„Graikų šeimos didžiulės, daug jų gyvena bendruose šeimos namuose, moterys čia pietietiško kraujo, neretai garsiai šaukdamos bara neatsakingus savo vyrus, būna ir laksto su kočėlais, kad priverstų juos padaryti, ką reikia. Turi įgimtą azartiškumą, tad konkuruoja visur ir visada, neriasi iš kailio, kad tik būti aukščiau kitų. Senjoros ir senjorai lygiai taip pat neatsilieka! O tas chaosas visur... Ir jų „nieko tokio“ gali mus, lietuvius, išvaryti iš proto“, – juokiasi lietuvė. Lina kuklinasi, kad iki galo ir per tiek metų ne viską galima suprasti, kokie tie graikai iš tikrųjų yra, bet, kaip ji pati sako, iš savo varpinės bokšto papasakos viską, kokius graikus mato šiandien.
Daug chaoso, daug „nieko tokio“, bet viskas veikia
„Persikrausčiau gyventi į Atėnus niekad nelankiusi šalies, todėl kultūriniai skirtumai pasimatė kaip mat. Šiltieji kraštai niekada nebuvo mano traukos taškas, kaip ir didelis miestas, todėl tenka stipriai su savimi dirbti, kad adaptuotis. Mėgstu gamtą, žalumą, kalnus, miškus. Karštis labai stipriai sekina, ypač, miesto eisme. Žolė tik pasigrožėjimui, nes ją reikia labai gerai prižiūrėti. Bet yra parkų bei aplink Atėnus keletas kalnų, kur galima rimtai pažygiuoti. Bet tai nepopuliaru.
Rūkymas daugumoje patalpų, šiukšlinimas, betono džiunglės, galybė valkataujančių ar dalinai valkataujančių šunų ir kačių. Tačiau visame šiame chaose yra kažkokia mistinė tvarka“, – pastebi Lina.
Vienas atsitiktinai jos sutiktas vyresnio amžiaus austras labai taikliai apibūdino: „Jeigu Austrijoje įvyksta avarija, tuomet viskas stoja, nes visi elgiasi pagal taisykles, laukia, kol institucijos atliks savo darbą, pasakys ir parodys jiems, ką daryti. Graikijoje gali būti didžiausias kamštis ir kai galvoji, kad niekaip čia neišsispręs... bet kažkaip paima ir visada išsisprendžia. Vienas pavažiuoja ten, kitas praleidžia kitur ir viskas išjuda. Taigi, čia labai tinka pasakymas, kad kiekviename chaose yra tvarka“.
Lietuvė sako, kad yra toks graikų vedamasis posakis „then pirasi", kas reiškia „nieko tokio“ ar „nesvarbu“ ir ji nelabai kol kas pati suprantanti, ar jiems iš tikrųjų daug kas nerūpi, ar tai tiesiog saugos mechanizmas, nes, jei viskas rūpėtų tokioje sistemoje, tai būtų labai sunku ramiai gyventi.
„Pati dirbu ties tuo „nieko tokio“ gyvenimo suvokimu, nes vykstant ne pagal planą ar susitarimą ima frustracija, o jiems – nieko tokio. Daug kas vėluoja, nevyksta taip, kaip turėtų ir bene viską lydį tikimybė, kad kažkas nutiks, todėl turi prisitaikyti ir plaukti vaga kartu per daug nepergyvenant“, – šypsosi Lina.
Pasak moters, čia yra ko lietuviams pasimokyti iš graikų, nes mes mėgstame skųstis, nors kartais tikrai yra žymiai daugiau, kuo pasidžiaugti: „Mano nuomone, pagrindinis šalių mentaliteto skirtumas yra, kad lietuviai labai darbštūs, jų atliekami darbai itin kokybiški, šalis tobulėja ir auga, bet mums ir tas negerai, ir anas, visuomet kažkas nepakankamai gerai. Tai mus stumia augti. O Graikijoje tau gali padaryti bet kokį netvarkingą manikiūrą, bet jiems – viskas puikiai. Tas yra toks galėjimas džiaugtis ir būti taip, kaip yra“.
