Buhalterio ir finansininko skirtumai
Finansininkė, „Pelnas paprastai“ konsultuojanti partnerė Aistė Gervelė sako, kad verslą kuriančiam žmogui nereikia visko daryti ir išmanyti pačiam, tačiau vis tik pagrindinius dalykus suprasti reikėtų.
„Ką mes galvojame: susirasiu gerą (red. past. specialistą), kuris tiko mano draugui ir man tiks. Nebūtinai. Svarbiausia vadovui žinoti, kad jis yra atsakingas už apskaitos ir finansų organizavimą. Tai apibrėžta netgi įstatyme“, – paaiškino A. Gervelė.
Jos tikinimu, dažnai finansininkas yra tapatinamas tiesiog su buhalteriu, tačiau pastarasis tik veda apskaitą.
„Reiškia tam, kad viskas vyktų gerai, reikia susitarti, kokios yra bendradarbiavimo taisyklės, kaip viskas bus organizuota ir kokie lūkesčiai taikomi buhalteriui. Jis dirba su praeitimi, o finansininkas – su ateitimi: srautais ir planavimu. Taigi labai svarbu netgi suvokti, ką aš pasisamdysiu, susirasiu ir kas bus tas, kuriuo aš pasitikėsiu“, – kalbėjo laidos pašnekovė.
Anot jos, dažnu atveju buhalteris yra tas, kuris tvarko apskaitą ir dirba tik su tuo, kas jam yra paduota. Tačiau, A. Gervelės tikinimu, žmonės iš esmės yra progresyvesni, todėl buhalteriai taikosi į finansininkus ir nevengia patarti ar padėti.
„Tačiau jeigu jūs turite išorinę įmonę, o ji turi daug klientų. Ką sutarėte, tą padarė. Finansininkas yra jau visai, kas kita. Jis tiek pagal praeitį gali parodyti jūsų duomenis, tiek prognozuoti ateitį, tiek padėti kartais nusiraminti“, – pabrėžė finansininkė.
Pasak jos, verslo vadovas turi suvokti, ko jis siekia iš apskaitos.
„Dažnai tas pats buhalteris, kurį jūs ruošiatės samdyti, gali padėti susiorientuoti. Ateinate ir sakote: „Aš nieko nežinau, bet aš noriu suprasti“. Jeigu jis atsakys, nieko tau nereikia žinoti, tai turbūt reikėtų eiti pas kitą“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sakė A. Gervelė.
Pašnekovė paklausta, ar finansininko paslaugos yra brangesnės, atsakė, kad „nieko nėra brangiau kaip už pigų daiktą ar už pigią paslaugą“. Todėl ji pataria visuomet apie tai pamąstyti.
Anot jos, verslo pradžioje, kai skaičiuojami pinigai ar jų pakaks vienam ar kitam dalykui, reikėtų susiradus finansininką paprašyti, pavyzdžiui, valandos konsultacijos. Tuomet susitarus mokestį už tai, per valandą stengtis daug ką suprasti: ko žinote ar nežinote, kur reikia nerti giliau, o kur ne. A. Gervelė pataria nebijoti investuoti į tai, kad būtų sudėti „pamatai“.
Kaip pasirinkti verslo formą?
Pradedant verslą, o ypač smulkų, nėra būtina visuomet steigti įmonę. Vienas iš galimų variantų yra mažoji bendrija ar dar kitokios verslo formos. Pasak A. Gervelės, šiuo atveju verslą pradedantis žmogus vienoje vietoje neras informacijos, kas yra geriau.
„Kas yra geriau? Tai neaišku – kas kam yra geriau. Dažnai manoma, kad pasižiūrėsime mokestinę naštą, kiek kur mokėsiu mokesčių ir išsirinksiu modelį. Bet pasirenkant formą yra svarbūs ne tik mokestiniai niuansai. Pavyzdžiui, jūs turite investuotoją, kuris nori įdėti pinigų į kapitalą per savo įmonę. Tokiu atveju mažoji bendrija iš karto atkrenta, nes ji gali turėti tik narius fizinius asmenis“, – akcentavo pašnekovė.
Ji taip pat pateikė kitą atvejį. Pavyzdžiui, žmogus turi nedidelį konsultacinį verslą, iš kurio gaunamas kasdienis uždarbis ir yra pagrindinis pajamų šaltinis. Tokiu atveju A. Gervelė pataria pamąstyti apie individualią veiklą. Galbūt žmogus norėtų įkurti įmonę su tikslu po trejų penkerių metų ją parduoti, tuomet turėtų priimti dar kitokius sprendimus.
Ji išskyrė keletą dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.
„Žinoma, mokestinė našta svarbi, nes tai yra mūsų pinigų srautai. Tada reikėtų galvoti, ką aš su ta įmone darysiu ateityje, kas yra mano investuotojai, pinigų davėjai, ir koks mano tikslas pinigų srautų prasme. Ar jie gali likti įmonėje ir iš jų bus atliekamos kitos investicijos, ar svarbu šiandien ir dabar juos pasiimti pragyvenimui. Tai yra keli svarbiausi aspektai, ką reikėtų daryti“, – kalbėjo finansininkė.
Esminiai patarimai kuriant verslą
A. Gervelė prisipažino vengianti atkalbėti žmones nuo noro imtis verslo ir sako, kad finansininkai sužlugdytų daug verslų.
„Kartais netgi geriau žmonėms truputį nežinoti, nes kitaip jie sustos nepradėję. Tuo mes ir skiriamės: žmonės, turintys genialių idėjų, ir finansininkai, kurie labai atsargiai nori sustabdyti“, – juokavo pašnekovė.
Ji paklausta, ar nežinojimas gali apsaugoti pradedantįjį versle, priminė visiems gerai žinomą posakį, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Tačiau, anot A. Gervelės, mokesčių administravimo įstatyme vienas pagrindinių principų yra tas, kad visi sprendimai turi būti paremti ekonomine logika, o ne vien mokesčių sutaupymu ar jų išvengimu.
„Tai, kai aš darau kažko nežinodamas, vadinasi, aš turėjau ekonominę logiką (…), – šypsojosi finansininkė. – Bet, žinoma, jeigu peržengiau kažkokią PVM apmokestinimo ribą ir jo nemoku, tai niekas neatleidžia“.
A. Gervelė pateikė pagrindinius patarimus, kurie gali būti naudingi verslą kuriančiam žmogui: pasiskaičiuoti, deleguoti ir daryti tai, ką pats jis pats moka. Anot jos, taip pat svarbu ne tik galvoti, kaip sutaupyti mokesčius, o koncentruotis, kaip uždirbti.
