Kaltinti asmenys neretai buvo atleidžiami nuo atsakomybės
Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro direktorius Algimantas Čepas pastebi, jog mes visi piktinamės korupcija, tačiau iš tikrųjų patys linkę ją pateisinti kaip „neišvengiamą blogį“.
„Tyrimai rodo, kad kasmet bent ketvirtadalis Lietuvos gyventojų duoda kyšį valstybės, savivaldybių įstaigų tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims. Matyt, kad toks požiūris pas mus „užkoduotas“ jau nuo labai seniai. Juk šimtus metų gyvenome „prie svetimos valdžios“ – lenkų, vokiečių, rusų, sovietų“, – aiškina jis.
Anot Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro direktoriaus, suvokimas, kad korupcija atima gėrius ne iš kažko kito, o iš savo valstybės, iš bendrapiliečių, dar nėra įsitvirtinęs.
„Tam tikrų klausimų kelia už korupcines nusikalstamas veikas skiriamos bausmės. Pirma, tiek papirkimu, tiek atskiromis kyšininkavimo formomis kaltinti asmenys ganėtinai dažnai, 15-25 proc. tirtų atvejų, buvo atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kita vertus, ganėtinai dažnai buvo skiriama laisvės atėmimo bausmė. Ji buvo taikoma 35-50 proc. kyšininkavimo atvejų ir 20 proc. papirkimo atvejų“, – skaičiuoja A. Čepas.
Pašnekovas išskiria svarbų faktą – didele dalimi laisvės atėmimo bausmių skyrimą lėmė ankstesni nuteistųjų teistumai.
Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro direktorius pabrėžia, jog laisvės atėmimas buvo skirtas 75 proc. visų už korupcinius nusikaltimus nagrinėtais nuosprendžiais nuteistų teistumą turinčių asmenų, tuo tarpu ši bausmė buvo skirta tik 5 proc. teistumo neturinčių asmenų.
„Kita vertus, net 75 proc. nuteistųjų, kuriems buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės už korupcinius nusikaltimus, bausmės vykdymas buvo atidėtas. Reali laisvės atėmimo bausmė neatidedant jos vykdymo buvo skirta 14 proc. visų anksčiau teistų asmenų ir tik 1 proc. teistumo neturėjusių asmenų“, – teigia jis.
Už korupcinę nusikalstamą veiklą – skirtingos baudos
Anot A. Čepo, baudą galima laikyti pagrindine bausme, skiriama už korupcines nusikalstamas veikas. Ji buvo skirta už 56 proc. visų korupcinių nusikalstamų veikų, nagrinėtų tyrime. Tačiau skirtų baudų dydžiai labai skirtingi. Pavyzdžiui, už panašius kyšininkavimo nusikaltimus bausmės varijuoja nuo 30 iki 750 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) sumos, už panašius papirkimo atvejus – nuo 3 iki 160 MGL.
„Pavyzdžiui, 2014 metais Šalčininkų apylinkės teismas nagrinėjo bylą, kurioje kaltinamasis buvo kaltintas 200 Lt dydžio kyšio davimu siekiant išvengti atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam. Nustatytas girtumas – 0,42 promilės. Buvo skirta 3 MGL dydžio bauda. Tais pačiais metais panaši byla, nagrinėta Šakių apylinkės teisme. Buvo siūlytas 400 Lt kyšis, kaltinamojo girtumas buvo 0,56 promilės. Teismas skyrė 100 MGL dydžio baudą“, – pastebi pašnekovas.
Negana to, panašių pavyzdžių esama ir daugiau. Kitas pavyzdys – 2013 m. Plungės apylinkės teismas skyrė 30 MGL dydžio baudą kelių policijos patruliui, priėmusiam 600 Lt dydžio kyšį iš asmens, siekusio taip išvengti atsakomybės už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio (girtumas buvo 3,15 promilės).
„Palyginimui, 2015 metais Vilniaus apygardos teismas panašioje situacijoje skyrė 150 MGL dydžio baudą. Tuo metu kelių policijos patrulis paėmė 800 litų kyšį, o taip vengusio atsakomybės asmens girtumas buvo 0,9 promilės“, – teigia jis.
Ne mažiau veiksmingos priemonės – prevencija ir švietimas
Tuo metu Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Kriminologijos studijų centro profesorius Aleksandras Dobryninas tikina, jog tyrimų metu atlikta publikacijų apie korupciją Lietuvos internetinėje spaudoje analizė parodė, jog bendru požiūriu šios publikacijos yra dažniau aprašomosios nei analitinės, o jų emocinis pobūdis gana neutralus.
Anot pašnekovo, publikacijų analizė taip pat atskleidė žurnalistų polinkį korupcijos problemas pateikti kriminalinės justicijos institucijų veiklos kontekste.
„Tai savo ruožtu lėmė tai, jog nepakankamai dėmesio buvo skiriama tokiems reikšmingiems antikorupciniams įrankiams kaip prevencija bei švietimas. Kita vertus, internetinės spaudos padidintas dėmesys baudžiamajam persekiojimui atitinka daugumos Lietuvos visuomenės narių įsitikinimą, kad baudžiamasis persekiojimas yra efektyviausia antikorupcinė priemonė“, – aiškina jis.