Užtat ypatingai svarbus socialinis statusas, o turtuoliai gyvena kaip meksikietiškuose serialuose
Bet ką Lina sako pastebėjusi gan ryškiai, kad graikams labai svarbus socialinis statusas: kas kur dirba, ką vairuoja, kur gyvena. Labai gerbia šiauriečius už jų kuklumą ir manieras, etiketą, vertybes ir natūralumą. Bet patys turi didelį norą pasirodyti prieš kitus.
„Dėl tipinio turtingo graiko labai sunku pasakyti. Tikrai yra labai įvairių tipažų. Gali būti be galo paprastas inteligentiškas žmogus, vairuojantis „Teslą“, „Range Roverį“ ar „Mersedesą“. Labai labai populiarūs „Mini Cooper“ automobiliai, nes maži, turi „vardą“ ir stilių. Turtingesnių žmonių sportas būtų golfas, tenisas, skvošas, vandens sportai, žinoma, mėgsta laivus – katerius, jachtas. Yra specifiniai rajonai Atėnuose, kur gyvenimas prabangus, tikrai kaip meksikietiškuose serialuose – vilos, aukštos tvoros su apsauga. Ir pagal tai matosi ir publika. Moterys mėgsta plastines procedūras, skiria daug dėmesio išvaizdai, keliauja pasivaikščioti kartu sportuodamos“, – pastebi Lina.
Graikijoje šiandien, pasak Linos, viskas bene 30 proc. brangiau. Atėnuose nekilnojamas turtas itin brangus, taip pat įvesti sunkiai žmonėms pakeliami turto mokesčiai (ir automobiliams), todėl dauguma nuomojasi gyvenamajį būstą ir stengiasi gudriai apeiti juos smaugiančius mokesčius. Graikai daug dirba, neretai per kelis darbus. Dėl turizmo populiarūs sezoniniai darbai, bet jie itin sekinantys. Tenka dirbti po 12 ir virš valandų pamainas, be pertraukos dienų, nes sezonas.
Be priežasties iš namų net ir „trisdešimtmečiai vaikai“ neina
„Graikų šeimos, kaip ir legendose – didelės. Broliai, pusbroliai, tetos – dažniausiai visi netoliese ar net gyvena viename pastate. Man asmeniškai buvo naujiena, kad daug namų yra šeimų namai. Statomi taip, kad pirmame aukšte bute gyventų tėvai, aukščiau vaikai ir vėliau jų anūkai. Neištekantis ar nevedantis vaikas, norintis išeiti „be priežasties" iš namų, nors jam virš 30 – gali būti stipriai „plakamas“. Jiems ne visuomet suprantama, kodėl vaikas nori palikti namus, kai čia yra viskas – tėvai, maistas, viskas išplauta ir sutvarkyta“, – šypsosi Lina.
Dėl šios priežasties jaunimui, pasak lietuvės, sunku pradėti rimtus santykius su partneriu, nes persikėlus gyventi kartu (be tėvų) nei vienas, nei kitas nelabai žino ir nori suktis aplink buitį. Todėl neretai apsigyvena netoli kažkurio tėvų, kad galėtų užsukti pavalgyti, netgi atnešti skalbinius skalbimui.
„Tėvai čia taip pat labai nori kištis į poros santykius ir papasakoti, kaip jie turi gyventi, nors, aišku, būna išimčių. Dėl šio prisirišimo prie šeimos graikai kuria šeimas gan vėlai. Tai nėra taisyklė, bet pastebėjimas, kad 40 metų dar pilnai gali rasti partnerį ir sukurti šeimą, kuomet Lietuvoje apie 30 -ies metų neturintys šeimos jau jaučia spaudimą“, – lygina Lina.
Lietuvė sako, kad pačios graikų vestuvės čia neįtikėtinai didelės! Bažnyčia atlieka didelį vaidmenį visuomenėje, tad vestuvės, tikimasi, bus pagal tradicijas. Vestuvėse yra visko, tradiciniai šokiai įsisiūbuoja po vidurnakčio, bet lėkščių nebedaužoma dėl saugumo. Beje, krikštynos čia ne ką mažesnė šventė. O žmonės savo vardadienius švenčia kartais labiau nei gimtadienius. Vaikams vardai pagal tradicijas duodami paskui senelius, bet po truputį jaunoji karta šias tradicijas laužo.
