Viešųjų paslaugų funkcijų perdavimo NVO nauda
MRU politikos ir vadybos fakulteto prodekanas doc. dr. Andrius Stasiukynas įsitikinęs, jog valstybės gyventojų aprūpinimas svarbiausiomis paslaugomis, užtikrinant šių piliečių pagrindines teises ir laisves, yra viena pagrindinių valstybės užduočių.
„Viduramžiais valstybė rūpinosi pagrinde savo žemių ir darbingų žmonių saugumu, šiandien funkcijos labai išsiplėtė – sveikatos apsauga, švietimas, viešasis saugumas, socialinės garantijos ir kitos paslaugos yra būtinos moderniai valstybei. Taigi, ir šių paslaugų tobulinimas, geriau atliepiant gyventojų poreikius, yra viešojo valdymo vystymo dalis“, – tikina pašnekovas.
MRU politikos ir vadybos fakulteto prodekanas pabrėžia, jog naujajame Vyriausybės programos įgyvendinimo plane didelis dėmesys skiriamas paslaugų teikimo formų inovacijoms, perduodant dalį funkcijų nevyriausybiniam (NVO) ar privačiam sektoriams.
„Tyrimai rodo, kad NVO gali gana efektyviai ir pigiau teikti socialinių paslaugų grupei priskiriamas paslaugas. Užsienio pavyzdys gali būti Vokietijos Caritas, kur dirba virš 500 tūkst. darbuotojų ir profesionaliai teikia socialines paslaugas. NVO ar bendruomeninės organizacijos yra „arčiau“ socialinės viešosios paslaugos kliento, geriau žino poreikius, todėl, tikėtina, kad patenkins tikruosius poreikius, o ne tarnautojo apibrėžtus. Darbas remiasi savanorių darbu ir motyvacija, tai, tikėtina, kad bus atliktas ir su didesniu jautrumu, kokybe ir pigiau“, – įsitikinęs pašnekovas.
A. Stasiukynas įvertina, jog, kita vertus, perduodant paslaugas kitiems teikėjams visada yra susiduriama su rizikomis, kurias būtina valdyti. „Viešoji paslauga turi atitikti kokybės standartus ir užtikrinti esminius paslaugos vartotojo poreikius, dėl kurių ši paslauga ir sukurta. Gerai kokybei reikalinga tinkama infrastruktūra, kompetetingi paslaugos teikėjai. Situacija skirtingose Lietuvos savivaldybėse labai skiriasi, o ypatingai mažesnėse“, – aiškina jis.
Kita problema, anot pašnekovo, yra neišgrynintas NVO statusas. Pavyzdžiui, viešosios įstaigos, kurios pagal idėją turėtų būti viešosios, dažnai steigiamos verslininkų kaip alternatyva uždarajai akcinei bendrovei ar net lygiagrečiai. „Tokio veiksmo tikslas – paprasčiau tvarkyti buhalteriją ir mokesčius. Save tokios įstaigos pozicionuoja kaip nevyriausybinės ne pelno, tačiau jų pagrindinis tikslas būna gauti pajamas“, – sako A. Stasiukynas.
Tikima, jog „lieknoji valdžia“ taupytų laiką ir pinigus
A. Stasiukynas pastebi, jog Didžiosios Britanijos sveikatos sistemoje buvo sėkmingai pritaikyta „lieknos valdžios“ metodika, o vėliau ir Jungtinėse Amerikos Valstijose NASA atskirose veiklos srityse. Šios metodikos idėja yra labai paprasta – kurti produkto vartotojui maksimalią vertę, atsižvelgiant į ribotus išteklius ir naikinant sklandaus darbo proceso kliūtis.
„Viešojo administravimo sistemoje – ministerijose, savivaldybių administracijose – šios metodikos taikymas taip pat įmanomas, bet labiau ribotas. Šiose institucijose „lieknoji valdžia“ gali padėti „sustyguoti“ veiklos procesus, mažinti laiko ir finansines sąnaudas, atitinkamai, taupyti mokesčių mokėtojų pinigus“, – tikina pašnekovas.
Anot jo, išskirtini „lieknos valdžios“ diegimo privalumai yra šie:išgryninamos painios procedūros, procesai padaromi skaidresni ir aiškesnė tarnautojų atskaitomybė; atsisakoma perteklinių procesų, todėl jų sąskaita sutaupomi mokesčių mokėtojų pinigai; lengviau tobulinti procesus, atliepiant tikruosius piliečių lūkesčius; greičiau atliekamos užduotys, didėja tarnautojų atskaitomybė ir profesionalumas; piliečiai, besikreipiantys į institucijas administracinių ar viešųjų paslaugų, paslaugas gauna greičiau ir, tikėtina, geresnės kokybės bei pigiau.
