Nepakanka vien savo lėšų turėti
„Kalbant apie verslo finansavimo šaltinius Lietuvoje, pirmiausia reikia paminėti tradicinius ir paprasčiausius būdus – paskolas, ir baigti dar gana sudėtingai veikiančiuais obligacijų, vertybinių popierių platinimu ir panašiai. Lietuviams taip pat dar sudėtingai suvokiami yra rizikos kapitalo fondai ir investicijos. Taigi, finansavimo šaltinių verslui yra daug ir kartais kyla problema, kaip pasirinkti, kuris jų yra tinkamiausias ar geriausias konkretaus verslo atveju“, – sako ekonomistė Jonė Kalendienė.
Janulevičius pastebi, kad Lietuva jau daugiau nei 30 metų sėkmingai vysto verslą ir pagal bendrąjį vidaus produktą yra greičiausiai auganti ekonomika visoje Europos Sąjungoje.
„Kalbant apie norinčiuosius pradėti smulkų verslą – jei žmogus nori dirbti sau, sukurti verslą, jis turi turėti sukaupęs tam tikrą kapitalą. Rizikos kapitalas, aišku, yra labai gerai, bet tai yra inovatyviems, naujiems sprendimams su labai įdomia idėja. Žinoma, jaunimas yra gabus ir mano, kad visos jų idėjos yra labai inovatyvios, bet šioje vietoje reikia ieškoti balanso“, – pastebi pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Pradedant verslą reikės ne tik savo pinigų, bet ir pastangų – parašyti projektą, jei bus norima finansavimo iš struktūrinių lėšų, samdyti konsultantus. Reikia turėti kažkokio turto leidžiant obligacijas, vertybinius projektus.
Įvardijo pirmą žingsnį
Pasak Jonės Kalendienės, iš pradžių visada vertėtų pasikonsultuoti – rinkoje yra kelios viešosios įstaigos, kurios nemokamai konsultuoja verslus ir bando rasti geriausius sprendimus.
„Nuo ko pradėti? Jei mes kalbame apie tą pradedantįjį verslininką, didysis iššūkis yra suvokti, kad jam reikia būti parengus verslo planą, pagalvojus apie daugybę dalykų. Neretai sako: „man reikia pinigų, aš žinau, kiek man reikia ir ką aš darysiu“. Bet finansuotojui reikia įrodyti, kad tau jų tikrai tiek reikia, kad jie atsipirks, kad bus panaudoti tikslingai, kad yra įvertintos galimos rizikos, pati rinka ir panašiai“, – pirmą žingsnį įvardija ekonomistė.
Ir nors kartais sakoma, kad tai – biurokratinis reikalavimas, vis tik jis naudingas ir pačiam verslininkui, nes padeda susidėlioti tam tikrus atsakymus.
P. Janulevičius pastebi, kad jaunimas dažnai mėgsta riziką, bet ne visada pasveria iššūkius ir kitus dalykus, su kuriais teks susidurti priėmus riziką.
Ekonomistė antrina: jauni žmonės nors ir turi mažiau patirties, jiems nestinga pasitikėjimo savimi, nejaučia baimių. Ir nors, ekonomistės pastebėjimu, tai yra gerai, vis tik pradedant savo veiklą, rekomenduoja turėti patarėją, kuris atkreiptų dėmesį į svarbius dalykus.
Teisininko konsultacija – svarbi
P. Janulevičius pataria pakalbėti ir su teisininku. „Reikia suvokti, kad prisiimti įsipareigojimai, didelė skola gali sugriauti ateitį, planus kurti šeimą. Tokia konsultacija svarbi, kad ta našta neužgultų visam gyvenimui“, — dėl liūdnų pasekmių įspėja Janulevičius.
Ir net jei sugalvota unikalaus produkto gamyba, prieš pradedant verslą būtina pasvarstyti apie sezoniškumą, ar užteks pinigų išlaikyti įmonę, darbuotojus, gamybos liniją ir pan.
Ekonomistė atkreipia dėmesį ir į tai, kad verslininkas finansinius įsipareigojimus dažnai prisiima asmeniškai, savo turtu. Ir tai gali tęstis iki gyvenimo pabaigos – čia labai lengva paslysti, įspėja Kalendienė. Ekspertė tik priduria, kad ieškant finansavimo verta pasidairyti įvairesnių paskolų formų, sutelktinio finansavimo platformų, kur yra galimybė pasiskolinti arba gauti lėšų su mažesniu apribojimu. Nes instituciniai finansuotojai – bankai ar kredito įstaigos, kapitalo rizikos fondai – garantuoja ir ilgesnį procesą, ir didesnius įsipareigojimus.
„Žinoma, jaunesni verslai yra rizikingesni, jiems sudėtingiau. Stambesniam, seniau veikiančiam tradiciniam verslui yra lengviau gauti finansavimą. Esame paskaičiavę, kiek per praėjusius metus įmonės negavo pinigų, – sumos skaičiuojamos milijardais“, – sako.
Janulevičiaus teigimu, finansavimą lengviau gauti verslui paslaugų sferoje, nes tai – apyvartinis verslas, kur greitai parduodama, matomi rezultatai.
Čia pat Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas pataria pradedant verslą steigti uždarą akcinę bendrovę, kur atsakomybės ribos yra įstatinio kapitalo dydžio. „Daugelis eina į mažas bendrijas, individualias įmones, kur atsako savo asmeniniu turtu. Nerizikuokite savo individualia veikla, nes ateityje tai gali jus sužlugdyti. Čia aš kalbu apie jauną verslininką.
Jei verslą kuria žmogus su patirtimi, kuris dirbo įvairiose srityse, tada galima rinktis ir mažąją bendriją, ir individualią veiklą, – patarė ir pridūrė: – Ir rekia suvokti, kad be rizikos nebus jokio verslo. Lietuviai šiandien yra vieni optimistiškiausių su verslu susijusių žmonių, nes mes kol kas dar norime kažką pasiekti įrodyti ir todėl, kaip minėjau, per 30 metus esame greičiausiai auganti ekonomika Europos sąjungoje. Nes mes dar alkani.“