Kai kurie čia ne tik sugrįžta, bet ir jau įsigijo arba planuoja pirkti nekilnojamojo turto – dažniausiai atostogų namus. Kalpė nėra pigi: nors kainos čia aukštos, norinčių apsigyventi netrūksta – rinkoje atsirandantys geresni būstai kaipmat iššluojami.
Kuo ypatinga ši vieta, Delfi pasakoja čia gyvenanti ispanė Noelia Martinez ir lietuviai – verslininkas Darius Malakauskas bei buriuotojai Gerda ir Andrius Poviloniai. Jie sutartinai sako, kad, iš vienos pusės, puiku, jog apie šį miestelį sužino vis daugiau žmonių, nes jis tikrai vertas dėmesio, iš kitos pusės, norėtųsi išlaikyti jį kuo ilgiau paslaptyje, kad nevirstų Tenerife, Benidormu ar Alikante, kurie perpildyti turistų.
Traukos centras – milžiniška uola, platūs smėlio paplūdimiai, geras maistas, sportas ir flamingai
Paklausus, kodėl tarp Alikantės ir Valensijos, apsupta kalnų ir vynuogynų, Kalpė yra tokia patraukli ir kuo skiriasi nuo kitų Ispanijos kurortų, vietinės NT agentūros „Grupoturis“ vadovė ispanė Noelia Martinez sako, kad pirmiausia visus atvilioja orai, nes žiemą čia puikus klimatas, todėl turistai šioje vietoje mėgsta praleisti kelis mėnesius. Pamačius, koks tai kurortas, suvilioja dar ir kitų dalykų.
Žinoma, tarp tų dalykų yra jūra – Kalpė turi 13 kilometrų pakrantės, baltojo smėlio paplūdimių, taip pat daugybę upelių ir, aišku, uolų. Miestelio vidury – ežeras, kuriame kasdien galima stebėti čia gyvenančius flamingus.
Iš esmės, Kalpė labai susijusi su sportu: čia labai populiarus nardymas, jėgos aitvarai, buriavimas, žvejyba, dviračių sportas, laipiojimas, vaikščiojimas, alpinizmas. Yra ekologiškas takas, palei jūrą besitęsiantis kelis kilometrus.
Vienas iš įdomesnių reginių vyksta kasmet – susirenka virš 1000 plaukikų, plaukiančių daugiau nei 3 km aplink žymiąją Ifako uolą. Be to, vyksta nemažai jachtų varžybų, kitų vandens sporto ir kultūros festivalių. Rudenį dėl idealių vietos kelių čia suvažiuoja garsiausios profesionalių dviratininkų komandos ir treniruojasi prieš „Tour de France“ ir kitas žymiausias dviratininkų lenktynes pasaulyje.
Vienareikšmiškai įspūdingiausia ir visus traukianti miestelio vieta yra jau minėta didžiulė kalkakmedžio uola Penon de Ifach (Ifakas), iškilusi 332 metrus virš jūros. Ji matyti iš visų aplinkinių miestelių ir yra šio regiono vizitinė kortelė, viena lankomiausių vietų Valensijos regione. Ji kaip Eifelio bokštas Paryžiuje, visi ją nori matyti pro savo langus. Be to, tai dažna nardytojų, alpinistų ir žygeivių susitikimų vieta.
Uola skiria Kalpės miestelį į dvi dalis – vienoje dalyje yra senamiestis, centras, gyvena daugiau vietiniai, nors, aišku, yra ir gerų viešbučių, kitoje pusėje – ant jūros kranto išskirtinai išsidėstę apartamentų viešbučiai. Abiejose dalyse – platūs paplūdimiai, didžiulės promenados, aplink kurias driekiasi restoranai, kavinukės, parduotuvės, jaukūs butikai.
Ant Ifako uolos galima užlipti, jeigu norite pamatyti Kalpę iš viršaus. Žygis į viršukalnę nėra iš lengvųjų, vaikai ir paaugliai iki 16 metų gali lipti tik iki pusės kalno. Tai, kad nevalia atsipalaiduoti nei lipant aukštyn, nei leidžiantis, primena neretai sezono metu aplink uolą besisukantys malūnsparniai ir vykdomos gelbėjimo operacijos. Neseniai čia žuvo dar du jauni vaikinai.
