės vakarinėje Italijoje, garsėja įspūdingais Alpių kalnais, kurie žiemos sporto entuziastams suteikia idealią aplinką aktyviam poilsiui. Rekomenduojami čia įsikūrę slidinėjimo kurortai – Sestrieras ir Sauze D’Oulx, esantys netoli vienas kito. Abu kurortai, esantys Via Lattea slidinėjimo regione, turi puikią infrastruktūrą ir yra žinomi dėl savo daugybės trasų, besitęsiančių Alpėse tarp Italijos ir Prancūzijos, todėl yra puikus pasirinkimas tiek slidininkams, tiek snieglentininkams.