Jūratė Sodytė: Kretinga man yra ypatingas miestas
„Kretinga man yra ypatingas miestas, kuriam jaučiu daug sentimentų“, – sako garsi choreografė ir režisierė J. Sodytė. Čia ji gimė ir augo iki devynerių metų, o išvykusi mokytis į M. K. Čiurlionio menų mokyklą, į Kretingą grįždavo per šventes bei vasaros metu.
Vaikystėje Kretingoje J. Sodytė lankė muzikos mokyklą, būtent čia ji pradėjo žengti pirmuosius žingsnius meno karjeros link. Vaikystę šiame mieste ji prisimena ryškiai, mena tik gražiu žodžiu, o dabar Kretingos miestą aprodo jau ir savo anūkams.
„Kai vasarą būname prie jūros, visada aplankome ir Kretingą. Stabtelime prie buvusio mūsų šeimos namo, nueinu prie bažnyčios, – pasakoja J. Sodytė. – Savo anūkams jau parodžiau savo buvusią pradinę mokyklą, taip pat visada kartu nueiname į „Špitolę“ arbatos ir skanumynų paragauti.“
Režisierė sako, kad su šeima kiekvieną vasarą taip pat apsilanko Kretingos Žiemos sode. Nors Kretingoje nebeliko gyvenančių jos šeimos narių, J. Sodytė niekada nepravažiuoja šio ypatingą vietą jos širdyje užimančio miesto.
Miestas, tinkantis kiekvieno skoniui
Kretingoje, be kita ko, yra įsikūrę netgi penki vienuolynai, todėl šis miestas neretai vadinamas mažuoju Lietuvos Vatikanu. Kaip sako miesto gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė, Kretinga turistus traukia savo unikalia istorija – čia yra didis karvedžio Chodkevičiaus ir grafų Tiškevičių palikimas.
Kretingos įkūrėju tituluojamas J. D. Chodkevičius mieste pastatė pirmąją bažnyčią ir Pranciškonų vienuolyną, kurie tapo tuometinio miesto kultūrinio ir edukacinio gyvenimo ašimi. Savo ruožtu grafas Juozapas Tiškevičius čia pastatė garsųjį Žiemos sodą, kuris tais laikais buvo didžiausia privati oranžerija visoje Europoje, o šiandien – vienas populiariausių objektų visame Kretingos rajone, pasakoja gidė.
„Šiandien Kretingos rajone kiekvienas randą, ką veikti. Tai miestas, tinkantis kiekvieno skoniui, – tvirtina D. Jomantaitė-Jonaitienė. – Anksčiau Kretinga turėdavo „pravažiuojamo miesto prakeiksmą“, tačiau dabar šis statusas keičiasi. Neperdėdama galiu pasakyti, kad Kretingoje apsilanko visos Lietuvos gyventojai.“
Grafų Tiškevičių palikimas
Vienas iš grafų Tiškevičių palikimų Kretingos mieste yra Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus, pastatytas dar 1893 metais. Kaip pasakoja Kretingos gidė, po grafo J. Tiškevičiaus mirties jo sūnus Aleksandras su žmona Sofija pastatė mauzoliejų, o aplink koplyčią įkūrė dvaro tarnautojų kapines.
„Aplink koplyčią šiandien matomi seni kapai, o pačioje koplyčioje galima apsilankyti ekskursijų metu. Viršutinėje jos dalyje dar galima išvysti suolus, ant kurių sėdėdavo grafai Tiškevičiai, – pasakoja D. Jomantaitė-Jonaitienė. – Apatinėje koplyčios dalyje yra mauzoliejus, kuriame saugomi grafo Juozapo ir jo žmonos sarkofagai. Šalia jų yra grafų anūkės Marijos sarkofagas, turbūt guvernantės sarkofagas bei du mediniai karstai: grafų anūko Kazimiero ir grafų Tiškevičių marčios Jadvygos.“
Koplyčios-mauzoliejaus renovacija
Nors koplyčia statyta dar XIX amžiuje, paskutinį kartą renovacija čia vyko visai neseniai – 2018 metais. Iš Europos Sąjungos (ES) lėšų koplyčia-mauzoliejus buvo renovuotas ir pritaikytas edukacinei veiklai bei kultūriniam turizmui.
Iš ES skirtų 194 495,63 Eur buvo sutvarkytas kultūros paveldo objektas – atlikti paprastojo remonto ir tvarkomieji paveldosaugos darbai, atskleistos vertingosios objekto savybės ir padidintas lankytojų susidomėjimas objektu. Taip pat iš projekto lėšų sutvarkytos rūsio (kriptos) durys, įsigyti kultūrinei veiklai administruoti bei vykdyti būtini baldai. Sutvarkytame kultūros paveldo objekte (rūsyje) įrengta ekspozicijų salė, kurioje eksponuojami grafų Tiškevičių sarkofagai, įkapės, istorinė medžiaga. Koplyčios aukšte sumontuota pakabinama sistema sakralinio meno, metalinių kryžių, tapybos, grafikos darbų ekspozicijoms rengti.
Objekte šiandien veikia ekspozicijos, organizuojami įvairūs renginiai, edukacinės programos, užtikrinant objekto prieinamumą, atvirumą visuomenei ir tenkinant įvairių tikslinių grupių kultūrinius poreikius.
Šiuo metu yra įsibėgėjęs naujasis ES investicijų etapas Lietuvoje, kuris truks iki 2027 m., o per jį ekonominės ir socialinės gerovės auginimui bus skirta beveik 8 mlrd. eurų. Visos investicijų programos suplanuotos taip, kad būtų mažinami šalies regioniniai skirtumai, skiriant didžiausią dėmesį inovatyvesnei, žalesnei ir pažangesnei Lietuvai kurti. Norinčius savo akimis įsitikinti, kaip ES lėšomis keičiasi miestai, kviečiame dalyvauti „Atrask pokyčius” ir žaisti ČIA. Išsamiau susipažinti su ES investicijomis ir jų teikiama nauda galite ČIA.
Projektas „Atrask pokyčius" finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