Apie seksą kalbėtis su nepažįstamu – normalu, graikės aršesnės nei vyrai
Graikai kasdien, pasak tarp jų gyvenančios lietuvės, yra šilti, lengvai bendraujantys: „Tiek vyrai tiek moterys žeria komplimentus, gali pirmą sutiktą žmogų vadinti „meile", „lėlyte" (toks gražuolės sinonimas), atsisveikinti bučiniais, dažniausiai nori padėti. Graikų kalbos manieros – išraiškingos, o kalba – stipri. Lietuvaičiai nėra tokie atviri, o čia nepažįstamieji gali kalbėtis apie seksą prie kavos puodelio, kuomet lietuviai drovisi kalbėti apie tai net su artimiausiais draugais“.
„Graikės moterys išties stiprios, jų balsas čia svarbus tiek, kiek ir vyrų, o šeimoje dažniausiai jos turi ir paskutinį žodį, – pastebi Lina, – Graikai šilti, bet gali būti minkštoki, santykiuose vyrai ne tokie atsakingi, jei tik gali – nenori prisiimti atsakomybių, todėl moterims neretai tenka kelti balsą ir rimtai mojuoti kočėlu, kad kas įvyktų. Tad moterys labiau aršesnės „pietietiško" charakterio. Graikės beveik visada su makiažu, mėgsta puoštis seksualiai. Užsenietei merginai sudėtinga turėti graikę draugę, dauguma jų kiek nusistatę prieš kitatautes, nes jos išgraibsto jų vyrus (šypsosi)“.
Lina taip pat pastebi, kad jaunesnėje kartoje nebėra tvirto suvokimo, kad vyras yra šeimos galva ir turi užtikrinti šeimos saugumą.
„Po darbų graikai gan tradiciškai leidžia laiką – televizorius, futbolas/krepšinis, mėgsta lošimus – visgi – azartiškas kraujas. Be galo myli vaikus, tikrai neretai pamatysi vyrą besilydantį dėl vaikų. Negali daug gražių žodžių, apkabinimų, bučinių“, – pastebi lietuvė.
Draugiški ne visoms tautybėms
Lina sako, kad nemokant graikų kalbos darbą rasti sunku, nepaisant to, kad dauguma kalba angliškai.
Kitataučius graikai gyventi priima labai draugiškai, nes yra išdidžiai įsitikinę, kad Graikija pati nuostabiausia šalis pasaulyje, kas, jos manymu, yra dalis teisybės. Graikai nori parodyti, kokia ji fantastiška ir nori išgirsti patvirtinimą iš atvykusiojo.
„Žinoma, europiečius ar amerikiečius priima visai kitaip, nei Artimųjų rytų ar Rytų šalies atstovus. Pavyzdžiui, būti albanu Graikijoje gali būti tam tikras iššūkis. Vyresnioji karta turi stirpų nusistatymą prieš juos, gali net nekalbėti prie stalo ir tikrai būti nepatenkinti. Taip pat, dėl istorijos Turkija nėra mėgstama šalis, todėl į ją vykti atostogauti nepopuliaru“, – pastebi Lina.
Palietus kai kurias temas, malonus pokalbis gali vykti dideliu barniu
Lietuvė pataria, kad jei atvyksite į svečius pas graikus, dažnai galite nesiauti batų: „Gan retai tekę susidurti, kad namuose jie ir patys nusiimtų batus”.
Namų viduje, pasak Linos, greičiausiai bus rūkoma (nebūtinai, bet tikrai greičiausiai). Į svečius, kaip ir Lietuvoje, galima atsinešti kokybiško alkoholio, bet daugiau populiaru – saldumynai.
„Graikai gan užsispyrę, išdidūs ir nori atstovėti savo nuomonę, todėl prie bendro stalo geriau nejudinti jautrių visuomenei temų tokių, kaip politika, biurokratinė sistema, šeimos aferos, rūkymas patalpose ir t.t., nes pokalbis gali nukeliauti į barnį raudonais veidais, kol viena šalis nepasitrauks. Žinoma, esant svečiui kiek kitaip, bet visvien geriau gerbti namus, į kuriuos esate pakviestas“, – pataria Lina.
