Brangsta dėl kelių priežasčių
Baltijos šalių turizmo rinkos lyderio „Novaturas“ vadovas Vitalij Rakovski aiškina, kad kelionių kainų augimui įtakos turėjo keletas veiksnių. Pirmasis – brangęs aviacinis kuras. Dėl šios priežastis brangesni pamažu tampa ne tik skrydžiai, bet ir visas kelionių paketas.
„Jau 2021 metais visame pasaulyje pradėjusi kilti naftos kaina tiesiogiai turėjo įtakos ir aviacinio kuro kainos augimui. Iš esmės kuro kainų šuoliai turizmo industrijai itin reikšmingi, nes transportavimo dalis paslaugos kainoje vidutiniškai sudaro apie 30 proc. galutinės sumos. Prasidėjus ryškiems pokyčiams, patys į kelionių paketo kainą nuo pernai metų įtraukėme apsaugą nuo kuro kainos svyravimo – tam, kad apsaugotume keliautojus nuo galimų neplanuotų papildomų išlaidų“, – sako pašnekovas.
Dar viena priežastis, kuri reikšmingai atsiliepia visam kelionių paketui – kylančios viešbučių kainos. Pasak pašnekovo, jų savikainos Europos Sąjungos šalyse, lyginant praėjusių ir šių metų sezonus, išaugo iki 10 proc. Vis dėlto, kur kas didesnis kilimas matomas Turkijos viešbučiuose. Čia jos kilstelėjo net iki 25–30 proc.
„Tam įtakos turėjo karas Ukrainoje, didžiulė infliacija, išaugę kaštai darbuotojų išlaikymui, taip pat ir Turkijos lyros nuosmukis euro atžvilgiu. Kainos kyla ir dėl išaugusios paklausos – Graikijos, Italijos, Ispanijos, Turkijos, ir Tuniso viešbučiai sparčiai pildosi.
Jau dabar patys populiariausi viešbučiai stabdo pardavimus, mažina arba iš viso anuliuoja planuotas išankstinio pirkimo nuolaidas ir tai vyksta labai anksti, vertinant likusį laiką iki vasaros sezono pradžios. Sparčiai daugėja keliautojų iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, kurie taip pat užpildo populiariausias kryptis, viešbučius“, – trečiąją priežastį įvardija kelionių ekspertas.
Pasak kelionių organizatoriaus „Baltic Clipper“ vadovo Egidijaus Vaišvilo, kainas kiek paaugino ir skrydžių virš Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos oro erdvių ribojimai – siekant jas apskristi, skrydžio laikas prailgėjo, o tai savaime paveikė ir skrydžių kainas. Dar viena keliautojams nemaloni kainų dedamoji, kuri gali atsiliepti artimiausiu metu, – šiųmetis Lietuvos oro uostų sprendimas kelti mokesčius aviakompanijoms.
„Oro uostų mokesčiai aviakompanijoms nėra didžiausia išlaidų eilutė, bet natūralu, kad šios išlaidos bus perkeltos ant keliautojų pečių. Kur kas didesnė grėsmė, kad skrydžių kainos augs, yra skrydžių skaičiaus iš Lietuvos mažinimas dėl augančių oro uostų mokesčių. Lietuva pagal skrydžių skaičių nuo 2019 metų lygio ir taip atsilieka apie 22 proc., o Europos Sąjungoje atsilikimas mažesnis – 15 proc. Be to, dar neatsistatė ir tiesiogiai pasiekiamų miestų skaičius, o kelionės su persėdimu kainuos brangiau“, – sako E. Vaišvilas.
Kalbėdamas apie mokesčius keliautojus pervežančioms įmonėms, V. Rakovski aiškina, kad pabrango išvykstančio keleivio mokestis, taip pat ir mokestis už įrangą, skirtą aptarnauti judėjimo negalią turinčius ar riboto judumo asmenis, kurį moka visi keleiviai. Antra, kilo rinkliava už orlaivio tūpimą.
„Svarbu paminėti, kad brangsta ne tik mūsų šalies oro uostų mokesčiai. Kyla ir atvykimo oro uostų taikomi mokesčiai, oro navigacijos, antžeminio aptarnavimo paslaugų tiekėjų kainos, kuriuose yra dalis oro uosto infrastruktūros mokesčių, kiti mokesčiai. Įvardinti konkrečių skaičių, kaip galėtų kisti kelionių kainos dėl šių priežasčių, nesiimsime.
