Pasirinkimas įvairus
„Iltė“ valdybos narė ir veiklos plėtros vadovė Inga Beiliūnienė sako, kad apskritai pradedant verslą ar norint jame daugiau siekti, reikia lėšų. Deja, dažnu atveju savų turimų lėšų tam nepakanka, todėl tenka ieškoti šaltinio, iš kurio būtų įmanoma finansuoti savo idėją ar verslo plėtrą.
Lietuvos banko finansų rinkos priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas detaliau pristatė verslo finansavimo formų įvairovę.
„Kiekviena įmonė gali pasirinkti sau tinkamiausią. Viskas priklauso nuo to, kokie yra įmonės poreikiai ir ką ji nori finansuoti. Poreikiai gali būti įvairūs: verslo plėtra, naujos įmonės įsigijimas ar ėjimas į užsienio rinkas. Visa tai įmonė turi įsivertinti, nes pats finansavimas nėra savitikslis, pinigai reikalingi pasiekti kažkokiam tikslui“, – pabrėžė pašnekovas.
Anot jo, pirmiausia įmonė turėtų galvoti apie projektą ir po to pasirinkti finansavimo būdą: pradedant nuo verslo angelų ir baigiant viešomis akcijų ir obligacijų emicijomis.
Kas yra verslo angelai?
„Tai yra fiziniai asmenys, kurie ieško rizikingų, įdomių verslų ir įneša savo pinigus, netgi žinias, ir taip padeda išvystyti verslą. Paprastai verslo angelai ieško tų įmonių ir verslų, kurie yra susiję su jų patirtimi“, – paaiškino V. Cibas.
I. Beiliūnienė pritarė, kad finansavimo pasirinkimas priklauso nuo įmonės poreikių ir norų. Ji pateikė keletą pavyzdžių, norėdama parodyti, kaip keičiasi finansavimo būdai priklausomai nuo poreikio. Vienu atveju gali pakakti tiesiog paskolos ar lizingo, kitu – reikalingas rizikos kapitalas.
„Tradiciniai finansuotojai nėra linkę prisiimti didelės rizikos, bet reikia kalbėti su investuotojais. Arba su tais pačiais verslo angelais, arba kreiptis į rizikos kapitalo fondus, profesionalius fondų valdytojus, kurie pritraukia įvairių investuotojų lėšų ir taip pat gali savo žiniomis, kontaktais patarti, padėti ir investuoti į akcijas bei taip sustiprinti kapitalą, kad ateityje būtų galimybė skolintis“, – pabrėžė pašnekovė.
V. Cibas pridūrė, kad verslo angelai labiau tinkami tiems verslams, kurie tik startuoja. Jeigu verslas yra įsibėgėjęs, jis labiau ieško rizikos kapitalo investicijų arba leidžia skolos vertybinius popierius.
Galimybės ir verslo pradžiai
V. Cibas paklaustas, kaip įvertinti, ar verslas yra toks stiprus, kad jis galėtų prisiimti finansavimo naštą, sakė, kad viskas paremta pasitikėjimu.
„Visiškai nesvarbu, ar įmonė eina į banką paskolos, ar ji išleidžia vertybinius popierius ir išeina į rinką bei ten pasitikrina pasitikėjimą. Jeigu pasitikėjimas iš banko yra, tai greičiausiai tokia įmonė gaus paskolą. Jeigu yra pasitikėjimas iš rinkos, tai išplatinti akcijų ar obligacijų emisiją tikrai nebus problema. Be abejo, tokia įmonė jau turėtų būti pažengusi, turėti finansinę istoriją, veikti ne pirmus metus, kad investuotojai patikėtų, jog tas verslas yra sėkmingas“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis priminė, kad egzistuoja klasikinė įmonės finansavimo kreivė ir verslo pradžioje paskolų niekas nėra linkęs dalinti paskolų. Tokiu atveju, anot pašnekovo, galima savo įmonei paskolinti pačiam arba pagalbos prašyti giminaičių.
„Vėliau, kai verslas įsivažiuoja, galima kalbėti apie sudėtingesnes finansavimo priemones, kaip rizikos kapitalo fondai, obligacijos ar kitas“, – pabrėžė V. Cibas.
I. Beiliūnienė kiek paprieštaravo, kad pradedančiam verslui dėl finansavimo durys yra uždarytos, nes „Iltė“ gali jas atverti. Anot jos, svarbu dvi „p“ raidės – tai prognozės ir patirtis.
„Iltė“ ne tik tiesiogiai teikia paskolas pradedančiajam verslui, taip pat vykdo programą „Verslumo skatinimas“, skirtą veikiantiems iki 1 metų nuo įmonės įregistravimo datos.
„Verslo pradžiai yra galimų finansavimo būdų“, – pabrėžė I. Beiliūnienė ir pridūrė, kad bet kokiu atveju įmonei kreipiantis dėl vienokio ar kitokio finansavimo reikalingi namų darbai, tai yra parengtas verslo planas, kuris parodytų, kaip planuojama sukurti grąžą.
V. Cibas paklaustas, ar verslo vystymas iš tiesų neatsiejamas be finansavimo, sakė, kad „turbūt ateina toks laikas, kai reikia pasiskolinti, nes nuolat finansuoti įmonę savo lėšomis nėra labai efektyvu ir ne taip greitai ji auga. Kai įmonė pasiekia tam tikrą etapą, natūraliai atsiranda poreikis papildomų lėšų ir tada lieka nuspręsti, kokią kelią pasirinkti: ar turėti bendrasavininką, kitą žmogų ar įmonę, kuri taip pat taps akcininku ir įneš kapitalą, ar pasiskolinti pinigus su įsipareigojimu kažkada grąžinti“.
I. Beiliūnienė patikino, kad verslą kuriantys ar vystantys tautiečiai nevengia skolintis ir kurti verslą iš svetimų pinigų, ypač jei tai daro ne pirmą kartą. Anot jos, išorinis finansavimas yra papildomas šaltinis, kai nereikia naudoti turimų nuosavų lėšų.
V. Cibas pridūrė, kad skolintas kapitalas įmonei yra labai sveikas dalykas ir jo nereikia bijoti, tik laiko klausimas, kada įmonė tikrai nuspręs pasiskolinti pinigų arba įsileisti į kapitalą naujų akcininkų.
