Viena klaida darbe gali kainuoti ir 30 tūkst. eurų: specialistai nurodo, kaip nuo to apsisaugoti

Techninė ar žmogiška klaida versle gali sukelti nemažų finansinių nuostolių. Siekiant apsisaugoti nuo rizikų, įmonėse ne tik rūpinamasi darbo saugumu ir darbuotojų apmokymais, bet ir draudimu, kuris nenumatytais atvejais apsaugo nuo nuostolių. Šįkart domimės, kokios rizikos versle sutinkamos dažniausiai bei kokius sprendimus priima įmonės, užtikrindamos savo ir darbuotojų saugumą nenumatytose situacijose.

Nuostoliai gali būti dideli

Skirtingose įmonėse, nuostoliai dėl žmogiškos ar techninės klaidos gali svyruoti nuo kelių dešimčių eurų iki kur kas didesnių, keliaženklių sumų. Kaip įvardija UAB „Klaipėdos kranai“ generalinis direktorius Edvinas Ivanauskas, daugiausiai nuostolių galinčios sukelti rizikos, kurių prevencijai šiame versle būtina skirti didelį dėmesį – krano griuvimas ir krovinio kritimas.

„Dirbant su bokštiniais kranais, krano griuvimas ir krovinio kritimas yra du aktualiausi dalykai, galintys sukelti didelę žalą. Taip pat tokiame versle būtina apsisaugoti nuo rizikų, susijusių su darbuotojų sveikata, nes, atliekant darbus, gali būti nenumatytų rizikų susižeisti. Pavyzdžiui, vieną kartą, griuvus kranui, nuostolių buvo nei daug, nei mažai – 30 tūkst. eurų“, – nurodo E. Ivanauskas.

Todėl įmonės „Klaipėdos kranai“ generalinis direktorius pabrėžia, kad rizikų suvaldymui būtini ne tik darbuotojų apmokymai ir nuolatinė darbų priežiūra, bet ir apsidraudimas nuo nenumatytų nuostolių.

Tam, kad netikėtos nelaimės atveju įmonei netektų patirti didelių nuostolių, E. Ivanauskas įvardija, jog įmonė draudžiama bendrosios civilinės atsakomybės draudimu, taip pat draudžiami darbuotojai nuo nelaimingų atsitikimų bei įmonės transporto priemonės.

„Nelaimingų atsitikimų prevencijai imamės papildomų apmokymų, nuolatos žiūrime gamintojo nurodytas instrukcijas. Taip pat vieni kitus tikriname – vienam darbuotojui atlikus kokį nors darbą, kitas jį turi patikrinti. Tai irgi yra labai svarbu, nes paskui gali nutikti taip, kad neišeis kažkokios klaidos ištaisyti“, – sako E. Ivanauskas.

Anot jo, todėl, esant žalos rizikai, didelės svarbos turi ir įmonės pasirūpinimas tinkamu draudimu.

„Jei kažkas atsitiks ir bus sugadintas turtas, turint draudimą, kitiems būtų atlyginti nuostoliai, kuo mažiau nuostolių patiriant ir patiems. Lygiai taip pat, jei darbuotojai darbo metu susižeistų, jiems būtų skiriama išmoka“, – teigia jis.

Žalos tretiesiems asmenims dažniausiai sutinkamos paslaugų sektoriuje

Tam pritaria ir BTA Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo produkto vadovas Eugenijus Bulavas patvirtindamas, kad pagrindinė rizika versle – galimi finansiniai sunkumai, kai padaroma žala tretiesiems asmenims.

„Siekiant šios rizikos išvengti, verslai Lietuvoje vis dažniau draudžia savo veiklą civilinės atsakomybės draudimu. Veiklos civilinės atsakomybės draudimas apsaugo nuo žalos, kuri kaltais veiksmais padaroma tretiesiems asmenims“, – teigia E. Bulavas.

Pasak jo, nėra nei vienos verslo srities, kurioje draudimo įmonė nebūtų turėjusi draudžiamųjų įvykių, kuriais padaryta žala tretiesiems asmenims.

„Dažniausiai tokios žalos sutinkamos paslaugų sektoriuje: statybų paslaugos, daugiabučių administravimas, autoservisai, apsaugos įmonės, valymo paslaugų bendrovės, projektuotojai, nemokumo administratoriai, auditoriai, turto ir verslo vertintojai ir kt.. Dažniausiai žalos kyla dėl žmogiškojo veiksnio – klaidingų darbuotojų veiksmų“, – nurodo E. Bulavas.

Atvejų, kuriais tenka atlyginti žalą, pasitaiko iš tiesų įvairių: nuo nekokybiškų paslaugų ar žalos atliekant paslaugas iki klaidų dėl išorinių aplinkybių. E. Bulavas pateikia kelis sutinkamus pavyzdžius.

„Valymo metu apgadinamas valomas turtas. Kenksmingos nuotekos padaro žalą gamtai. Nekokybiškas produktas padaro žalą vartotojui. Renginio metu sugadinamas grindinys, kurį reikia visiškai pakeisti, kasimo darbų metu pažeidžiamos komunikacijos – vandentiekis, interneto kabelis, elektros kabelis ar kiti inžineriniai statiniai. Atliekant dažymo darbus, dažai patenka ant tretiesiems asmenims priklausančio turto ar kabinant iškabą, ši krenta ir padaro žalos. Visi šie išvardinti atvejai, kurių esamuoju momentu išvengti gal ir nepavyksta, tačiau civilinės atsakomybės draudimas gali padėti išvengti karčių jų finansinių pasekmių“, – teigė jis.

Taip pat E. Bulavas pastebi, kad visi įvykiai yra kasdieniški, kuriuos gali sukelti skirtingo sektoriaus įmonės. Lygiai taip pat ir nuostoliai – vieni kitiems nelygūs. Pavyzdžiui, įmonėje kilus gaisrui – gali būti milijoninė žala. Kitu atveju, jei, pavyzdžiui, plovykloje ar autoservise yra apgadinamas kliento automobilis, žala gali būti gana nedidelė.

O pagal ką verslui reikėtų apsispręsti, koks draudimas yra reikalingas – į kokius kriterijus reikėtų atkreipti dėmesį?

„Kalbant apie bendrosios civilinės atsakomybės draudimą, įmonės turėtų gerai įsivertinti savo rizikas. Nuo nenumatytų atvejų gyvenime ir veikloje niekas nėra apsaugotas, tad šiuo atveju bendrosios civilinės atsakomybės draudimas įmonėms padeda sunkesniu ir netikėtu laikotarpiu, sumažina finansinius sunkumus. Draudimo bendrovė taip pat padeda visame administraciniame procese, kuris kartais gali pasirodyti klampus ir sudėtingas“, – teigė E. Bulavas.