Tačiau bent jau šiuo metu būtų galima prognozuoti, kad bendras kainos kilimas konkrečiam keleiviui neturėtų siekti reikšmingos sumos, kuri galėtų lemti sprendimą keliauti arba nekeliauti. Aviakompanijai ar kitoms susijusioms įmonėms, kurios perveža šimtus tūkstančių keleivių, – tai jau gali tapti reikšminga suma“, – aiškina specialistas.
Paradoksas: keliaujančių daugėja
Vertindamas kainų pokyčius Baltijos šalyse, Latvijos oro linijų bendrovės „airbaltic“ atstovas Augusts Zilberts netruko pastebėti, kad Lietuva šiuo atžvilgiu nėra išskirtinė – tokia pati situacija stebima ir Latvijoje bei Estijoje. Vis dėlto, šią kylančių kelionių kainų pasiutpolkę lydi ir paradoksas. Paklaustas, ar pastebimi ženklai, rodantys, jog klientai pamažu linksta atsisakyti brangstančių atostogų, pašnekovas patikina: „yra visiškai priešingai“. Norinčių keliauti skaičius ne tik kad nekrenta, bet netgi auga.
„Nepaisant infliacijos ir energetinės krizės, žmonės vis dar pasirengę mokėti daugiau už skrydžių bilietus ir atitinkamai daugiau keliauti. Šiais metais nematome paklausos mažėjimo. Galbūt vis dar veikia efektas, sukeltas popandeminio laikotarpio, kai keleiviai, ypač jaunoji karta, nori mėgautis laisve ir galimybėmis keliauti. Po tylių pandemijos metų dėmesio centre atsidūrė ir pagrindiniai turizmo industrijos renginiai Baltijos šalyse – parodos „Balttour“ Rygoje, „Adventur“ Vilniuje ir „Travel Traid Tourest“ Taline“, – svarsto pašnekovas.
A. Zilberts pateikia ir iškalbingus, keliautojų srautus iliustruojančius, skaičius. Skrydžių bendrovė suskaičiavo, kad 2022 metais skraidino 3,3 mln. keleivių, o tai yra 105 proc. daugiau nei 2021 metais. Bendras skrydžių skaičius buvo 37,3 tūkst. ir tai yra 59 proc. daugiau nei 2021–aisiais, kuomet įmonė įvykdė 23,44 tūkst. skrydžių.
„Lyginant su praėjusiais metais, Lietuvoje vežamų keleivių skaičius išaugo. 2021–aisiais skrido 83,47 tūkst., 22–aisiais – 197,87 tūkst. keleivių. Iš viso iš ir į Lietuvą 2021–aisiais įvykdėme 1,75 tūkst. skrydžių, o štai 2022–aisiais – jau 3,04 tūkst. Tikimės, kad augimo tendencijos išliks ir 2023 metais. Tai bus labai aktyvi vasara – bene pati aktyviausia aviacijos rinkoje per pastarąjį dešimtmetį“, – pasakoja jis.
Tokiomis pat įžvalgomis dalijasi ir kelionių organizatoriai. Pasak kelionių organizatoriaus vadovo V. Rakovski, norinčiųjų keliauti tikrai nemažėja – atvirkščiai, žmonės vis labiau nori keliauti. Po pandemijos keliautojų srautai reikšmingai atsigavo ir per 2022–uosius beveik pasiekė 2019–ųjų lygį. Palyginimui – 2022 metais šis kelionių organizatorius aptarnavo 55 proc. daugiau klientų nei 2021 metais ir tik 9 proc. mažiau nei 2019 metais.
„Dar 2022–ųjų spalio mėnesį pradėjome šių metų vasaros sezono išankstinius pardavimus ir pristatėme visą 15–os vasaros krypčių paletę. Iki šiol pasiekti pardavimų rezultatai leidžia teigti, kad klientų noras keliauti vis auga. Matome, kad auga ir išankstinių pardavimų užsakymų skaičius. Palyginimui – 2022 metais išankstiniai vasaros sezono pardavimai yra 50 proc. didesni nei tokiu pat laiku pernai“, – atskleidžia įmonės vadovas.