Lietuvė priduria, kad graikai labai myli šunis, todėl labai dažnai užėjus į namus pasitiks keturkojis, o lauke – katės. Deja, keturkojus pritingi treniruoti, todėl turi daug problemų ir vengia nuomoti butus su augintiniais.
Kavos kultas ir šeimininkių troškimas virtuvėje sublizgėti labiau vienai už kitą
„Po darbų ar dienos susitikimams – kava, kava, kava. Didžiulė kavos kultūra, kavą jie geria šaltą net žiemą, – sako Lina, – O pati graikų virtuvė yra jų pasididžiavimas. Vyresnio amžiaus moteriškės lenks galvas prie puodų, kad tik viena už kitą geriau pagamintų. Bet šeimose gali būti ir kitokie buities darbų pasiskirstymai“.
Lietuvė sako, kad graikų maisto pagrindas yra mėsa, daržovės, beveik prie visko (tavernose) bus bulvyčių. Daug sūrių ir jų gaminių, bet neturi varškės ir sūrelių. Maistas tikrai skanus ir gan įvairus.
Velykoms graikai grilina aviną (ant strypo), Kalėdoms ant stalo gali rasti visko – kokoretsi (suktinukai iš subproduktų), pasticio (kaip lazanija, bet su makaronais), mousaka (su baklažanu) ir t.t.
Beje, lietuvišką naminę mišrainę vadina rusiškomis salotomis“, – juokiasi Lina.
Vynas, pasak Atėnuose gyvenančios lietuvės, dažnai vartojamas tavernose ar susibūrimuose, bet kaip kompanija prie maisto, o ne pasigėrimui. Galima susidurti su cipuro (degtinė) ar ouzo (anyžinė degtinė) lengvu išgėrimu vidury dienos. Ši tradicija pamažu nyksta ir keičiama į kavą. „Bet alkoholio vartojimas tikrai kitokio lygio nei Lietuvoje. Pagalvokite: kai lauke 35 karščio, išgėrus alkoholio pasidaro be galo karšta, kyla spaudimas, muša prakaitas. Nieko gero. Dėl to čia daug rūkančių“, – sako Lina.
Graikai dievina savo salas, išrankūs vandens kokybei
„Rugpjūtį Graikijoje įstaigos užsidaro ir daugiausiai visi atostogauja šį mėnesį. Graikai labai labai myli savo salas. Mykonos – vakarėliams, Santorini – romantiškiems saulėlydžiams, Jonijos salos kupinos žalumynų, Kyklades salos labiau akmenuotos ar vulkaninės kilmės, Chalkidiki pusiasaliai šiaurėje – deimantiniai vandenys, toks minkštas vanduo atrodo apkabina, o nuo akmenukų vanduo blizga, atrodo tikrai plauki briliantiniame vandenyje. Visi renkasi pagal norą: ar smėlėti paplūdimiai, ar vėjuoti krantai vandens sportams, ar ramesnės vietos poilsiui. Kreta, žinoma, irgi yra, bet ji beveik atskira respublika (šypsosi) ir, žinoma, myli visą pajūrį. Kadangi pajūrio turi daug yra gan išrankūs vandens kokybei“, – pastebi Lina.
Jei dirba sezoninį darbą, tuomet graikai atostogauja po sezono – spalį, lapkritį. Tada ir atostogos skiriasi, arba keliauja į dar šiltas salas arba į užsienį.
Pritingi sportuoti ir dėl požiūrio, ir dėl oro
„Dėl fizinio aktyvumo Graikijoje tikrai yra gan prastai. Procentaliai imant Lietuvą ir Graikiją, tai jis čia žymiai mažesnis. Bet tai ne tik dėl pačių žmonių charakterio, aš pati gan išprotėjusi su judėjimu, bet kai ateina karščiai, tai iš lovos išlipt ar išsišluot būna visa treniruotė ir turi eit pailsėti. Tikrai nelengva aktyvumą išlaikyti“, – sako Lina.
