Suvienijo Užupio angelo statyba
Vilniaus bendruomenių asociacijos tarybos pirmininkas Sakalas Gorodeckis gali pasidžiaugti Užupio bendruomenės iniciatyvu. Pasak pirmininko, bendruomenė susibūrė pajutusi, kad valdžia nepakankamai rūpinasi jos gerove.
Projektas, nuo kurio prasidėjo bendruomenės susivienijimas – Užupio angelo statyba. Nuo 2000-ųjų pradėtam vykdyti projektui vadovavęs S. Gorodeckis prisimena, jog tuomet atsirado daug žmonių, norinčių skirti savo laiką vietovės gražinimui – nuo tada bendruomenė imasi ne tik aplinką gražinančių projektų, bet ir įvairių renginių organizavimo.
„Tokiu būdu formuojasi paralelinės valdžios struktūros. Tuo metu Užupio ministrai, kurie sprendžia įvairius ūkinius klausimus, mato, kad kuriame bendrą visuomeninį gėrį, keliame gyvenimo kokybę ir tuomet kyla mūsų nekilnojamo turto kaina, kur mes gyvename“, – sako S. Gorodeckis.
Projektas, skirtas kiekvienam mokytojui atminti
Šiemet bendruomenė taip pat imasi didelio projekto ir ketina sutvarkyti Užupio skverą. Pasak Tarybos pirmininko, projekto esmė yra surengti kūrybines dirbtuves, kuriose žmonės pasakytų savo norus, o atrinkti menininkai realizuotų žmonių pageidavimus.
„Užupio skvere pasirodys „Mano mokytojo“ kompozicija. Projekto mintis kilo iš to, jog kiekvienas žmogus turėjo savo mokytoją, o tokio paminklo, kuris apie jį primintų, Lietuvoje nėra. Taip pat turime nesutvarkytą skverą, kuriam savivaldybė nerodo jokio dėmesio, o meras Remigijus Šimašius iki šiol nesugeba įteisinti šios vietos kaip viešos erdvės. Norime užbėgti į priekį ir parodyti pavyzdį, atkartodami angelo projektą“, – teigia Tarybos pirmininkas.
Šiam projektui numatyta skirti apie 8 tūkst. eurų, už kuriuos bus sutvarkyta aikštė bei skiriamas atlygis ir prizai atrinktiems menininkams. „Turime gerų idėjų, bet turime susikurti visą biurokratiją, sugebėti pasinaudoti tais valdiškais pinigais. Dalis bendruomenių dėl savo silpnesnio organizuotumo ir kompetencijų kartais to barjero tiesiog neįveikia – tai didelis iššūkis“, – tikina S. Gorodeckis.
Rūpinasi, kad erdvių neniokotų vandalai
Idėja sutvarkyti skverą buvo brandinama 8 metus. „Svarbiausia, kad aplink gyvenantys žmonės jaustų atsakomybę – jei jie nėra įtraukiami, sutvarkyta erdvė yra greitai nuniokojama, vandalizuojama. Išvengėme to angelų aikštėje, o dabar žmonės ir patys sudrausmina girtuoklius. Šiemet ir vėl darysime kalėdinę eglutę, renginys pilnai finansuojamas bendruomenės, patys žmonės puošia, tvarko ir prižiūri eglutę – jau 6 metus jokių vandalizmo atvejų neteko patirti“, – džiaugiasi Tarybos pirmininkas.
Alytaus miesto bendruomenės centro direktorė Loreta Trainavičienė taip pat gali pasigirti miesto bendruomenių iniciatyvumu. „Alytaus Vidzgirio mikrorajone veikia neformali Vidzgirio bendruomenė. Šį pavasarį, bendradarbiaudama su TV laida „Svajonių sodai“, ji Alytaus miesto bendruomenės centro teritorijoje įkūrė rojaus obelų sodą“, – teigia L. Trainavičienė.
Unikalios idėjos įgyvendinimu pasirūpinęs Tautvydas Gurskas teigė, jog ši naujovė pranoks net ir populiariąsias sakuras, kadangi rojaus obelys ilgiau puošia aplinką. Trilapio dobilo formos sode taip pat galima rasti įvairių daržovių ir prieskonių, kuriuos gali ir sodinti, ir rinkti sodo lankytojai. Sode įrengtos vaizdo kameros užtikrina, kad sukurta unikali erdvė nebūtų niokojama.
Kaimo gyventojai patys sprendžia aplinkos problemas
Iniciatyvų imasi ne tik miesto, bet ir kaimo bendruomenės. Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento vyriausioji specialistė Jolanta Vaičiūnienė teigia, jog Lietuvos kaimo bendruomenėms didžiausias galimybes dalyvauti valdymo procese suteikė LEADER programa – Europos Sąjungos institucijų iniciatyva, kuri skatina kaimo gyventojus ir jų bendruomenes aktyviai dalyvauti gyvenamosios vietovės ir bendruomenės plėtros procese.
