Nijolė Pareigytė: Klaipėda yra labai atsinaujinusi
Grupės „69 danguje“ narė, dainininkė N. Pareigytė – klaipėdietė, neslepianti didelės meilės šiam Lietuvos miestui. Kaip sako atlikėja, Klaipėda nepalieka abejingų.
„Nors dabar gyvenu Kaune, bet esu klaipėdietė nuo šaknų iki pat plaukų galiukų – čia gimiau ir augau. Tai visada buvo ir bus pats gražiausias, geriausias ir mano mylimiausias miestas, – šypsosi N. Pareigytė. – Žmonėms gali patikti arba nepatikti Kaunas ar Vilnius, tačiau nesutiksi žmogaus, kuriam nepatiktų Klaipėda.“
Dainininkė sako, kad Klaipėdoje gyvena nuoširdūs, paprasti ir bendraujantys žmonės, o tam įtakos galimai turi „smegenis prapučianti“ jūra.
„Pati čia augau, su draugais dažnai lankydavomės Klaipėdos paplūdimiuose. Ir dabar dažnai čia atvažiuoju, turiu čia namą. Klaipėdoje yra daug man brangių kampelių“, – neslepia N. Pareigytė ir priduria neatmetanti galimybės kada nors ir vėl grįžti gyventi į šį miestą.
Atlikėjos teigimu, bėgant metams Klaipėda keičiasi ir darosi vis gražesnė – N. Pareigytę žavi sutvarkyta ir apželdinta Danės pakrantė, paplūdimiai, nauji restoranai ir barai: „Klaipėda yra labai atsinaujinusi“.
Miesto centre – žvejoti ir grybauti
Klaipėda – vienintelis Lietuvos didmiestis, esantis prie jūros, pastebi Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė Romena Savickienė. Nors pagrindinis traukos centras Klaipėdoje yra jūra, didmiestis gali pasigirti ir kitais privalumais.
„Miesto dydis yra labai komfortiškas. Po miestą galima važiuoti dviračiu, o renkantis vykti automobiliu, per visą miestą galima pravažiuoti taip greitai, kad spėja sugroti vos trys dainos, – sako R. Savickienė. – Kuris kitas didmiestis galėtų pasigirti, kad mieste galima grybauti? Mes turime Smiltynę, iš kurios dabar grybai vežami kibirais. Taip pat – kuris didmiestis gali pasiūlyti žvejoti miesto centre? Mūsų gyventojai žiemos metu stintas gaudo pačiame senamiestyje.“
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad šiemet „Booking.com“ sistemos atliktame tyrime Klaipėda buvo įvertinta kaip penktas svetingiausias pasaulio miestas. Tai rodo, kad Klaipėdos apgyvendinimo įstaigos ir visas aptarnavimo sektorius deda dideles pastangas, kad visi būtų patenkinti ir laimingi, sako ji.
„Taip pat noriu pasidžiaugti, kad Klaipėdą atranda vis daugiau lietuvių. Nors pandemijos metu sumažėjo turistų iš užsienio, Klaipėdos regioną „atrado“ patys lietuviai. Pastebime tendenciją, kad vis daugiau nekilnojamojo turto objektų kaip antrąjį būstą čia įsigyja Vilniaus ar Kauno gyventojai. Taigi tie, kurie anksčiau buvo svečiais, tampa gyventojais“, – šypsosi R. Savickienė.
Turizmo informacijos centro direktorės teigimu, miestui patrauklumo suteikia ir atnaujinti parkai bei Danės upės krantinė. Nors Klaipėdos senamiestis yra labai mažas, pašnekovė sako, kad dabar daug kur vyksta remonto darbai, todėl ateityje senamiestis atrodys dar įspūdingiau ir patraukliau tiek gyventojui, tiek turistui.
Kultūros paveldo objektas – fachverkinės architektūros kompleksas
Vienas svarbiausių išlikusių kultūros paveldo objektų Klaipėdos mieste yra fachverkinės architektūros kompleksas. Atlikus fachverkinio architektūros pastatų statinių būklės įvertinimą, nustatyta, kad pastatų fasadai yra avarinės būklės: medinės konstrukcijos supuvusios, matosi plyšiai tarp mūro ir fachverko, drėksta cokolis, krenta mūras.
Tačiau iš Europos Sąjungos (ES) lėšų įgyvendinus projektą, kultūros paveldo objektas buvo sutvarkytas. Atlikti keturių į kultūros vertybių registrą įtrauktų fachverkinės architektūros pastatų remonto ir tvarkybos darbai. Planuota, kad įgyvendinus projektą padidės kultūros paveldo komplekse teikiamų paslaugų kokybė, bus sudarytos galimybės naujoms iniciatyvoms, kūrybos kryptims, padidės teikiamų paslaugų pasiūla, bus pristatomas profesionalusis bei vizualinis menas plačiai auditorijai. Sutvarkyta teritorija bei lankytojų poreikiams pritaikytos erdvės pritrauks didesnius lankytojų srautus, padidins fachverkinės architektūros pastatų žinomumą, užtikrins nuolatinį kultūros paveldo objektų infrastruktūros įveiklinimą. Projekto įgyvendinimui buvo skirta 1 021 766,88 Eur iš ES lėšų.
Šiuo metu yra įsibėgėjęs naujasis ES investicijų etapas Lietuvoje, kuris truks iki 2027 m., o per jį ekonominės ir socialinės gerovės auginimui bus skirta beveik 8 mlrd. eurų. Visos investicijų programos suplanuotos taip, kad būtų mažinami šalies regioniniai skirtumai, skiriant didžiausią dėmesį inovatyvesnei, žalesnei ir pažangesnei Lietuvai kurti. Norinčius savo akimis įsitikinti, kaip ES lėšomis keičiasi miestai, kviečiame dalyvauti „Atrask pokyčius” ir žaisti ČIA. Išsamiau susipažinti su ES investicijomis ir jų teikiama nauda galite ČIA.
Projektas „Atrask pokyčius" finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
