Pasak J. Savickaitės, tai nėra nauja kryptis, tačiau ji yra išskirtinė ir mažiau atrasta.
„Kalabrijos regionas yra labai platus iš savęs, jos labai ilga pakrantės linija ir ten nėra didelių miestų, palyginus su kitais regionais. Ten yra maži kaimeliai, miesteliai, net ir jos sostinė bus mažytė ir jaučiasi tas jaukumas keliaujant po Kalabriją, didelis gamtos resursas. Kas nori pamatyti tikrąją Italiją, tikrai kviečiu į Kalabriją“, – kalba ji.
Atstovė užsienyje pastebi, kad net ir patys italai sako, kad pietinė Italijos dalis smarkiai skiriasi nuo šiaurinės dalies.
„Visai skirtingi dialektai, kultūra, architektūra, o svarbiausia – žmonės. Ten yra šilčiau, viskas gaunasi gyviau ir triukšmingiau. Ten gali taip gautis, kad eidamas gatve tu neliksi nepastebėtas ir neužkalbintas. Mums, kaip šiauriečiams, tokios emocijos yra labai skirtingos“, – pasakoja ji.
Nėra tiek daug turistų
Atostogas Kalabrijoje, J. Savickaitė apibūdina itališku pasakymu dolce far niente (liet. saldus nieko neveikimas).
„Taip pat Kalabrijoje galima išsiplėsti dar labiau ir lankyti nacionalinius parkus, krioklius, būti pakrantėje ir nardyti. Bijau suklysti, bet nuo 2017 m. yra patvirtinta, kad patys švariausi paplūdimiai yra būtent Tropėjos Vatikano kyšulyje. Todėl gali keliauti ne tik miestų, bet ir gamtos pažinėjai“, – komentuoja pašnekovė.
Į turistus, pasak J. Savickaitės, vietiniai reaguoja labai gerai, nes patys Kalabrijos gyventojai yra užsispyrę, bet labai svetingi.
„Jie labai smalsus, visus keliaujančius priima, tai tikrai nesijausite svetimas, keliaudamas po Kalabrijos regioną. Jeigu reikės pagalbos, tikrai sulauksite pagalbos iš vietinių gyventojų, bet greičiausiai kalbėsite gestais. Ir ten nėra tiek daug turistų, kiek didžiosiose miestuose. Kaip ir minėjau, ten daugiau keliauja gamtos mylėtojų, regionas labai didelis, pakrantė ilgiausia, todėl būnant paplūdimyje žmonės neguli vienas šalia kito“, – kalba kelionių ekspertė.
Ji priduria, kad Kalabrijos regionas gyvena iš gamtos teikiamų gėrybių, todėl maiste dažnai naudojami vietiniai produktai. Pavyzdžiui, aštrieji pipirai dažnai naudojami Ndujos dešrai gaminti.
„Taip pat galima matyti didelius raudonųjų svogūnų laukus, kurie nėra tokie aštrūs, kaip mes galime įsivaizduoti. Jie yra net kažkiek saldūs, o iš jų gaminamas raudonųjų svogūnų džemas, tai jis gali būti net ir saldumynas. O keliaujant Pizzo mieste, būtina paragauti tartufo di Pizzo, tai yra ledų kamuoliukas, dažniausiai būna riešutų skonio, o viduje yra įdarytas šokoladas“, – kalba J. Savickaitė.
Pasak jos, pagalvojus apie Kalabriją, jai įsimena mažas miestelis pavadinimu Scilla, tai kažkada buvęs žvejų kaimelis.
„Šį miestą kartais vadina mažąja Venecija, kadangi namai neturi praėjimo – jie atsiduria priešais pat jūrą. Parplaukę žvejai švartuojasi prie įėjimo į namus“, – kalba „Novaturo“ atstovė užsienyje.
Kalbant apie kainas, pašnekovė pabrėžia, kad didesniuose miestuose galima tikėtis aukštesnių kainų.
„Į Kalabriją keliauja daugiau italai, ten nėra daug turistų ar stipriai išvystyta infrastruktūra, todėl drąsiai galima keliauti su mažu biudžetu, neišleisite daugiau negu Lietuvoje, o emocijos, žmonės, maistas suteiks vertingą patirtį“, – kalba J. Savickaitė.
Ji priduria, kad geriausias laikas keliauti į Kalabriją yra nuo rugsėjo iki spalio vidurio, kadangi temperatūra nėra tokia aukšta, kaip vasarą, rudenį ji siekia 25-26 laipsnius.