„Šios iniciatyvos sėkmę lemia tai, kad taikomas ne tradicinis „iš viršaus į apačią“, o „iš apačios į viršų“ metodas, kuris suteikia galimybę kaimo vietovių gyventojams patiems spręsti savo aplinkos socialines, ekonomines ir kultūrines problemas. Ši priemonė padeda stiprinti pilietinę visuomenę kaimo vietovėse, skatina 3 sektorių – pilietinės visuomenės, verslo ir vietos valdžios – bendradarbiavimą partnerystės principu steigiant vietos veiklos grupes ir aktyviai dalyvaujant jų veikloje“, – aiškina specialistė.
Žemės ūkio ministerija skiria paramą vietos plėtros strategijoms įgyvendinti iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų – 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu strategijoms įgyvendinti numatyta skirti 110 mln. eurų. Projektai bus įgyvendinami iki 2023 m.
„Paramą konkretiems vietos projektams, atitinkantiems vietos plėtros strategijas, įgyvendinti skiria pati vietos veiklos grupių valdžia, taigi tokiu būdu kaimo bendruomenės gali tiesiogiai dalyvauti sprendimų priėmime dėl finansuotinų projektų“, – teigia specialistė.
Pastebimas kaimo bendruomenių veiklos proveržis
Pasak J. Vaičiūnienės, LEADER priemonė Lietuvos kaimo vietovėse pradėta įgyvendinti prieš 12 metų Lietuvai įstojus į ES. „Tuo metu pastebėtas ryškus bendruomeninių organizacijų kaime veiklos proveržis. 2000 m. Lietuvoje buvo įregistruota 10 kaimo bendruomenių, 2003 m. – 406, 2006 m. – 1300, 2013 m. – jų skaičius išaugo iki daugiau nei 1700 kaimo bendruomenių, 2016 m. Lietuvoje veikia apie 1800 registruotų kaimo bendruomenių. Galima teigti, kad per kaimo bendruomenių veiksmus reiškėsi demokratija, pilietiškumas“, – tikina J. Vaičiūnienė.
Kaimo bendruomenės ne tik dalyvauja vietos veiklos grupių veikloje, bet yra ir aktyvios vietos projektų teikėjos.
J. Vaičiūnienės teigimu, 2007–2013 m. laikotarpiu apie 55 proc. vietos projektų buvo įgyvendinta kaimo bendruomenių pastangomis. 2014–2020 m. pagal vietos plėtros strategijas bus remiami kaimo bendruomenių projektai, susiję su NVO sektoriaus verslų kūrimu, socialinio verslo kūrimu, kaimų atnaujinimu, pilietiškumo ir bendruomeniškumo ugdymu.
Nacionalinė parama bendruomenių veiklai
Pažymėtina, jog nuo 2005 m. ŽŪM taip pat skiria nacionalinę paramą kaimo bendruomenių veiklai. 2016 m. metais kaimo bendruomenių veiklai buvo skirta 1,339 mln. eurų nacionalinio biudžeto lėšų. Buvo gautos 383 kaimo bendruomenių paraiškos.
Dėl ŽŪM teikiamos paramos 2016 m. kaimo bendruomenės įgyvendina projektus, susijusius su:
1. Viešosios infrastruktūros tvarkymu kaimo vietovėse (parkai, prieigos prie vandens telkinių, skverai, kitos poilsio zonos (pvz., įrengiamos sporto, žaidimų aikštelės, grindžiami pėsčiųjų ir dviračių takeliai, įrengiami suoliukai, šiukšliadėžės ir pan.). Paramos dydis tokiems projektams iki 5000 eurų (kaimo bendruomenės turi papildomai prisidėti nuosavomis lėšomis bent 10 proc.);
2. Kaimo bendruomenių materialinės bazės stiprinimu (pvz. veiklai užtikrinti įsigyjami baldai, tautiniai rūbai, sporto inventorius ir pan.). Paramos dydis – iki 3000 eurų (kaimo bendruomenės turi papildomai prisidėti nuosavomis lėšomis bent 10 proc.);
3. Kaimo tradicinių bei jaunimo pilietiškumo ugdymo renginių organizavimu (pvz. miestelių šventės, kaimo teatrų festivaliai, kaimų susitikimai, jaunimo sporto, jaunųjų amatininkų mokyklėlės, kūrybinės stovyklos ir kt.). Paramos dydis nuo 1500 iki 3000 eurų. Veikla finansuojama 100 proc.