„Skaidrumas siejamas su valdžios duomenų atvėrimu, susijusių su valdžios institucijų išlaidomis, viešosios-privačiosios partnerystės kontraktais, lobistų veikla, viešųjų paslaugų teikimo procesais. Daug dėmesio skiriama procesams, kuriems būdingi korupcijos atvejai. Atskaitomybė siejama su aiškiu atsiskaitymu piliečiams už savo darbus, sukuriamas taisyklių ir mechanizmų, užtikrinančių valdžios įsiklausymą bei greitą ir veiksmingą reakciją į visuomenės poreikius“, – aiškina jis.
A. Stasiukynas apibendrina, jog „atviroji valdžia“ sudaro geresnes sąlygas atlikti valdžios pagrindinę funkciją – tarnauti piliečiams, todėl labai svarbu ją puoselėti ir sudaryti palankias sąlygas piliečiams dalyvauti priimant sprendimus.
NVO gali sustiprinti viešųjų paslaugų teikimas
Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento direktorė Jurgita Domeikienė tikina, jog viešųjų paslaugų teikimo tobulinimas yra nuolatinis procesas, kuriuo siekiama, kad viešosios paslaugos kuo labiau atlieptų visuomenės poreikius ir paslaugų gavėjai gautų kokybiškas paslaugas jiems priimtiniausiu būdu.
„Galimi įvairūs paslaugų kokybės gerinimo būdai: paslaugų teikimo procedūrų supaprastinimas, procesų optimizavimas, paslaugų teikimas „vieno langelio“ principu ar elektroniniu būdu, paslaugų kokybės standartizavimas, aktyvesnis visuomenės ir kitų suinteresuotųjų šalių (pvz., NVO) įtraukimas į paslaugų vertinimą, tobulinimą ir teikimą“, – teigia ji.
Pasak pašnekovės, šių paslaugų perdavimu NVO sektoriui siekiama rasti efektyviausius paslaugų teikimo būdus, paslaugas labiau orientuoti į tam tikros visuomenės grupės poreikius, nes NVO yra arti gyventojų, todėl geriausiai gali atliepti jų interesus. Siekiama sustiprinti NVO sektorių, įgalinant jį teikti viešąsias paslaugas.
„Institucijos nuolat ieško būdų, kaip pagerinti savo veiklą ir rezultatus – diegiamos veiklos valdymo naujovės, kokybės valdymo standartai, informacinių technologijų sprendimai. Priklausomai nuo institucijos veiklos specifikos, gali būti pasirenkami atitinkami veiklos gerinimo metodai, iš kurių vieni yra orientuoti į procesų tobulinimą, kiti – į teikiamų paslaugų kokybės gerinimą, rizikos valdymą, aptarnavimo tobulinimą“, – aiškina ji.
Būdai partnerystės iniciatyvoms plėsti
Vienas iš kokybės vadybos metodų – „lieknos valdžios“ metodas. „Jis sėkmingai taikomas ir viešojo sektoriaus organizacijose. Iš esmės šis metodas yra orientuotas į vidinių įstaigos veiklos procesų inventorizaciją ir jų optimizavimą, siekiant sutrumpinti procesų laiką ir sumažinti jų vykdymui reikalingus išteklius. Veiklos procesų supaprastinimo iniciatyvos ypač reikalingos įstaigoms, siekiančioms procesus vykdyti elektroninėmis priemonėmis“, – teigia J. Domeikienė.
Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento direktorė įsitikinusi, jog piliečių dalyvavimas valstybės valdyme yra vienas iš svarbiausių demokratijos bei laisvos ir atviros visuomenės bruožų. Didžioji dauguma pasaulio šalių siekia efektyvesnio dialogo ir bendradarbiavimo su piliečiais, įtraukdamos juos į sprendimų priėmimo procesus.
„Informacijos teikimas piliečiams, konsultavimosi galimybės, įvairios piliečių įtraukimo praktikos didina viešojo valdymo veiksmingumą ir efektyvumą, pagerina viešojo sektoriaus skaidrumą ir atskaitomybę. Vyriausybės veiklos informacijos prieinamumas skatina visuomenės susidomėjimą ir įsitraukimą, o viešosios konsultacijos sudaro prielaidas sukurti, plėtoti piliečių lūkesčius atitinkančias viešąsias politikas ir paslaugas“, – mano pašnekovė.
J. Domeikienės teigimu, piliečių dalyvavimo viešojo valdymo procesuose potencialas leidžia viešajam sektoriui išbandyti valdymo inovacijas, plėsti įvairias partnerystės iniciatyvas kuriant, teikiant, tobulinant paslaugas, o tai sudaro prielaidas abipusiam pasitikėjimui, geram valdymui ir demokratinių institucijų stiprinimui.