Atostogų nori, bet neatostogauja
Spalio mėnesį „Spinter Research" „Novaturas" užsakymu Lietuvoje apklausė virš 1 tūkst. respondentų nuo 18 iki 75 metų. Tyrimo tikslas buvo įvertinti šalies gyventojų atostogų įpročių pokyčius lyginant su praėjusiais metais. Apklausos rezultatai parodė, kad net 67 proc. žmonių tikina šiuo metu jaučiantys atostogų poreikį. Tokia savijauta itin būdinga moterims ir aukštesnio išsilavinimo respondentams. Vis dėlto, šis rodiklis lyginant su praėjusių metų duomenimis sumažėjo 8 procentais.
„Per pandemiją bei karantiną žmonės jautėsi labai išvargę, nes dažnu atveju dirbo iš namų, kas lėmė ribos tarp darbo ir poilsio išnykimą. Be to, pandemija apsunkino ir įprastus atostogų įpročius, žmonės negalėjo keliauti taip, kaip anksčiau. Dabar matome pokytį, kad lietuviai po truputį atsigauna, bet nuovargį ir atostogų poreikį vis dar jaučia", – pranešime spaudai sako Baltijos šalių kelionių lyderio „Novaturas" pardavimų vadovas Kazimieras Jarmalis.
Vis dėlto, nors atostogų poreikį išsako dauguma šalies gyventojų, daugiau nei pusė jų turi sukauptų ir neišnaudotų atostogų dienų. Penktadalis (21 proc.) apklaustųjų nurodė, kad šiuo metu yra sukaupę 10–20 atostogų dienų – nuo praėjusių metų tai išlieka dažniausiai nurodomu sukauptų atostogų dienų skaičiumi. 17 proc. žmonių turi sukaupę net 30–60 atostogų dienų, o 16 proc. – 20–30 dienų. 15 proc. žmonių teigė neturintys sukauptų atostogų.
Tyrimo duomenimis, 36 proc. lietuvių teigia pirmiausiai neišnaudojantys sukauptų atostogų dėl didelio darbo krūvio. Šis rodiklis lyginant su praėjusių metų rezultatais sumažėjo – pernai atostogauti dėl darbo krūvio negalėjo net 40 proc. apklaustųjų. Tarp kitų populiarių priežasčių – tai, kad žmonės tiesiog mėgsta turėti sukauptų atostogų (31 proc.), taip pat neturi konkrečių atostogų planų (24 proc.) ar turi kitų planų ateityje (21 proc.), taupo dienas kitam atostogų sezonui (18 proc.) ar neturi pakankamai lėšų atostogoms (16 proc.). Didžiausias per metus įvykęs pokytis, kad praėjusiais metais net 18 proc. lietuvių nurodė atidėję atostogų planus dėl pandemijos.
Atostogauti būtina
Tyrimas taip pat parodė, kad net 13 proc. šalies gyventojų dėl kylančių kainų apskritai atsisakė atostogų planų, o šių metų pradžioje kita „Novaturo" atlikta apklausa atskleidė, jog lietuviai atostogauja mažiausiai iš visų Baltijos šalių gyventojų. Pasak psichologės U. Juodytės, tokios tendencijos gali vesti į perdegimą.
„Tam, kad būtume energingi ir jaustumėmės pailsėję, svarbus poilsio ir darbo balansas, kokybiškas miegas, judėjimas, reguliari ir atitinkanti poreikius mityba bei skysčių kiekis, kokybiškas laikas su žmonėmis. Tačiau tada, kai įsisukame į darbus, šią rutiną apleidžiame. Atostogų metu žmonės dažnai grįžta prie tikrųjų savo poreikių: emocinių ir fizinių. Tad kuo daugiau ir kokybiško laiko sau turėsime – tuo sveikesni būsime", – pranešime spaudai sako atostogenetikė, psichologė U. Juodytė.
Anot jos, kai kurie žmonės bando pasitenkinti poilsiu savaitgaliais, tačiau ilgainiui toks poilsis naudos nesuteikia. „Tai gali būti veiksminga priemonė kai dar pakankamai neseniai grįžome iš atostogų ar nepatiriame ilgalaikio streso. Įprastomis sąlygomis rekomenduočiau bent kartą per pusmetį turėti 14 dienų atostogas, o jei yra galimybė – ir ilgesnes, nes pirmą savaitę „atsijungiame" nuo darbų, antrąją galime kokybiškai ilsėtis, o trečiąją yra laiko pasirengimui grįžti į darbą", – pataria ekspertė.
Ne ką geresnis sprendimas ir derinti atostogas su darbu: „Tokios atostogos, kai mintimis žmogus vis tiek lieka spręsti darbo problemų, nes išvyksta su nerimo jausmu, rodo, kad žmogui sunku „persijungti". Tad labai rekomenduoju prieš atostogas taip susidėlioti darbus, kad galėtumėte pailsėti, aptarti tai, kas neramina su kolegomis ir pabandyti rasti sprendimą. Nes kas gerai ir kokybiškai geba ilsėtis – taip pat geba ir dirbti."
Palankus metas planuoti būsimas atostogas
Tie, kurie taupo atostogų dienas kitam vasaros sezonui, jau gali pradėti planuoti būsimas atostogas – būtent išankstinis kelionių planavimas tapo geriausiu būdu sutaupyti. Pasak K. Jarmalio, išankstinės kelionės suteikia žmonėms galimybę saugiai ir drąsiai planuoti būsimas vasaros atostogas iš anksto ir turėti galimybių lanksčiai keisti atostogų planus, jei to prireiktų.
„Išankstinių pardavimų laikotarpiu viešbučiai siūlo nuolaidas, kurios vidutiniškai siekia bent 20 proc., tai leidžia klientams sutaupyti daugiau nei 100 eurų vienam keleiviui, o tam tikrais atvejais dėl mūsų turimų išskirtinių sąlygų, nuolaida nakvynei gali siekti net 40–50 proc. Pradinė įmoka už poilsinę kelionę 2023 m. „Novaturo" vasaros sezono kelionėms sieks 75 eurus vienam asmeniui, o visą kelionės sumą reikės padengti likus 28 dienoms iki išvykimo. Į šį išankstinės kelionės rezervacijos paketą įeis ir kelios nemokamos kelionių apsaugos: galimybė pasikeisti kelionę ar keliautojo vardą bei pavardę, taip pat „Covid pauzės" ir „Covid saviizoliacijos" paslauga. Norintys būti tikri, kad už kelionę tikrai nepermokės – galės įsigyti ir mažiausios kainos garantijos paslaugą", – sako K. Jarmalis.