Tvarumas naudingas ne tik aplinkai, bet ir pačiam verslui
„Nors ir kalbama, ir viešojoje erdvėje matoma, kad tvarumas dažniausiai didžiųjų reikalas, tačiau jis tiesiogiai liečia kiekvieną verslą. Ir nesvarbu, ar tu labai smulkus, ar smulkus, ar didelis. Reikalavimai Eurpos Sajungoje (ES), susiję su informacijos atskleidimu, pirmiausia pradėti taikyti didžiosioms bendrovėms, tačiau jie palaipsniui bus griežtinami ir palies ir smulkiuosius. O ir dabar didžiosios bendrovės, turėdamos santykius su smulkesniais verslais, jau dalį reikalavimų perduoda ir savo partneriams, tiekėjams ar klientams“, – tvarumo svarbą aiškina ILTE Žaliųjų finansų instituto vadovas Audrius Šilgalis.
„INVL Sustainable Timberland and Farmland Fund II“ vadovaujantis partneris Martynas Samulionis aiškina, kad tvarus verslo modelis naudingas ne tik aplinkai, kurioje veikia verslas, bet turi didžiulę verte ir patiems verslams. Todėl tai – ateitis, apie kurią reikia galvoti jau šiandien.
„Tai nėra kažkas, nuo ko reikėtų bėgti, nes tai gali būti ir naudinga tam pačiam smulkiam verslui, taip pat kaip ir dideliam verslui. Tvarumo iniciatyvos, kurios yra įgyvendinamos versle, ne tik prisideda prie šalies ar pasaulio bendro tvarumo, bet prisideda ir prie įmonės finansų – gerina finansinę padėtį, o tos investicijos atsiliepia ilgainiui per, tarkime, sutaupytus kaštus arba užtikrintą tvaresnę, geresnę įmonės, ar ji būtų smulki, ar didelė, ateitį. Tai turbūt dėl to tvari verslininkystė tampa aktuali tiek mažam, tiek dideliam verslui“, – tikina M. Samulionis.
O tai, kad tvarios veiklos strategijos verslams kainuoja milžiniškus kaštus ir ne visos įmonės yra pajėgios veikti tokiu principu – tėra mitas, sako A. Šilgalis.
„Į tvaruma reikia žiūrėti kaip į investiciją į įmonės veiklos gerinimą, energetinio efektyvumo didinimą, energijos kaštų sutaupymą, kas paskutiniuoju metu, smarkiai pakilus elektros, dujų ir kitų energetinių išteklių kainai, tapo labai aktualu. Ir matome gerą pavyzdį, kad tos įmonės, kurios pasistatė saulės elektrines, dabar jau gali tą kaštų dalį valdyti. Kitos investicijos, susijusios su veiklos efektyvinimu, žaliavų pernaudojimu, leidžia panaudoti tas pačias medžiagas dar kartą, reiškia nereikia pirkti iš tiekėjų, leidžia sutaupyti ir taip gerinti pačios įmonės rezultatus. Tai gali atrodyti tik kaip brangi investicija, tačiau ji ganėtinai greitai atsiperka“, – pabrėžia A. Šilgalis.
„Labai svarbūs dalykai yra energetinis efektyvumas, perdirbimas, žaliavų antrinis panaudojimas. Tai yra tie pirmieji vaisiai, kurios galima nuraškyti ir kurie turi didžiausią finansinį poveikį, tai turbūt galima sakyti, kad tos įmonės, kurios dirba žaliavoms imliuose sektoriuose, yra būtent tos įmonės, kurios ir gali patirti didžiausią naudą – tiek įdarbindami žaliavų antrinį panaudojimą, tiek energetinį efektyvumą.
[...] Įmonėms, veikiančioms paslaugų teikime, turbūt irgi yra daugybė dalykų, ką galima nuveikti tvarumo temose, bet tai jau turbūt mažiau atsilieps taip greitai finansiškai, kai tos pačios paslaugos neįtraukia tokio didelio energetinio intensyvumo arba didelio žaliavų panaudojimo“, – priduria M. Samulionis.
Siūlo ieškoti finansavimo galimybių
M. Samulionis pasakoja, kad verslai gali pasinaudoti ir įvairiomis finansinėmis paskatomis, leidžiančiomis pereiti prie efektyvesnės veiklos strategijos.