Lietuvė Atėnų gatvėse sako sutinkanti daugiau apkūnių žmonių, lyginant su Lietuva. Ir netgi pati prie stalo čia sulaukianti žymiai daugiau pastebėjimų, kad „turėtų pavalgyti“, nei Lietuvoje.
„Judėjimo klausimu jie išties gan tingūs. Pavyzdžiui, Lietuvoje neretai po darbų ar savaitgalį keliauja žmonės į gamtą, važiuoja dviračiais, visokiomis veiklomis užsiima, žaidimus žaidžia. Toks iš vidaus noras žymiai didesnis aktyviai gyventi. O čia daugiau apie tai, kad reikia ir nori kažkaip geriau atrodyti. Aišku, yra procentas žmonių taip pat aktyvių. Bet net mano žygeivių rate esu susidūrusi su vaikinu, kurio mergina buvo latvė. Sako, na jūs tai esate laukinės, nuolat į parką, į mišką reikia“, – juokiasi Lina.
Lietuvė sako, kad atvykusiems iš Baltijos šalių čia trūksta gaivios gamtos – žolės, upių, lietaus: „Mums reikia judesio, o čia visi tie krūmynai tik ir bando tave „nudobt“, nes eidamas ar bėgdamas praktiškai visada ką nors lieti, viskas badosi, tad grįžti iš žygių apsibraižius ar net timpes pradrėskus – norma. Normalu, nes gamta tokia (šypsosi)“.
Biomedicinos mokslų daktarės diplomą padėjo į stalčių ir dirba mylimą darbą
Lietuvė turi biomedicinos mokslų daktarės diplomą, tačiau darbas universitete negundė, nes, kaip pati sako, turi didelį norą judėti, todėl dirba asmenine trenere. Daugiausiai dirba su moterimis individualiai ar online grupėse.
Paklausus, kokie yra sportuojantys graikai, ką mėgsta sportuoti, Lina sako, kad sportuojantys labai įvairūs: „Tie kas domisi, turi gerą supratimą apie sveiką fizinį aktyvumą. Neretai renkasi funkcines, jėgos treniruotes ar jogą, pilates. Labai priklauso nuo vietovės – ką gali pasiūlyti aplinka, tuo daugiau žmonės ir užsiims. Jei netoliese atsidarys kokybiškas pilates klubas, tikrai susidomėjimas bus rimtesnis tuo sportu. Daug filosofuoja, gilinasi į sielos ir minčių gelmes. Mindfulness (liet. dėmesingumas, sąmoningumas, aut. past.) paplitę plačiai, bet tai gali būti tik mano rato pastebėjimas, nes tokius žmones ir noriu matyti savo rate“.
Lietuvė šypsosi, kad čia jaunosios kartos mąstymas platus, tad norintys ieško galimybių suvokimo ribas praplėsti, o nenorintys visuomet ras kaip apeiti. Kaip ir visur.
Lina vardina dar kelias populiarius svorio metimo metodus: keto dietos, detoxai, sunkios greitos treniruotės. Bet tai, pasak trenerės, niekada, kad ir kokiam pasaulio krašte begyventumei, neatneša kokybiškų rezultatų ilgoje perspektyvoje. Dieta baigiasi, maistas grįžta ir vėl trukt už vadžių...
Lietuvė – ne tik asmeninė trenerė, bet ir kalnų slidinėjimo instruktorė, žiemą keliaujanti į kalnus. „Neapsigaukite, kalnai Graikijoje gan rimti ir sniego turime kartais net iki gegužės mėnesio! O ir tikrai smagu paslidinėjus keliauti žemyn prie jūros į taverną pasimėgauti nuostabiu maistu ir 18 laipsnių šiluma. Iš esmės Graikija – šalis pilna kontrastų. Gamta labai graži ją tyrinėjant. Pasimokyti keliaujant visuomet turime ko iš kitos šalies, tad linkiu keliauti ir drąsiai siurbti į save pasaulio kūrinius!“, – šypsosi kviesdama apsilankyti Graikijoje ir patiems tuo įsitikinti Lina.