Nuosavo kapitalo grąža auga, bet dar yra kur pasitempti
„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė sutinka, jog šiuo metu VVĮ grąža nėra pakankama ir, sprendžiant iš kitų šalių pavyzdžių, galėtų būti didesnė. V. Šečkutė patikslina, jog 2015 m. nuosavo kapitalo grąža tesiekė 4.4 proc.
„Nors pastaraisiais metais šių įmonių nuosavo kapitalo grąža kiek gerėjo, tačiau šį rodiklį į viršų tempia energetikos įmonės. Miškininkystės, transporto, komunikacijų ir kituose sektoriuose grąža yra kur kas mažesnė. Iki galo įgyvendinti nepriklausomų valdybos narių skyrimą yra tik viena iš priemonių, kurios galėtų užtikrinti efektyvesnį šių įmonių valdymą“, – teigia ji.
Anot V. Šečkutės, svarbu atskirti nuosavybės ir reguliavimo funkcijas, konsoliduoti panašią veiklą vykdančias įmones. „VVĮ yra vienas iš valstybės pajamų šaltinių, tačiau efektyvesnė jų veikla svarbi ne vien dėl šios priežasties. Geresnis VVĮ valdymas gali prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo potencialo užtikrinant geresnį išteklių panaudojimą ir naudą vartotojams – gyventojams ir įmonėms – kurie naudojasi šių įmonių paslaugomis“, – tikina „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė.
„VVĮ prastų rezultatų nepaaiškina vien tai, kad įmonės finansuoja viešosios politikos tikslus ir užtikrina paslaugų prieinamumą gyventojams. Siekiant investicinės aplinkos gerinimo ir didinti efektyvumą, svarbu sudaryti kiek įmanoma vienodas konkurencines sąlygas ir privačioms įmonėms“, – aiškina V. Šečkutė.
Valstybės valdomos įmonės Lietuvoje įdarbina daugiau nei 40 tūkst. darbuotojų – tai yra net 3 proc. visų užimtųjų. Tai yra didesnė nei įprasta dirbančiųjų dalis išsivysčiusiose šalyse.
„Skaidrus ir efektyvus VVĮ valdymas taip pat svarbus ir didinant gyventojų pasitikėjimą valstybės institucijomis – vieną iš demokratijos skvarbos šalyje matų, pagal kurį Lietuvai dar būtų kur pasitempti. Lietuvai taip pat nereikėtų likti vienintele Baltijos šalimi, nepriklausančia EBPO. Tinkamas VVĮ valdymas svarbus ir artėjant prie šio tikslo“, – teigia V. Šečkutė.
Didinamas valdybos narių nepriklausomumas
Tad kuo naujoji VVĮ valdybų narių atranka yra skaidresnė? Ūkio ministerijos parengtais ir Vyriausybės 2017 m. kovo 15 d. patvirtintais nutarimais patobulintos kandidatų į valstybės valdomų įmonių stebėtojų tarybų ar valdybų narius atrankos procedūros bei skaidrinama šių įmonių veikla didinant jų valdybų narių nepriklausomumą.
Anot Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento direktorės Mildos Kaupelienės, kandidatai į VVĮ ar savivaldybės įmonių valdybas bei į valstybės ir savivaldybės valdomų bendrovių stebėtojų tarybų ir valdybų narius nuo šiol bus atrenkami pagal vieningą jų parinkimo tvarką. Kandidatų parinkimo procese dalyvaus ir profesionalios personalo atrankos agentūros.
„Pagal patvirtintą tvarką VVĮ stebėtojų tarybą ar valdybas turės sudaryti ne mažiau kaip pusė nepriklausomų ir skaidriai išrinktų narių, įvertinus jų profesionalumą: gebėjimus, dalykines ir asmenines savybes, motyvaciją, darbo patirtį. Be to, VVĮ valdybos ar stebėtojų tarybos nariu negalės būti paskirtas politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas“, – aiškina ji.
Naujai sudaromose valstybės ir savivaldybės įmonių valdybose turės būti ne mažiau kaip penktadalis darbuotojų atstovų nuo įmonių įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus, bet ne mažiau kaip vienas. Numatoma, kad naujos VVĮ valdybos, atitinkančios priimtų nutarimų reikalavimus, privalo būti sudarytos iki 2018 m. sausio 1 d., savivaldybių įmonių – iki 2018 m. liepos 1 d.
Biudžete numato papildomas milijonines įplaukas
O kaip mums iki šiol sekasi užtikrinti VVĮ skaidrumą ir atvirumą savo šalyje? 2016 m. birželio duomenimis, Lietuvos valstybė buvo 123 įmonių savininkė arba didžiausia akcininkė, o VVĮ Lietuvoje valdė apie 5,5 mlrd. vertės komercinio naudojimo turtą. Tai yra visų Lietuvos mokesčių mokėtojų turtas, tačiau M. Kaupelienė apgailestauja, jog jis, deja, valdomas neefektyviai.
