Lietuvoje vis dar įsivaizduojama, jog norint palaikyti gerus santykius su medikais, reikia karts nuo karto juos nustebinti saldžiomis arba net piniginėmis dovanėlėmis. Tiesa, toks požiūris egzistuoja ne veltui. Dažnas gyventojas yra susidūręs su gydytojo aplaidumu, jei ant stalo nebuvo ištraukta šokolado plytelė ar baltas vokelis. DELFI aiškinasi, kokie kyšininkavimo atvejai buvo užfiksuoti Lietuvoje ir kaip gauti tinkamą gydytojo konsultaciją.
Šiauliai - tarsi medicinos korupcijos lizdas
Nors tarp didžiausių Lietuvos problemų žmonės ir toliau įvardija klestinčią korupciją, Korupcijos suvokimo indeksas per pastaruosius metus pakilo. Tai reiškia, kad gyventojai lengviau atpažįsta korupcijos atvejį ir tampa vis labiau pilietiškesni. Bet Sveikatos apsaugos ministerijos vykdoma kasmetinė piliečių apklausa parodė, jog kyšį gydytojui davusių žmonių skaičius pakilo 3 procentais. Vadinasi, žmonės supranta, kad negerai duoti kyšį, tačiau vis tiek nusižengia, nes arba to reikalauja gydytojas, arba yra bijoma, kad kitu atveju pacientas nesulauks tinkamos apžiūros ir konsultacijos. Tiesa, dar daug lemia ir įpratimas.
Pareigūnai įtaria, kad vykdant viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė yra per šimtus tūkstančių eurų, buvo siekiama, kad juos laimėtų iš anksto pasirinktos įmonės, o už tai iš šių įmonių vadovų buvo reikalaujami ir priimami kyšiai. Tirdami galimus korupcinius nusikaltimus, STT pareigūnai sulaikė ligoninės generalinį direktorių, strateginio valdymo direktorę ir infrastruktūros direktorių. Šie asmenys įtariami piktnaudžiavimu tarnyba, siekiant asmeninės naudos, kyšininkavimu ir kitais nusikaltimais. Įtariamųjų darbo vietose ir jų namuose buvo atliktos kratos.
Paskutinis sprendimas šiame tyrime buvo priimtas dar šių metų liepos mėnesį, kai Šiaulių ligoninės direktorius 3 mėnesiams nušalintas nuo pareigų.
Pinigai už vaistų suleidimą – į kišenę
Įtariama, kad farmacijos įmonės atstovai buvo susitarę su savo aptarnaujamų daugiau kaip 30 Lietuvos miestų ir rajonų gydymo įstaigų gydytojais, kad jie už neteisėtą atlygį rekomenduotų pacientams įsigyti brangius jų įmonės produktus ir nesiūlytų konkuruojančių įmonių platinamos panašios pagal sudėtį farmacinės produkcijos. Turimais duomenimis, gydytojams papirkti vien per 2014 metus kyšiams įmonė galėjo skirti daugiau kaip 0,5 mln. litų (apie 145 000 eurų).
Teismas šioje byloje jau priėmė sprendimą. Birželio mėnesį Šiaulių ligoninės gydytojui skirta daugiau nei 6 tūkst. eurų bauda. Taip pat Šiaulių apygardos teismas paskelbė nuosprendį Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos gydytojui. Teismas pripažino jį kaltu dėl kyšininkavimo ir skyrė 6 402, 20 eurų dydžio baudą.
Neįgalumo pažymėjimų verslas
Čia dar nesibaigia Šiaulių medikų korupcijos istorijos. Teismui perduota byla dėl buvusios Seimo nario padėjėjos neįgalumo. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Šiaulių apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje, remiantis STT Šiaulių valdybos pareigūnų surinktais duomenimis, buvusi Seimo nario padėjėja ir Šiaulių miesto tarybos narė dėl jai nepagrįstai nustatyto 10 procentų darbingumo lygio yra kaltinama sukčiavimu ir dokumentų klastojimu. Moteris laukia sprendimo.
Tiriant korupcinius nusikaltimus ligoninėje šiais metai įtarimai pareikšti ir vaistinių tinklo vadovams. Tęsiant 2015 m. spalį pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl įtariamų korupcinių nusikaltimų Šiaulių ligoninėje atskleista, kaip į korupcines schemas buvo įtrauktas ir vienas vaistinių tinklas.
Nustačius šias aplinkybes ir gavus jas patvirtinančių duomenų, Šiaulių ligoninės direktoriui ir dviems šio vaistinių tinklo vadovams pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu. Šiame tyrime įtarimai pareikšti 12 asmenų.
