Liudas Mikalauskas: šiame mieste padėtas mano gyvenimo pamatas
Tauragė – operos solisto L. Mikalausko gimtinė. Čia jis gimė, augo, būtent Tauragėje pradėjo ir dainuoti.
„Visas mano gyvenimo pamatas buvo padėtas būtent šiame mieste, – sako L. Mikalauskas. – Pirmosios meilės buvo Tauragėje, patys pirmieji ir ištikimiausi iki šių dienų likę draugai – taip pat iš šio miesto.“
Operos solistas prisimena, kaip kasdien 4 kilometrus iš mokyklos žygiuodavo namo palei Jūros pakrantę. Kai būdavo šilčiau, praeidamas čia ir išsimaudydavo. Tai būdavo paprastas, lengvabūdiškas gyvenimas, sako L. Mikalauskas. Į Tauragę atlikėjas dažnai grįžta ir dabar. Be to, čia jis kartu su žmona organizuoja tarptautinį muzikos festivalį.
„Dažnai lankomės Tauragėje, o mūsų festivalis – vienas iš pagrindinių vasaros festivalių, traukiantis ne tik tauragiškius, bet ir kitų Lietuvos miestų gyventojus. Čia kasmet atvažiuoja žmonės iš Kauno, Klaipėdos, Šiaulių“, – pasakoja L. Mikalauskas.
Operos solistas atvykstantiems į Tauragę rekomenduoja būtinai aplankyti Meilės alėją, užtvanką, šalia jos esantį parką, Tauragės estradą, pilį bei geležinkelio stotį.
„Kai čia augau, man patikdavo nueiti į geležinkelio stotį, nes netoliese dirbdavo mano tėvai. Tai – viena seniausių geležinkelio stočių, jos architektūra yra labai įdomi“, – pažymi pašnekovas.
Jo teigimu, miestas dabar yra labai pasikeitęs, tačiau į gerąją pusę – čia dabar kur kas daugiau lankytinų vietų, nei būdavo jo vaikystėje.
„Kai čia augau, nebuvo daug to, ko yra dabar. Šiandien čia yra tikrai daug įdomių ir lankytinų vietų. Pavyzdžiui, mano laikais pilyje buvo pakankamai senas muziejus, o dabar ten įsikūręs vienas moderniausių Lietuvoje „Santakos“ muziejus, – pažymi pašnekovas. – Taip pat kiekvienam reikėtų nueiti iki estrados bei praeiti visą Meilės alėją iki pat užtvankos, kur yra dabar gražiai sutvarkytas parkas.“
Tauragės pilis – visai ne pilis
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorė Eglė Červinskaitė pasakoja, kad vienas labiausiai lankytinų Tauragės objektų – pilis – iš tiesų yra visai ne pilis. Tai yra muitinė, pastatyta dar XIX a., Carinės Rusijos laikais.
„Tačiau kompleksas dėl savo architektūrinės išvaizdos nuo neatmenamų laikų tauragiškių yra vadinama Tauragės pilimi, – paaiškina pašnekovė. – Pilis turi ne tik įdomią istoriją, bet ir architektūrą. Taip pat čia yra labai jaukus kiemelis, tapęs tikru Tauragės kultūros židiniu.“
E. Červinskaitės teigimu, dabar pilyje veikia meno mokykla, yra vaikų biblioteka, o be kita ko čia įsikūręs ir pagrindinis „Santakos“ muziejaus padalinys.
„Muziejuje vyksta įdomios veiklos, projektai ir festivaliai, taip pat čia yra ekspozicijos, įvairiausios kilnojamos parodos. Viename iš keturių pilies bokštų yra įsikūrusi ir fotografijos galerija“, – vardija muziejaus direktorė.
Pasak jos, vyrauja stereotipas, kad muziejai yra „nuobodulio šventovė“, o vieną kartą apsilankius, dar sykį eiti į tą patį muziejų nebėra tikslo. Tačiau šis muziejus – kitoks, sako pašnekovė. Čia vietinė bendruomenė gali dalyvauti kultūrinėse veiklose, susitikti su profesionaliais menininkais iš visos Lietuvos, gali patys kurti ir tenkinti savo saviraiškos poreikius.
Muziejaus direktorės teigimu, po pandemijos čia padaugėjo lankytojų iš visos Lietuvos, mat tapo populiaru daugiau keliauti po savo gimtąjį kraštą. Be to, šiemet Tauragė yra Lietuvos kultūros sostinė, todėl šiemet čia atvyksta ypač daug lietuvių, ne tik apsilankančių muziejuje, bet ir dalyvaujančių kultūriniuose renginiuose.
Tauragės pilies rūsys
2019 m. Europos Sąjungos lėšomis (skirta 394 804 Eur) baigtas įgyvendinti Tauragės pilies rūsio kultūros paveldo savybių išsaugojimo ir pritaikymo bendruomeniniams poreikiams projektas.
Buvo susidurta su problema, kad Tauragės pilies potencialo išnaudojimas kultūrinių poreikių tenkinimui yra nepakankamas, todėl, siekiant tai spręsti, pietrytinio korpuso rūsio patalpose atlikti tvarkomieji statybos darbai, įsigyti ampyro stiliaus baldai bei įranga. Įgyvendinus projektą, Tauragės pilies rūsyje įrengtos 3 salės, bendro naudojimo patalpos: rūbinė, holas, ekspozicijų erdvė ir kitos patalpos, kuriose bus vykdomos ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai, parodos, veiks kūrybinės dirbtuvės, bus organizuojami kiti kultūrinio pobūdžio renginiai.
Šiuo metu yra įsibėgėjęs naujasis ES investicijų etapas Lietuvoje, kuris truks iki 2027 m., o per jį ekonominės ir socialinės gerovės auginimui bus skirta beveik 8 mlrd. eurų. Visos investicijų programos suplanuotos taip, kad būtų mažinami šalies regioniniai skirtumai, skiriant didžiausią dėmesį inovatyvesnei, žalesnei ir pažangesnei Lietuvai kurti. Norinčius savo akimis įsitikinti, kaip ES lėšomis keičiasi miestai, kviečiame dalyvauti „Atrask pokyčius” ir žaisti ČIA. Išsamiau susipažinti su ES investicijomis ir jų teikiama nauda galite ČIA.
Projektas „Atrask pokyčius" finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
