Klausantys poros žmonės lieka šokiruoti
Graži Sandros pažintis su iš Sakartvelo kilusiu vyriškiu peraugo į meilę ir santuoką, o šiandien pora kartu ne tik keliauja po pasaulį, bet ir kelionių džiaugsmą dovanoja kitiems: Sakartvelo patriotas ir istorikas, „NikoTour Georgia” įkūrėjas bei gidas Nikoloz Berulava vedė lietuvaitę, iš Elektrėnų kilusią Sandrą Vilkelytę, tačiau apie viską nuo pradžių.
Į Sakartvelą prieš penkerius metus išsiruošusi keliauti Sandra negalėjo nujausti, kad likimas jai paruošė staigmeną: būtent čia moteris sutiko vyrą, tapusį jos gyvenimo palydovu. Prasidėjus Sandros ir Nikoloz bendravimui, moteris netruko užsirašyti į gruzinų kalbos kursus Vilniuje. Čia, sako Sandra, lankėsi du mėnesius ir nors pirmąsias frazes pavyko pramokti, to, žinoma, nepakako:
„Aš gyvenau Elektrėnuose, o kursai vyko Vilniuje. Kelionės pirmyn ir atgal piko metu buvo ilgos ir dėl darbų gausos kursų teko tiesiog atsisakyti“, – pasakoja Sandra. Visgi, skirtingos kalbos ir kultūros nesutrukdė porai plėtoti santykių, o bendraudama su vyru Sandra sako išradusi tokį būdą, į kurį neatkreipti dėmesio – tiesiog neįmanoma:
„Žmonės, kurie klauso, realiai lieka šoke, nes mes vieną sakinį pasakome keturiomis kalbomis: lietuviškai, angliškai, rusiškai ir kartvelų kalba. Pavyzdžiui rusų kalbos mokykloje niekuomet nesimokiau, bet dabar ja kalbu laisvai, nes vyro tėvai nekalba angliškai, tad su jais nebūtume susikalbėję. Po pažinties su vyru gal pusmetį bendravome daugiau rusiškai, kad galėčiau susikalbėti su jo tėvais. Vyras su mano mama taip pat bendrauja rusų kalba.
Taigi, visa mūsų šeima susikalba. Visgi, mudviejų su vyru bendravimas – keistas kitiems, kai vienas sakinys susideda iš krūvos skirtingų kalbų žodžių, o aš dar ir naujadarų prikuriu (juokiasi), bet mums taip gerai, mes puikiai susikalbame. Mano su vyru atvejis – retas, nes mes galime susikalbėti be žodžių. Vis dėlto, pradžioje draugystės, kai dalį laiko bendravome angliškai, dalį rusiškai, buvo momentų, kai dviejų kalbų sandūroje visiškai užstringi ir norint pasakyti kažką, ypač emocionalesnėse temose, kalbėti pasidaro sunku. Regis, negali išsirinkti nei vieno tinkančio žodžio. Bet šis etapas – jau praeityje. Turime savo išrastą unikalią kalbą ir nesidrovime jos naudoti“, – juokiasi pašnekovė.
Romantiniai santykiai, paskatinę mokytis: istorijos primena šių laikų pasakas
„AMES Education“ kalbų akademijos vadovė Eglė Kesylienė pasakoja, jog, nors meilė ne taip dažnai tampa pretekstu mokytis užsienio kalbos ir žmonės tai dažniau daro dėl asmenio tobulėjimo ar poreikio darbinėje aplinkoje, romantinių istorijų šioje akademijoje būta. Viena jų, sako E. Kesylienė, galėtų tapti šiuolaikinės pasakos prototipu:
„Pas mus į anglų kalbos kursus suaugusiems užsirašė moteris, kuri ne vienerius metus bandė „pralaužti“ šios kalbos barjerą, tačiau nesėkmingai. Kadangi norimo progreso per 6 mėnesius nepastebėjome, rekomendavome jai taip vadinamą šalto dušo metodą – išvykti kelioms savaitėms į kalbų stovyklą užsienyje, kad tektų išlipti iš savo komforto zonos ir ji priverstinai turėtų ne tik kalbėti, bet ir mąstyti angliškai. Išvykusi dviem savaitėms į tokią stovyklą Maltoje, ji ne tik susipažino su begale įdomių žmonių iš viso pasaulio, bet ir kursuose sutiko dėmesingą vyrą, su kuriuo užsimezgė abipusė simpatija.