Neteisingai interpretuoja kyšio prašymą
Vis dėlto, kad panašių situacijų Lietuvoje neliktų ir kad kyšininkavimo atvejai sveikatos apsaugos sistemą paliktų, dedamos didžiulės pačios Sveikatos apsaugos ministerijos ir teisėsaugos institucijų pastangos.
Specialiųjų tyrimų tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Paukštienė teigia, kad tiek policija, tiek STT gauna nemažai pranešimų dėl atvejų, kuomet gydytojas prašo kyšio. Tačiau daugelis jų nepasiekia teismo, nes nusikalstama veika nėra užfiksuota. Be to, R. Paukštienė atkreipia dėmesį, jog ne visi gyventojai teisingai supranta kyšio prašymą.
STT atstovė priduria, kad per pastaruosius 2 metus pagal žmonių skundus STT pradėjo 3 ikiteisminius tyrimus dėl medikų kyšininkavimo. Iš jų 2 nutraukti nenustačius nusikaltimo sudėties, vienas – tyrimas perduotas nagrinėti teismui. Čia kaltinamas Šilutės gydytojas už neįgalumo pažymos neteisėtą išrašymą. Pareiškėjas pažadėjo, kad kyšį atneš, bet kreipėsi į STT ir buvo pradėtas tyrimas dėl kyšininkavimo. Tyrimą atliko STT Klaipėdos valdyba, tyrimas buvo pradėtas 2016 balandį. Byla atiduota į teismą, bet jis dar nepriėmė nutarimo.
Svarbu įvardyti gydytoją
Tiesa, į STT kreipiasi gyventojai, kurie sutinka nurodyti savo vardą, pavardę ir kitus asmeninius duomenis. Dažnas nori išlikti anonimiškas, todėl skundus teikia Sveikatos apsaugos ministerijai. Ji savo ruožtu informaciją perduoda Specialiųjų tyrimų tarnybai. Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas Vytautas Šveikauskas sako, kad žmonės labiau linkę kreiptis pasitikėjimo telefonu į ministeriją.
„Sveikatos apsaugos ministerijoje veikia pasitikėjimo telefonas, kuriuo Korupcijos prevencijos skyrius gauna informaciją iš pacientų dėl jiems teiktų paslaugų netinkamos kokybės, dėl medicinos personalo provokuojančio elgesio, kai nepaaiškina tyrimo rezultatų, tyrimo eigos neetiškai elgiasi su pacientu, provokacijų duoti kyšį. Pacientai nurodo, kad štai reikėjo susimokėti, bet nenori arba sutinka retai įvardinti gydytoją, kuriam kokia nors forma atsilygino, dažniausiai atsisako nurodyti savo vardą, pavardę ar kontaktinius duomenis“, – teigia V. Šveikauskas.
Iniciatyvos turi imtis ir gyventojai
Korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas priduria, kad dažnai korupcijos atvejų pasitaiko ir gyventojams gydymo įstaigoje mokant už paslaugą, kuri iš tikrųjų yra nemokama. Todėl siekiant padidinti informacijos prieinamumą pacientams, gydymo įstaigoms buvo nustatyti reikalavimai skelbti pacientui būtiniausią informaciją: gydytojų elgesio kodeksą, mokamų ir valstybės laiduojamų (nemokamų) paslaugų teikimo tvarką ir jų kainas, elgesio taisykles, susidūrus su korupcinio pobūdžio veiksmais - medicinos normos (konkretaus gydytojo specialisto teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė). Visą informaciją gyventojai gali rasti gydymo įstaigos interneto svetainėje arba pačioje gydymo įstaigoje.
Sveikatos apsaugos ministerija, teigė inicijuojanti gydymo įstaigų vadovų veiklą, kurios metu rengiamos įvairios prevencinės priemonės prieš kyšių ėmimą ir davimą, ragina vadovus stebėti ir užtikrinti skaidrią sveikatos priežiūrą jų gydymo įstaigoje. Taip pat kiekviena medicinos apsaugos įstaiga atlieka pacientų apklausas, kuriose jie gali išreikšti pasitikėjimą arba nepasitikėjimą gydytojais ir gydymo procesu.
Kaip teigė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, kova su korupcija neįmanoma be gyventojų pastangų. Gyventojai ir gydytojai, matydami, kad jų įstaigoje duodami ir imami kyšiai turėtų būti pilietiški ir apie tai informuoti atsakingas institucijas. Patys gyventojai, domėdamiesi sveikatos sistema, mokamomis ir nemokamomis paslaugomis, žinodami savo teises ir gydytojo, pas kurį lankysis, kompetenciją bei pareigas, gali sumažinti korupciją sveikatos apsaugos srityje.