Daugiausia ilsisi ispanai, prancūzai, britai, vokiečiai, belgai ir olandai
N. Martinez sako, kad Kalpėje ir aplinkiniuose miesteliuose yra daug antrus namus turinčių įžymybių, – jos atvyksta praleisti laiko ar tiesiog pailsėti nuo kasdienės rutinos.
Vasaros sezono metu dauguma turistų – ispanai, dažnai atvykstantys iš sostinės Madrido, nors yra ir nemažai anglų bei prancūzų. Likusią metų dalį daugelis gyvenančių svetimtaučių – olandai, vokiečiai, belgai.
Įdomu tai, kad Kalpės teritorija susiskirsčiusi pagal čia gyvenančių žmonių tautybes: pavyzdžiui, vokiečiai turi ne tik savo susibūrimo vietų, kavinių ar tikslinių restoranų, bet ir gyvenviečių, kur kuria bendruomenes.
Pasak čia gyvenančios ispanės, nors Kalpės miestelis yra daugiakultūris, tipiška virtuvė pirmiausia grindžiama skaniomis jo įlankos žuvimis. „Llauna de Calpe“ ir „Arròs del senyoret“ yra du tradiciniai miestelio žuvų ir ryžių patiekalai. Ant jūros kranto esantys žuvų ir jūrų gėrybių restoranai, vietinis šviežių žuvų turgus – tos vietos, kur vakarais susirenka daugiausia žmonių.
Aplink Kalpę nedideliu spinduliu išsidėstę nuostabūs miesteliai Altėja, Benisa, Moraira, Albiras, Gvadalestas, Viljochojosa. Juos tiesiog būtina aplankyti, kad būtų lengviau suprasti, kokia nuostabi ir skirtinga yra Ispanija.
„Norintys ilgesniam laiku išsinuomoti Kalpėje būstą, pavyzdžiui, žiemai, už 1–2 kambarių apartamentus moka nuo 600 iki 900 eurų per mėnesį. Sezono metu nuomos kainos būna nurodytos savaitei, tad svarbu atkreipti dėmesį ir neapsigauti. Dėl pandemijos padaugėjo žmonių, besidominčių vilų su privačiu baseinu nuoma. Mėnesio nuoma žiemos laikotarpiu – apie 1000 eurų už 3 miegamųjų vilą, sezono kainos svyruoja nuo 1000 iki 2500 eurų už savaitę“, – teigia N. Martinez.
Nustelbė visas kitas Ispanijoje gyventas vietas
Kalpėje beveik 4 metus gyvenantys Andrius ir Gerda Poviloniai, turintys 3 vaikus, šią vietą pasirinko iš vandens – pamatė plaukdami laivu iš netoliese esančios Ibizos salos ir niekada nepasigailėjo čia apsigyvenę. Kaip teigia, niekur daugiau nenori iš čia kraustytis.
„Man čia nuostabiai graži gamta. Teko nemažai matyti Ispanijos ir gyventi įvairiose vietose– daugiau nei 7 metai vienur neužsibūdavome. Ispanija – didelė ir graži šalis, neskubėjome įsigyti nekilnojamojo turto, nes juk būna, pamatai naują vietą ir neretai ten būna gražu.Teko pagyventi Almerijos regione, Katalonijoje, Malagoje, o štai Kalpė visiškai užbūrė“, – sako 13 metrų šeimos jachtos vairą Kalpėje laikantis kapitonas Andrius Povilonis.
Andriaus žmona Gerda sako, kad dar ir dabar vaikščiodama po apylinkes nenustoja jomis grožėtis. „Net negaliu paaiškinti, kuo ši vieta traukia, galbūt visgi uola yra tas magnetas. Kai užkopi į jos viršūnę ir pamatai miestelį iš viršaus, net nekyla klausimų, kokia tai išskirtinė ir ypatinga vieta, išsidėsčiusi tarp kalnų ir pušynų, kur grynas oras, kur nuostabūs paplūdimiai, kur švari jūra, geras oras, kur nėra masės žmonių, kamščių, gamyklų. O kai vakarais miestelis būna apšviestas, tai man niekur nėra gražiau. Štai ir klausimas, kaip viso to galima nemylėti?!“ – juokiasi Gerda.