Kadangi dvi savaitės prabėga itin greitai, jai grįžus namo, santykius teko palaikyti susirašinėjant angliškai arba kalbantis vaizdo skambučiais – tai tapo puikia motyvacija mūsų klientei nuolat lavinti anglų kalbą ir siekti dar geresnių rezultatų. Kaip manote, ar toks metodas norimą progresą padėjo pasiekti greitai?“, – šypsosi „AMES Education“ vadovė.
Vyresni žmonės dažnai nedrįsta: pavyzdį parodė lietuvę įsimylėjęs senjoras iš Olandijos
Dar viena romatika dvelkianti istorija, pašnekovės teigimu, nutiko su į Lietuvą dėl mylimosios atsikrausčiusiu 74-erių senjoru iš Olandijos:
„Vedęs lietuvę moterį ir su ja įsikūręs Lietuvoje, vyriškis nusprendė išmokti lietuvių kalbos. Jis buvo labai darbštus ir pareigingas studentas (ir labai įsimylėjęs), todėl per 4 mėnesius padarė tikrai ženklią pažangą. Šio žmogaus energija, pasiryžimas įveikti užsienio kalbos barjerą ir mokytis tikrai mūsų mokytojams kėlė didžiulę pagarbą“, – atsiminimu dalinasi E. Kesylienė.
Visgi, pašnekovė atvira – vyresnio amžiaus žmonės sunkiau ryžtasi pradėti mokytis naujos kalbos, motyvuodami savo amžiumi, suprastėjusia atmintimi ar reakcija. Dėl to daliai santykiai su kitataučiu tikrai gali atrodyti kaip papildomas įpareigojimas, todėl jiems atrodo gerokai paprasčiau į tokius santykius nesivelti, o jeigu jausmai ir užgimė – jų nepuoselėti.
„Vienok, meilė nepaiso nei sienų, nei amžiaus ar kalbos barjerų. Yra tekę girdėti, kad žmonės, norėdami susikalbėti su patinkančiu žmogumi, pasitelkė visas mokamas kalbas bent po keletą žodžių – net gestų kalbą. Meilės kalba yra universali, ir amžius tikrai nėra kliūtis išmokti šnekamąją kalbą – jeigu tik yra noras ir stipri motyvacija, jokios naujos kalbos gramatikos taisyklės ar nesuprantamų žodžių baimė nesustabdys“.
Pasitaiko itin išskirtinių užmojų
Specialistė neslepia, nors šiais laikais santykiai su kitakalbiais daugumai nebeatrodo neįprasta ar keista, tokios situacijos, be abejonės, neišvengiamai paliečia ir šių žmonių šeimos narius: „Dėl to vyresnės kartos lietuviams, kurie visą gyvenimą neturėjo poreikio mokytis anglų kalbos, tenka šį Rubikoną peržengti – lankyti kursus, kad galėtų bendrauti su savo vaiko antrąja puse bei jos šeima, galų gale, susikalbėti su dažnai lietuviškai nekalbančiais anūkais“.
Be anglų kalbos, priduria E. Kesylienė, šiuo metu lietuviai vis dar noriai mokosi ir populiariausių senosios Europos kalbų – prancūzų, ispanų ir italų, tačiau kartais teiraujamasi ir retesnių kalbų kursų – pvz., graikų, turkų ar vengrų, nes norima padaryti įspūdį ar siurprizą iš šių šalių kilusiems mylimiesiems.