Daugėja ne tik besirenkančių populiariausias kelionės kryptis – Turkiją ir Graikiją ar pigesnius variantus, pavyzdžiui, Juodkalniją ar Tunisą, bet ir keliaujančių į egzotines šalis. Pasak V. Rakovski, tokius keliautojus traukia naujos patirtys, nepažintos vietos ir ilgesnis poilsis. O svarbiausia – geros kainos garantas.
„Iš tiesų dauguma egzotinių krypčių nebuvo paveiktos didelės infliacijos popandeminiu laikotarpiu, todėl tolimųjų kraštų kelionių kainos labiau priartėjo prie mums artimesnio Viduržemio regiono ir tapo labiau įperkamos. Dėl pandemijos ir dar kurį laiką po jos keliautojai bijojo galimų apribojimų ir nesiryžo keliauti į tolimus kraštus, pirmenybę teikdami artimesnėms kryptims, o šiuo metu jaučiamas didelis susidomėjimas būtent egzotinėmis kryptimis.
Apskritai, kelionėms į Tailandą, Jungtinius Arabų Emyratus, Indoneziją, Maldyvus, Šri lanką, Mauricijų, Seišelius, Kubą ir Tanzaniją praėjusių metų gruodį mus pasirinko daugiau nei dvigubai daugiau klientų nei užpernai“, – pastebi pašnekovas.
Kaip sutaupyti?
E. Vaišvilas planuojantiems poilsio keliones, pirmiausiai rekomenduoja aiškiai apsibrėžti poilsio tipą – aktyviai keliausite, ar tiesiog mėgausitės paplūdimiu. Nuo to priklauso tiek viešbučio tipo ir lygio parinkimas, tiek ir pati kryptis.
„Tiems, kurie nori tiksliai suplanuoti savo išlaidas ir tilpti į suplanuotą biudžetą, labiausiai tinka „viskas įskaičiuota“ arba „pusryčiai, pietūs, vakarienė“ pasiūlymai. Jei norite daugiau autentikos ir mėgstate tyrinėti – tada geriau rinktis pasiūlymus tik su pusryčiais ir „nuleisti“ reikalavimų kartelę viešbučiui“, – sako jis.
E. Vaišvilo teigimu, galima tikėtis, kad šiemet sezono metu poilsinių kelionių kainos dar kiek padidės, tad renkantis poilsines keliones laimės tie, kurie planuoja iš anksto. Be to, jiems neteks rinktis iš to, kas liko. Jo pastebėjimu, kelionių organizatoriai pasvertai planuoja skrydžių dažnumą, todėl daug paskutinės minutės pasiūlymų tikėtis neverta.
„Pasibaigus kelionių mugei matome smarkiai išaugusią išankstinių kelionių užsakymų paklausą. Artėjant kelionių sezonui bendras kainų lygis turėtų lėtai augti, visgi, natūralu, kad ne visi skrydžiai ar viešbučiai vienodai užsipildo, todėl kartais gali atsirasti žemesnių kainų pasiūlymų.
Tokiais atvejais rekomendacija viena – sprendimus priimti labai greitai. Stebime pardavimų lygius skirtingais mėnesiais, tad dabar geriausių pasiūlymų galima ieškoti planuojantiems keliones rugsėjo ir spalio mėnesiais. Tiek globalūs veiksniai, tiek rinkos dalyvių sprendimai rodo, kad labai pigių kelionių šį sezoną laukti neverta“, – perspėja pašnekovas.
V. Rakovski komentuoja, kad vaikų mokyklinių atostogų, didžiųjų metų švenčių bei vasaros mėnesių laikotarpiu keliautojų srautas itin didelis, tad kelionių šiuo metu kaina natūraliai didesnė. O pagrindinis jo patarimas norintiems sutaupyti – atostogas planuoti sezono pradžioje arba pabaigoje ir, kaip jau minėjo ir E. Vaišvilas, tai daryti iš anksto. Tokiu metu keliautojų srautas išlieka didžiausias.
„Mažesnių kainų laikotarpiai yra atostogų sezonų – vasaros ir žiemos – pradžia ir pabaiga, taip pat ir pirmieji žiemos mėnesiai. Pavyzdžiui, vasaros sezonas baigiasi spalį, o prasideda kovo pabaigoje, balandžio mėnesį. Šiuo laikotarpiu pasitaiko ir vėsesnių orų, ir lietaus, viešbučiai dar tik atsidarinėja arba jau užsidarinėja, tad gali pasitaikyti, kad ne visos paslaugos ar pramogos bus prieinamos. Tai lemia patrauklesnes kelionių pasiūlymų kainas.