Pasak čia gyvenančios moters, jai šios vietos minusas tas, kad ji labai maža, – jei reikia ko nors išskirtinio, tenka važiuoti į artimiausius didmiesčius – Benidormą, Alikantę, Valensiją.
Gerda priduria, kad Kalpė jai patinka ir dėl to, jog čia nėra pigu, nėra taip lengva ilgam išsinuomoti būstą. „Čia nėra bet kokio plauko žmonių, juo labiau emigrantų afrikiečių, šioje vietoje turizmas tikrai aukštesnės klasės nei kitur“, – pastebi ji.
Vasarą Gerda daugiausiai parduotuvėse išgirsta lietuviškai kalbančių žmonių: „Man patinka prie jų prieiti ir pasisveikinti. Jie, aišku, visuomet nustemba, maloniai persimetame keliais žodžiais. Patariu, ką įdomaus čia galima nuveikti, kur skaniau pavalgyti ar kokių vietų neaplankius neišvykti. Kad daugėtų nuolat gyvenančių, nepastebėjau, bet tikrai matyti, daugiau vyresnio amžiaus tautiečių Kalpėje įsigijo būstų ir leidžia čia lietuviškas žiemas. Manau, vasarą jiems čia kiek per karšta, o ir Lietuvoje vasarą gera. Dar pastebėjau, kad atvyko labai daug ukrainiečių ir jie tikrai nėra vargšai: važinėja naujausiais automobiliais, nuomojasi prabangias vilas. Šiame segmente jie išties užkėlė nuomos kainas.“
Plaukioja dažniausiai lietuviai, būna ir kuriozų
Gerda sako niekada nemaniusi, kad jachta taps tokia svarbia jos gyvenimo dalimi, bet atsitiko taip, kad net neįsivaizduoja be jos savo gyvenimo. „Čia, kaip sakoma, vyras turi „užtaisyti“ sūnų, pastatyti namą, pasodinti medį, tai maniškis – dar ir burlaiviu užburti“, – juokiasi moteris.
Jachtą, kai neplaukioja su šeima, jiedu nuomoja. Be to, Andrius dirba įmonėje, kuri irgi čia nuomoja jachtas, iš viso jų šešios.
„Tos mūsų kelionės labai įvairios ir visuomet kitokios. Būna, kad ne visi žmonės prieš tai yra susidūrę su jūra, juos čia pasitinka delfinai, vėžliai, daug vandens, saulės ir aukštas dangus. Kartais žmonėms ir bloga pasidaro, nes jie juk čia atostogauja, tad neapskaičiuoja jėgų ir atvyksta plaukti pagiringi“, – juokiasi Andrius, laivais plaukiojantis daugiau nei 8 metus.
Nors jie užsiima valandine nuoma, rudenį, pasak Andriaus, lietuviai čia išsinuomoja jachtų ir plaukia į Ibizą, Formenterą.
Pasak Andriaus, nors laivą Ispanijoje gali turėti bet kas, jam išlaikyti reikia tikrai nemažai investicijų: „Ir tai, jei niekas nesugedo, o, patikėkite, ši sūri jūra mėgsta ką nors pagadinti. Iki 14 metrų laivą laikyti Kalpės prieplaukoje metams kainuoja 8000–9000 eurų. Dar prisideda švaros mokestis – 1400 eurų, laivo draudimas – 1900 eurų, vanduo ir elektra metams – dar apie 300–500 eurų. Be to, kiekvienais metais laivą reikia ištraukti, nuplauti, nušveisti, nudažyti dugną, pakeisti anodus ir panašiai. Visai tai papildomai kainuoja apie 3000 eurų.“
Pasak šeimos, ši informacija gali būti naudinga tiems, kurie norėtų pirkti čia laivą, bet nežino, kad jo kaina yra tik visų mokėjimų pradžia: „Jei pamiršti kainas, tai laivas yra pats didžiausias gyvenimo malonumas, svajonė, kelionė, iššūkis, dovana, laisvės pojūtis, dalinimasis, šeimos vertybės. Visa tai neįkainojama jokiais pinigais. Reikia tik vėjo!“
Sukurti tobulą vietą prireikė 5 metų, ne kartą iš darbo metė statybininkus
Tarp Kalpės ir Vilniaus gyvenantis Darius Malakauskas sako, kad Ispanija ne veltui antrą kartą atsirado jo prioritetų sąraše. Iš pradžių vakariniame Vilniaus priemiestyje ant Gilužio ežero kranto sėkmingai atidaręs svečių namus „Villa Alicante“, šiandien svečius priima kitoje, keliolika apartamentų turinčioje, viloje, esančioje Kalpėje, – „Olta 5 Sea View Resort“.
