Dėl šių nelaimių prarandami tūkstančiai eurų: įvardijo, nuo ko verslas bando apsisaugoti

1400 eurų – tokią vidutinę žalą nuostolių keliančio įvykio atveju įmonėse fiksuoja draudikai. Nėra nei vieno verslo, kuris būtų apsaugotas nuo tokių išorės rizikų kaip gaisras ar vagystė, tad šįkart kalbame apie tai, nuo ko ir kodėl draudžiasi įmonės.

Tarp dažniausių nuostolių rizikų – įrangos gedimai

Turto žalų rizikos neišvengia ir aukštosios mokyklos – pavyzdžiui, kaip nurodo VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegijos bendrųjų reikalų vadovė B. Rakauskienė, kolegijoje dažniausiai susiduriama su įrangos gedimais jau pasibaigus garantiniam laikotarpiui.

„Kalbant apie kompiuterinę techniką, sugenda įvairūs komponentai - motininės plokštės, ekranai, kietieji diskai ir kitos dalys. Genda ir įvairi kita technika, kuri naudojama studijų programoms vykdyti. Būtų galima išskirti kelias studijų programas – kulinarinis menas, ortopedijos technologija, skubi medicinos pagalba. Šių studijų programų įranga labai brangi, ir gedimo atvejais, neturint draudimo patirtume dideles neplanuotas išlaidas.“, – sako B. Rakauskienė.

Kad turtinės žalos ir didelių nuostolių pavyktų išvengti, įmonės imasi įvairių prevencinių priemonių, apsaugojančių tiek nuo techninių, tiek nuo žmogiškų klaidų. Ne išimtis ir kolegijos – prevencijos, kurios imamasi VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje, pavyzdžius įvardija B. Rakauskienė.

„Kolegija imasi visų priemonių, kad tiek įsidarbinantys, tiek jau dirbantys darbuotojai gautų visapusišką informaciją apie saugų turto naudojimą, esančią ir galimą profesinę riziką, priemones rizikai šalinti ar jos išvengti. Taip pat kolegija vykdo išankstinį darbuotojų instruktavimą ir supažindinimą su metodinėmis rekomendacijomis apie kolegijos turto saugų naudojimą.

Be to, kolegija nuolat apmoko darbuotojus, kaip naudotis atnaujinta ir naujai įsigyta mokymosi įranga.
Kolegija nuolat vykdo prevenciją: apsvarsto, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja jų įrengimą, aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, įrengia saugos ženklus, sanitarines ir asmens higienos patalpas ir kita“, – sako B. Rakauskienė.

Ji pabrėžia, kad tais atvejais, kai nuostolingų gedimų ar klaidų išvengti nepavyksta, gelbsti įmonės turto draudimas, apie kurį pagalvoti paskatino anksčiau patirti gedimai, neplanuotos išlaidos naujos įrangos įsigijimui ar jos remontui.

„Jeigu neturėtume įmonės turto draudimo, nuostolius reiktų kompensuoti iš įmonės pajamų. Draudimo nauda – sutaupome ir išvengiame nenumatytų išlaidų turto gedimo atvejais“, – teigia B. Rakauskienė.

Dažniausios žalos – pačios paprasčiausios: įprastai siekia 1400 eurų

Įmonių turto draudimas – draudimo rūšis, kuria galima apdrausti visą materialųjį įmonės turtą. Kaip aiškina BTA Turto draudimo rizikų skyriaus produktų vadovė Dalia Strazdienė, įmonių turto draudimas apima pastatus, inžinerinius statinius, jų komunikacijas, patalpų vidaus apdailą, prekes, produkciją, žaliavas, įrengimus, technologinius įrengimus, biuro įrangą, inventorių bei įstiklinimus – vitrinas, paviršius, vitražus.

„Įmonėms, turinčioms šį draudimą, atlyginami nuostoliai dėl įvairių išorės rizikų, tokių kaip gaisras, sprogimas, žaibas, stichinės gamtos nelaimės – audros, potvynio, žemės drebėjimo, krušos. Taip pat skysčio ar garų nutekėjimo rizikos, trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, mechaninių transporto priemonių poveikio ir kitų sutartų įvykių, kurie gali atsitikti staiga bei netikėtai ir sutrikdyti įmonės veiklą“, – įmonių turto draudimą apimančias rizikas vardija D. Strazdienė.

Ji pastebi, kad dažniausios žalos yra pačios paprasčiausios, pavyzdžiui, vandentiekio avarijos, gamtinių jėgų, tokių kaip audros, liūtys ar potvyniai, sniego slėgis pasireiškimas. Taip pat tarp dažniausiai sutinkamų žalų D. Strazdienė išskiria trečiųjų asmenų tyčines veikas ir vagystes, transporto priemonių atsitrenkimus, stiklų dužimus.

„Vidutinė žala siekia apie 1400 eurų. Jos dydis labiausiai priklauso nuo to, koks turtas yra apdraustas ir kas atsitiko. Pavyzdžiui, stiklo dužimo nuostoliai neatneša didelės žalos, pakeisti stiklą brangiai nekainuoja, bet ugnies rizika gali sunaikinti visą įmonės turtą. Arba vandentiekio avarija – jei trūko vamzdis ir apipylė sienas, tai perdažymas dažniausiai nebus brangus. Bet jei supylė prekių atsargas, pavyzdžiui, minkštus baldus, čiužinius arba maisto produktus, tuomet nuostoliai iš karto gali būti labai dideli“, – lygina BTA Turto draudimo rizikų skyriaus produktų vadovė.

Paklausta, kokioms įmonėms šis draudimas praverčia, D. Strazdienė pirmiausia pabrėžia, kad įmonių turto draudimas yra aktualus visoms įmonėms, nes visos įmonės turi turto ir visos susiduria su įvairiausiomis rizikomis.

„Pavyzdžiui, stiklo dūžis, elektros įtampos svyravimai, gamtinės jėgos ar vanduo – niekas nėra apsaugotas nuo šių rizikų. Niekada negali žinoti, kuomet elektros įtampos svyravimai iš rikiuotės išves įmonės įrangą ar patalpų užpylimas sutrikdys kasdienę veiklą. Įmonių turto draudimas padeda sumažinti dėl šių ir kitų rizikų sąlygotų žalų kilusią finansinę naštą“, – teigė D. Strazdienė.