„2010 metais pirmą kartą paskelbta valstybės valdomo komercinio naudojimo turto apžvalga atskleidė, kad daugumos VVĮ veiklos rezultatai buvo prasti, o įmonių finansinė kapitalo grąža 2009 m. siekė vos 0,1 proc. Ji buvo gerokai mažesnė už Europos valstybių valdomų įmonių vidurkį ir vidutinę privataus sektoriaus įmonių kapitalo grąžą Lietuvoje, kuri sudarė apie 9 proc.“, – tikina pašnekovė.
Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento direktorės teigimu, viena iš to priežasčių – politizuotas ir neefektyvus VVĮ valdybų darbas, neorientuotas į aiškius tikslus. Taip pat ir EBPO ekspertai pažymi, kad į valdybas turi patekti ne politikų pasitikėjimo sulaukę valstybės tarnautojai, o specialias kompetencijas ir efektyvią vadybos patirtį turintys asmenys.
EBPO yra nurodžiusi skaidresnį VVĮ valdybos narių atrankos procesą kaip vieną iš tų sričių, kuriai Lietuva privalo skirti daugiau dėmesio ir tobulėti. „Todėl valstybės valdomų įmonių pertvarka – labai svarbus Lietuvos žingsnis tiek siekiant narystės EBPO, tiek vakarietiško valdymo link. Siekiame, kad valstybės valdomų įmonių valdybos veiktų efektyviai ir būtų nepriklausomos nuo politinės įtakos, kad jose dirbtų kompetetingi ir interesų konfliktų neturintys valdybų nariai“, – teigia M. Kaupelienė.
Pasak įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento direktorės, pasiekus geriausius užsienio VVĮ valdymo efektyvumo standartus, Lietuvos biudžetas kasmet galėtų sulaukti papildomų milijoninių įplaukų.
„Skaidri VVĮ veikla taip pat prisideda prie verslui palankaus klimato kūrimo, o jis būtinas norint į Lietuvą pritraukti daugiau užsienio investuotojų. Taigi mūsų tikslas – skatinti efektyvumą ir skaidrumą valstybės valdomose įmonėse bei pasiekti, kad valstybė būtų profesionali ir atsakinga įmonių savininkė, aktyviai siekianti didinti turto vertę“, – tikina ji.
Turėtų užtikrinti vadovų rotaciją ir atlygį, atitinkantį rezultatus
„Lietuvos energijos“ valdybos narys, Strategijos ir plėtros direktorius Mindaugas Keizeris pabrėžia, jog skaidrumas didinimas dviem kryptimis. Pirma – didinant nepriklausomų narių skaičių valdybose bei stebėtojų tarybose iki ne mažiau kaip pusės, antra – aiškiau ir skaidriau reglamentuojant šių narių atrankos procedūras.
„Gerojo valdymo principų, tokių kaip EBPO gairės, NASDAQ valdymo kodeksas, diegimo tarptautinė praktika rodo, kad nepriklausomų narių įtraukimas į įmonių valdymą prisideda prie jų skaidrumo didinimo. Atrankų skaidrumą pirmiausiai didina tai, kad visos vykdomos atrankos į valdybas bei stebėtojų tarybas turi būti skelbiamos viešai“, – aiškina jis.
Anot M. Keizerio, dar kita naujovė – sudaroma galimybė atrankų vykdymui pasitelkti ir personalo atrankos agentūras, kurių paslaugos būtų įsigyjamos viešųjų pirkimų būdu. „Toks sprendimas racionalus ir didina galimybes pritraukti daugiau kompetencijų į VVĮ valdybas bei stebėtojų tarybas. Svarbus aspektas: nutarimo įgyvendinimas, nuo kurio priklauso sėkmingas pakeitimų taikymas praktikoje“, – teigia „Lietuvos energijos“ valdybos narys.
M. Keizeris pastebi, jog Lietuvos VVĮ valdymo srityje vyksta teigiami pokyčiai. „Galima diskutuoti, ar pakankamai sparčiai ir kelti klausimą, kada bus realūs rezultatai visų VVĮ apimtyje. Lietuvos VVĮ valdymo modernizavimas neįmanomas be kompetentingų žmonių. VVĮ turi būti valdomos profesionalių vadovų, kuriems žodis „valdiška“ būtų svetimas, o skaidrumas ir nulinė tolerancija korupcijai būtų savaime suprantami dalykai“, – aiškina jis.
M. Keizerio teigimu, turi būti užtikrinta vadovų rotacija, aiškus ir skaidrus su darbo rezultatais susietas jų atlygis. Akcininkas – Valstybė, kuri per savo formuojamus įmonės kolegialius organus įgyvendintų akcininko teises ir pareigas, t.y. veiktų pagal geriausias EBPO rekomendacijas.
„Skaidrumas ir atvirumas turi tapti neatskiriamais visų VVĮ kasdienybės dalimi dar ir todėl, kad didžioji dalis šių įmonių teikia visuomenei svarbias paslaugas arba jų veikla siekiama tenkinti viešuosius interesus. Todėl visi piliečiai, kurie plačiąja prasme yra šių įmonių akcininkai, turi būti suinteresuoti VVĮ paslaugų kokybe, gerais rezultatais ir grąža valstybei. Įgyvendinus reikiamus pokyčius ir sutvarkius VVĮ valdymą, valstybės biudžetas galėtų pasipildyti 300-400 mln. Eur.“, – skaičiuoja jis.