Pušyno apsupty, didelėje teritorijoje ant kalno esančioje viloje, pabendrauti renkasi ir vietinių apylinkių lietuvių bendruomenė, apsistoja garsių šalies žmonių, ieškančių ramybės ir privatumo. Nors verslininkas vis juokauja, kad kai čia pradės vykti lietuvaičių mergvakariai, teks pasirūpinti aukštesne tvora ir gainioti nuo kalno ispanus.
D. Malakauskas sako, kad vos atvykęs į Kalpę matė tiek šios vietos, tiek ir apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų šiame mieste kūrimo perspektyvas: „Visa rytinė Ispanijos pakrantė nuo Valensijos iki Gibraltaro, mano akimis, turi puikų turizmo potencialą ištisus metus. Kiekvienas regionas specifiškas – galima rinktis priklausomai nuo to, ar labiau norisi šokti visą naktį, ar pailsėti. Šio miesto vieta, manau, yra pats tas aukso viduriukas, kur visko yra.“
Ir nors Kalpė niekada nebuvo pigi gyventi ar vystyti verslą, verslininkas nė karto neišsižadėjo savo siekio turėti ir čia puoselėti nuomoti skirtą vilą. Norint, kad svajonės virstų realybe, prireikė 5 metų nuolatinio darbo, pradedant tinkamos vietos paieška, kasdien dalyvaujant statybose ar prižiūrint statybininkus.
„Kalbėdamas apie savo patirtį ir klaidas, galiu pasakyti – būtinai atkreipkite dėmesį į tai, ką samdote darbams atlikti, jei turime omeny statybas ar remontą. Turėjau nekokios patirties, teko ne tik ne vieną žmogų, bet ir visą brigadą atleisti iš darbo“, – neslepia D. Malakauskas.
Aišku, kaip ir visiems, vystantiems tokio tipo verslą, per pastaruosius metus teko prisitaikyti prie nuolat kylančių atlyginimų, statybinių medžiagų trūkumo ir jų kainų pasaulinio augimo mastu. Tarkime, metalas, mediena, kai kurios kitos statybinės medžiagos pabrango net iki dviejų kartų. Verslininkas juokauja, kad apie bendravimą su vietinėmis institucijomis gali parašyti visą patarimų knygą tiems, kurie pasvajoja čia kurti verslą.
Kainos sukilo prasidėjus karui Ukrainoje
Paklausus, kaip per tuos metus keitėsi NT kainos Kalpėje, D. Malakauskas sako, kad vos prieš 3–4 metus skandinavai ir britai masiškai pirko nuosavus namus už 150–200 tūkstančių eurų, apartamentus prie jūros – iki 80 tūkst. eurų. Šiandien jie kainuoja gerokai brangiau, tad tikrai pasisekė pelningai investuoti. Labiausiai būstų pardavimo kainos pakilo prasidėjus karui Ukrainoje.
„Dabar kainos Kalpėje šoktelėjusios mažiausiai ketvirtadaliu, jeigu kalbėtume apie žemės sklypų, apartamentų ar nuosavų namų pirkimą. Tiems, kas nori įsigyti būstą ir stebi rinką, akivaizdu, kad nemažai vietų čia šiandien „dirba“, tai yra išnuomotos visai vasarai neretai net be galimybės apžiūrėti potencialiems klientams, nes užimtumas siekia 100 proc.“, – pastebi D. Malakauskas.
Norintiems investuoti tokioje vietoje kaip Kalpė D. Malakauskas visų pirma pataria nesiimti greitų sprendimų ir šaltu protu įvertinti savo norus bei poreikius ilguoju laikotarpiu.
