Slidinėti iškeliavusi „Novaturo“ rinkodaros vadovė Olga Belova sako, kad du metus slidininkai negalėjo pateikti į kalnus, tad oro uoste vaizdas buvo nuostabus. Kone tuo pat metu lėktuvai kilo į Italiją, Austriją, Prancūziją, kur lietuviai jau gali mėgautis žiemos pramogomis.
„Pagrindiniai kurortai, kuriuos renkasi lietuviai, yra atviri, tik labai svarbu tinkamai pasiruošti kelionei. Svarbiausias dalykas, ką reikia žinoti ruošiantis kelionei, kad priimami tik pilnai pasiskiepiję arba persirgę žmonės, kurie gali pateikti sertifikatus. Antras dalykas, ką reikia žinoti, tai reikia važiuojant į Italiją reikia turėti PGR testą ir net vaikams nuo 6 metų testas yra privalomas. Trečias dalykas, kuris šiais metais privalomas – kartu su sveikatos draudimu arba ski-pass būtinai turi būti nuperkamas ir civilinis draudimas“, – dalijasi O. Belova.
„Trasų pasirinkimas čia yra didžiulis, tiek pažengusiems, tiek pradedantiesiems. Be to, „Madonna di Campiglio“ yra ir slidinėjimo mokykla, kur dirba lietuviai. Prieš kelias dienas kartu su jais smagiai gėrėme arbatą“, – šypsosi sniego malonumais besimėgaujanti moteris.
Renkantis kelionę svarbu ne tik vieta, bet ir tai, kiek kainuoja poilsis. O. Belova sako, kad į kelionės operatoriaus kainą įeina asmens skrydis, sportinio inventoriaus atskraidinimas, atvežimas iki viešbučio ir apgyvendinimo paslauga bei kelionės atgal organizavimas.
„Į kainą neįeina draudimai, slidinėjimo išlaidos, slidinėjimo inventoriaus nuoma, jei yra toks poreikis. Instruktoriaus paslaugos kainuoja labai skirtingai – tai priklauso ir nuo įrangos kokybės.
Instruktorius valanda prisideda nuo 45 eurų. Aš konkrečiai kalbu apie „Madonna“ kurortą. Prancūzijoje ir Austrijoje kainos gali kisti, net manau bus 45–60 eurų. Dėl įrangos jau sunku pasakyti, nes vieniems reikia ir šalmo, ir apsaugų, ir snieglentės, tai labai individualu. Geriausias kainų palyginimas, turbūt, būtų per mums suprantamus kasdienius dalykus. Pavyzdžiui, kavos gėrimas kalno viršūnėje, ar jo papėdėje. Tai Italijoje didžiulė pica, kepta krosnyje, su nuostabiu vaizdu į dolomitines Alpes, kainuoja apie 10 eurų, nealkoholinis gėrimas kainuos apie 6–8 eurus, kaip ir taurė vyno, arbata kainuos nuo 2 iki 2,50 eurų“, – vardija O. Belova.
„Novaturo“ rinkodaros vadovė sako, kad atvykus į kalnus kainos čia pasitinka, lyg būtum Vilniaus centre.
Jei noras slidinėti dėl kainų neatrodo neįgyvendinamas, belieka pasinaudoti galimybe, tačiau dar derėtų pasiimti papildomų saugos priemonių. Keltuvuose privaloma dėvėti respiratorius, kiekvieną rytą slidinėjimas prasidės nuo ski-pass susiejimo su galiojančiu skiepų sertifikatu. Anot O. Belovos, tai trunka vos kelias sekundes.
Ką dar veikti kalnuose be slidinėjimo? O. Belova pasakoja, kad galima ir laipioti, vaikščioti specialiomis trasomis, o jei su vaikais nenorite slidinėti kalnais, slides galima išbandyti ir lygumų trasomis.
„Galima su vaikais nusileisti ir rogutėmis, daugelis miestelių turi ir čiuožyklas, kur galite pramogauti pačiūžomis ir, be abejo, yra „Apres ski“ (slidinėjimo vietų pramogų centrai), su mažesne programa, tačiau veikia restoranai, parduotuvės, gyvenimas nesustoja, viskas atsigauna“, – pasakoja pašnekovė.