Kita vertus, šie laikotarpiai turi privalumų tiems keliautojams, kurie sunkiai pakelia vasariškus karščius arba nori aktyviai pakeliauti. Žemesnių kainų pasiūlymų galima rasti ir nuo sausio vidurio, vasario mėnesį – praūžusios didžiosios metų šventės pakoreguoja net tik lietuvių biudžetus, tad žiemos sezono atostogų kryptys keliautojus vilioja žemesnėmis kainomis“, – aiškina pašnekovas.
Pataria apsvarstyti ir kelionės draudimą
Ne paslaptis, kad kai kurie vis dar nesusimąsto, jog sutaupyti galima ne tik ieškant pigių organizatorių pasiūlymų ar kruopščiai planuojant kelionės biudžetą ir lankytinas vietas ar pramogas jau nuvykus į svečią šalį. Dar vieną namų darbą reikėtų atlikti dar gerokai prieš vykstant į oro uostą. Tai – kelionių draudimas, kuriuo, kaip teigia draudikai, domisi vis daugiau keliautojų, suprantančių galimas rizikas, kurios gali smarkiai papurtyti piniginę ir gerokai sugadinti nuotaiką.
Štai, pavyzdžiui, kaip pasakoja „BTA“ Asmens draudimo rizikų vertintojas Andrius Žilėnas, vienam šios bendrovės klientui prieš porą metų Jordanijoje trūko aneurizma ir prireikė greitosios pagalbos, o šioji atsiėjo apie 60 tūkst. eurų. Tokią sumą sukrapštyti iš asmeninio biudžeto gali būti ne itin malonu, o neretai ir sudėtinga.
„Prieš ketverius metus slidininkas Šveicarijoje nukrito ir susilaužė dešinę koją, ši trauma įvertinta beveik 20 tūkst. Eur. Pernai Austrijoje pagalbos prireikė vairuotojui, kuriam lūžo koja ir prireikė skubios operacijos, šis įvykis įvertintas beveik 20 tūkst. Eur.
Draudimo įmoka palyginti su galimais finansiniais nuostoliais yra labai maža, tik pats santykis tarp įmokos ir išmokos skiriasi. Didelę finansinę naštą keliautojams gali užkrauti itin skubios operacijos, kuomet prireikia skubaus transportavimo, pavyzdžiui, sraigtasparniu, tokių atvejų esame turėję“, – pasakoja specialistas.
Todėl išsiruošus į kelionę jis siūlo neužmiršti apsidrausti. O norint tai padaryti teisingai, pirmiausia su draudiku reikėtų aptarti, į kokią šalį keliaujama, koks kelionės tipas – tai darbo ar poilsinė kelionė, o gal aktyvi – pavyzdžiui, slidinėjimas.
„Draudžiantis, pravartu atkreipti dėmesį į draudimo sumas, pasirūpinti, kad jos būtų pakankamos, užsienyje prireikus medicininės pagalbos ar patyrus traumą. Jei kelionė truks ilgai ir keliaujate jungiamaisiais skrydžiais, tikrai verta pasirūpinti bagažo praradimo rizika. Tikriausiai ne vienam teko praėjusią vasarą matyti, kaip atrodo Londono oro uostas ir ten paliktas kalnas lagaminų. Šis vaizdas tikrai skatina atidžiau pasirūpinti savo bagažu kelionėje“, – sako jis.
Taip pat specialistas atkreipia dėmesį, kad labai svarbu kelionėje sunegalavus ar patyrus traumą kreiptis į draudiką, o ne į bet kokį vietinį mediką.
„Kai kuriose šalyse pasitaiko atvejų, kai vietiniai pasinaudoja stresine situacija ir vilioja susižeidusius, apsirgusius keliautojus į tokias gydymo įstaigas, kuriose reikalaujama už paslaugas mokėti čia ir dabar. Priešingu atveju, turint kelionės draudimo polisą, draudimo bendrovė susirgus, susižeidus pasirūpina visa reikalinga pagalba iš karto, o už suteiktas paslaugas vietoje mokėti nieko nereikia“, – pataria pašnekovas.