Žuvies perdirbimo užkulisiai: pataisyti sugedusius įrenginius gali vieninteliai specialistai pabaltyje
Einant pro pastatą, kur darbuojasi „Rusnės žuvis“, galima užuosti šviežios, ką tik išrūkintos žuvies kvapą. Anot įmonės vadovo Sauliaus Puidoko, per mėnesį „Rusnės žuvis“ perdirba apie 100 tonų žuvies, daugiausia skumbrių ir jūrinių ešerių. Populiariausios vietinės žuvys, sako S. Puidokas – karšis ir kuoja. Įmonėje darbuojasi keliasdešimt darbuotojų, o ir patys procesai paremti moderniosiomis technologijomis.
S. Puidokas pasakoja, kad kasdienėje darbinėje veikloje neišvengiama gedimų: vienus iš jų pašalina patys darbuotojai, tačiau kiti reikalauja ypatingo dėmesio. Vienas tokių atvejų įmonėje nutiko visai neseniai: „Ryte atėjus į darbą ir paleidus rūkymo kameras, viena jų nebeveikė, pagrindinis rūkyklos maitinimo automatas buvo išsijungęs. Jį įjungus, nebepasileido rūkyklos valdymo kompiuteris. Paskambinome įmonei, kuri yra vienintelė šių sudėtingų įrenginių atstovė Baltijos šalyse, jie ir ėmėsi remonto.“
Ar tokie gedimai stabdo įmonės veiklą? „Turime kelias rūkymo kameras, tad dėl vienos jų gedimo mūsų darbai nesustoja. Jei ilgesniam laikui dingtų elektra, jau būtų problema. Laimei, su tuo dar neteko susidurti“, – pasakoja didžiulės žuvies perdirbimo įmonės vadovas.
Vis dėlto, įrangos gedimai ir panašūs nesklandumai gali atnešti nemenkų finansinių nuostolių, todėl vis daugiau įmonių renkasi turto draudimo paslaugą.
„Įmonių turto draudimas – draudimo rūšis, kuria galima apdrausti visą materialųjį įmonės turtą: nekilnojamą turtą - pastatus, inžinerinius statinius ir jų komunikacijas, prekes, užbaigtą ar nebaigtą gaminti produkciją ir žaliavas, gamybinius įrenginius ir gamybos linijas, biuro techniką ir inventorių bei kitą materialų turtą, dėl kurio draudimo susitariama“, – pasakoja BTA Turto draudimo rizikų skyriaus produktų vadovė Dalia Strazdienė.
Anot specialistės, turinčioms įmonių turto draudimą įmonėms atlyginami nuostoliai dėl įvairių išorės rizikų, kurias pasirenka klientas, tokių kaip gaisras, sprogimas, žaibas, stichinės nelaimės – audros, potvynio, liūties, krušos. Taip pat draudimas apima vamzdynų trūkimo ir dėl to skysčio ar garų nutekėjimo, padarytos žalos, vagystes, stiklo dužimus ar transporto priemonių atsitrenkimus ir kitus sutartus įvykius, kurie gali atsitikti staiga ir netikėtai bei sutrikdyti įmonės veiklą. Šiuo konkrečiu atveju įvykis nutiko dėl elektros įtampos svyravimų. Tai – gana dažnai pasitaikanti priežastis, ypač vasarą, per audrų sezoną, kai tai vienam, tai kitam Lietuvos krašte audros atneša ir žaibų, ir elektros išlydžių.
Įmonių patiriamos žalos: nuo gamtinių jėgų iki vagysčių, vidurkis siekia 1400 Eur
Dažniausios žalos, su kuriomis įmonės susiduria, sako D. Strazdienė, yra pačios paprasčiausios: „Tai – vandentiekio avarijos, gamtinių jėgų pasireiškimas – audros, liūtys ar potvyniai, sniego slėgis, taip pat trečiųjų asmenų tyčinės veikos ir vagystės, transporto priemonių atsitrenkimai, stiklų dužimas ir t.t.“
Vidutinė žala, pasak pašnekovės, siekia apie 1 400 Eur, o jos dydis labiausiai priklauso nuo to, koks turtas apdraustas ir kas atsitiko: „Pavyzdžiui, stiklo dužimo nuostoliai neatneša didelės žalos, bet ugnies rizika gali sunaikinti visą įmonės turtą. Taip pat ir su vandentiekio avarija – jei trūkus vamzdžiui apipiltos tik sienos, tai perdažymas dažniausiai nebus brangus, bet jei supiltos prekių atsargos, tarkime, minkšti baldai, čiužiniai ar maisto produktai, tuomet nuostoliai iš karto gali būti labai dideli.“
D. Strazdienė pasakoja, kad iš 100 apdraustų įmonių keturios kreipiasi dėl vienokio ar kitokio įvykio. Ryškios tendencijos, kad įmonių veiklos specifika lemia dažnesnius draudiminius įvykius, anot specialistės, nėra, tačiau biurai, prekybos, paslaugų įmonės dažniau kreipiasi dėl smulkių vandens žalų, transporto priemonių atsitrenkimo ar vagysčių, stiklo dužimo. Gamybinėse įmonėse žalų skaičiuojama mažiau, bet jos būna didesnės, jei dėl įvykio, pvz., gaisro, sunaikinama gamybinė įranga ar atsargos. Žemės ūkio įmonėse žalos dažniau pridaro gamtinės jėgos.