ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas pastebi, kad Lietuvoje verslo finansinis raštingumas yra žemiau vidutinio lygio, lyginant su geriau išsivysčiusiomis šalimis. Pasak pašnekovo, finansinio raštingumo skatinimas šalyje – ilgalaikis ir nuoseklus darbas, tačiau yra būtinas. Būtent dėl šios priežasties inicijuojamas ir specialus projektas, kuriame informacija bus koncentruotai pateikta vienoje, patogiai pasiekiamoje vietoje.
„Tradiciškai yra labai mažos įmonės ir yra labai didelės įmonės. Didelės įmonės tikrai turi daug specialistų, daug žinių, daug kompetencijų, daug visko, gali pasamdyti tai, ko reikia, ir todėl jos turi galimybes dar greičiau augti. Mūsų dėmesyje yra mažosios įmonės arba verslai, kurie tik prasideda, užgimsta, arba žmonės, turintys idėją, kuriems ne visada drąsu pradėti, nes verslas yra rizika – tiek finansinė, tiek asmeninio laiko ir energijos. Ryžtis tą daryti – reikia žinių. Kai turi žinias, tada yra drąsiau priiminėti sprendimus ir imtis tos veiklos ir iššūkių“, – laidoje „Delfi diena“ pasakojo D. Vilčinskas.
Pasiteiravus, ar Lietuva yra konkurencinga ir patraukli erdvė kurtis verslams, pašnekovas pabrėžė, kad mūsų šalyje potencialo netrūksta. O ypač teigiamai nuteikia tai, jog mūsų ekonomika, pasaulyje, kuriame daug neapibrėžtumo, laikosi „šauniai“: „Tai – daugelio verslų nuopelnas ir tai yra būtent to paties konkurencingumo atspindys, kad ekonomika yra konkurencinga, sveika, verslai sugeba rasti savo klientus, savo nišą, savo efektyvius veiklos modelius.“
Vis dėlto, siekiant veikti sėkmingai ir efektyviai, svarbu turėti ir finansinio raštingumo žinių.
„Kai tu žinai, kas yra finansai, kur jų gauti, kaip juos valdyti, kaip turi atrodyti tavo finansinės ataskaitos, kad tu galėtum gauti prieigą prie kapitalo arba prie finansavimo, tada tu turi daugiau galimybų. Jeigu tavo žinios yra ribotos, tai atitinkamai tu nežinai apie papildomas galimybes. Ir tas finansinio raštingumo vertinimas, galima sakyti, yra pakankamai subjektyvus matavimas, bet kas yra nesubjektyvu, tai kiek Lietuvos įmonės naudoja išorinio finansavimo ar kapitalo savo veiklos finansavimui.
Šioje vietoje Lietuva Europos Sąjungos kontekste yra visiškai pabaigoje, priešpaskutinėje vietoje. Įmonių įsiskolinimo lygis yra mažiau negu 30 procentų nuo šalies BVP. Ir tai yra objektyvus rodiklis. Ką tai reiškia? Kad įmonės neišnaudoja galimybių turėti didesnes veiklos apimtis, lengviau finansuotis, lengviau investuoti, lengviau plėstis.
Na, o verslas toks jau dalykas yra, kad jeigu tu sustoji ir stovi, tikėtina, kad atsiras konkurentai, kurie tave aplenks, o tau reikės spręsti išgyvenimo klausimus. Todėl mūsų noras yra, kad visi žmonės, kurie turi ambicijų turėti savo verslą, turėtų prieigą prie pakankamų žinių ir galėtų drąsiai ir sąmoningai priiminėti sprendimus ir vykdyti savo veiklą“, – pasakojo specialistas.
Visą pokalbį žiūrėkite laidos iškarpoje.