Gruzinų kalba, sako Sandra – nelengvas iššūkis jos visiškai nemokantiems žmonėms: pats kalbos skambesys pradžioje moterį net glumino, o ir abėcėlė – neturinti nieko bendro su tuo, prie ko esame įpratę: „Jų unikalią abėcėlę reikia tiesiog paimti ir „iškalti“. Tam man prireikė dviejų savaičių, po kurių jau galėjau skaityti. Sudėtingiausia mokytis jų tarimo, nes yra labai daug laužtinių garsų, balsių, priebalsių viename žodyje. Išmokti pavienius žodžius – jau sudėtinga, bet pagalvokite, jei reiktų iš tų žodžių pasakyti sakinį...“
Efektyviausias būdas mokytis naujos kalbos
Gruzinų kalbos mokymąsi iš pagrindų Sandra sako kol kas atidėjusi ateities planams, o ir vyro nespaudžia žūtbūt tobulai išmokti lietuvių kalbą, mat, elektrėniškės teigimu, juk nesvarbu kaip, svarbu, kad žmonės apskritai susikalbėtų. Visgi, vieną kitą žodį Sandra sako mėginanti įsidėmėti, o tai geriausia sekasi per pavyzdžius:
„Tarkime, einame Sakartvele į laidotuves ir vyro klausiu, kaip jo kalba pareikšti užuojautą. Vyras atsako, kad tas žodis skamba beveik taip kaip oro linijos Wizzair, tad įsidėmiu visiems laikams“, – atsiminimu dalinasi Sandra ir tikina nė karto nepajutusi spaudimo iš sutuoktinio ar jo tėvų išmokti kalbą. Visgi, vietiniai Sakartvelo gyventojai, anot pašnekovės, neslepia džiaugsmo ir susižavėjimo iš lietuvaitės lūpų išgirdę bent vieną kitą frazę jų kalba. O ir lietuviams, atvykusiems į „NikoTour Georgia” ekskursiją smagu, kai Sandros vyras įpina vieną kitą lietuvišką žodį.
Kalbų akademijos vadovė E. Kesylienė sako, jog pats geriausias ir efektyviausias „vaistas“ mokantis naujos kalbos – praktika, ir kuo jos daugiau bei įvairesnės, tuo greičiau galima tikėtis pažangos: „Siekiant geresnių rezultatų, svarbus reguliarumas ir nuoseklumas, todėl būtų idealu paskirti bent po keletą valandų 2–3 kartus per savaitę mokymuisi – padedant specialistui grupėje, individualiai arba savarankiškai, naudojantis specialiomis mokymuisi skirtomis platformomis ir programomis“, – sako E. Kesylienė ir pataria mokantis viso dėmesio neskirti tik gramatikos užduotims, mat daug svarbiau komunikavimo įgūdžius lavinančios veiklos, kurios puikiai integruoja žodyną, gramatiką ir tarties lavinimą.
Pašnekovė priduria, jog labai pravartu girdėti daug „gyvos“ kalbos, todėl tikrai vertinga žiūrėti kuo daugiau vaizdo medžiagos dominančia tematika ar klausytis specialiai mokymosi tikslais sukurtų įrašų. Be to, labai svarbu pradėtą mokytis kalbą naudoti praktiškai: jei yra galimybė, „išnaudoti“ mylimąjį kaip mokytoją, sutariant bendrauti tik ta kalba, kurios mokomasi, įvardijant aplink esančius daiktus, pasimokant tam tikrų natūraliai kalbai būdingų posakių ar žodžių junginių.
„Deja, aiškiai apibrėžto standartinio laiko, per kurį žmogus gali išmokti naujos kalbos, nėra, tačiau posakis, kad kuo daugiau kalbų moki – tuo lengviau išmokti naują kalbą, yra visiškai teisingas. Kalbos yra vienaip ar kitaip tarpusavyje susijusios, todėl galima atrasti tam tikrų paralelių, žodžių ir posakių skambesio, rašybos ir reikšmės panašumo – tai tikrai palengvina bei pagreitina mokymosi procesą.
Įprastai, mokantis nuosekliai ir kryptingai, tam skiriant po valandą savo laiko kasdien, įgyti naujos kalbos pagrindų įmanoma per 3–4 mėnesius. Žinoma, dėl įvairių aplinkybių, kitiems gali prireikti ir pusmečio ar daugiau. Tačiau nesupraskit neteisingai – svarbus ne konkretus skirtas laikas, bet kiek per tą laiką mokantis įdėta pastangų ir kiek buvo praktikos ta kalba bendraujant“, – pokalbį užbaigia kalbų akademijos vadovė.