„Yra fondai, kurie yra pasiruošę investuoti į verslus, diegia tvarias iniciatyvas, matome, kad ir pats finansinis sektorius yra pasiruošęs išduoti finansavimą, yra institucijos, kurios skiria finansavimą būtent tų tvarių projektų vystymui. Tai tikrai spektras yra pakankamai platus. Aišku, tai nėra be įvairių sunkumų, nes smulkiam verslui ir bankinį finansavimą arba tas pačias investicijas ne visą laiką yra taip pat lengva pritraukti, kaip jau dideliems išaugusiems verslams, kurie gali parodyti savo ilgą istoriją, pasiūlyti didelius projektus finansavimo, kurie, žinoma, tampa įdomesni visoms institucijoms. Bet tų šaltinių tikrai yra, tiesiog reikia nuosekliai dirbti ir jų ieškoti“, – pasakoja M. Samulionis.
A. Šilgalis priduria, kad prie verslų skatinimo judėti tvariu keliu prisideda ir ES, o padedantys verslams judėti žaliąja kryptimi, sako jis, „yra mieliau linkę finansuoti“, o ir „finansavimo kaina dažnu atveju būna žemesnė, nei vykdant mums įprastą projektą“.
Lietuva žengia koja kojon su Europos Sąjunga
Pasak pašnekovų, Lietuvos verslai, net jei ir ne visi galvoja apie tvarias perspektyvas, gerai atrodo tarptautiniame kontekste. Lietuva, sako M. Samulionis, žengia koja kojon su kitomis ES šalimis.
„Turbūt tai paskatina būtent energetiniai šokai, kurie įvyksta rinkoje, kurie skatina verslus ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti tvaresnį, ilgalaikiškesnį požiūrį ir mažesnį priklausomumą nuo, tarkime, staigiai išaugančių dujų kainų. Tai vėlgi skatina investicijas į atsinaujinančią energetiką. Čia, manau, mes kaip valstybė esam padarę tikrai sparčią, didelę pažangą.
Ir vėlgi, verslai, sąmoningai žiūrėdami į savo kaštų panaudojimą, ieško galimybių, kaip turėti kuo mažesnį atliekų kiekį savo versluose, kas atsiliepia tiesiogiai geresniuose verslo rezultatuose ir didina tvarumą. Tai, manau, visuose šiuose dalykuose, kur yra racionalu ir ekonomiškai naudinga, mes tikrai žengiam koja kojon su kitom valstybėm. Aišku, tas tvarumas turbūt yra labai plati sąvoka ir čia visą laiką galima kažką nuveikti, ir nėra to tokio baigtinio taško, kada gali pasakyti, kad jau esame tvarūs. Tai yra visą laiką vykstantis procesas“, – svarsto jis.
Vis dėlto, A. Šilgalis pastebi, kad yra tam tikrų sektorių, kuriems dar tikrai reikia pasitempti: „Galime kalbėti apie transporto sektorių, žemės ūkį, sunkiąją pramonę, kur dar pokyčiai nevyksta arba vyksta labai lėtai. Verslams tikrai yra daug galimybių keisti savo veiklą, savo požiūrį į veiklą, įgyti konkurencinį pranašumą, tapti patrauklesniais tiekėjais ar partneriais, ir iš to gauti tik dar didesnę naudą.“
Štai, pavyzdžiui, ūkininkai, sako jis, „nėra linkę keistis“.
„Jeigu kalbame apie tvarumą, tai nereiškia, kad tu tiesiog nustosi naudoti trąšas ir užauginsi mažiau. Tai reiškia, kad tu pakeisi savo ūkininkavimo būdą, galbūt pradėsi naudoti dar naujesnes technologijas ir galų gale rezultatas gali gauti tas pats ar net geresnis. Tai čia labiau požiūrio, noro keistis ir daryti kažką naujo klausimas. Jeigu nepradėsite galvoti dabar, vėliau tie sprendimai kainuos. Ir gali kainuoti labai brangiai“, – pastebi specialistas.
M. Samulionis verslams pataria išskaidyti savo veiklą į skirtingas grupes, pavyzdžiui, tiekimo grandinę, logistiką, energetiką ir finansus, ir pabandyti susirašyti, pagalvoti, kaip kiekvienoje vietoje galima sutrumpinti kilometrų kiekį, sumažinti kuro, elektros sąnaudas ir paieškoti finansinių galimybių: „Ir tokiu būdu verslą padaryti efektyvesnį, pagerinti savo pelningumą, prie to paties padaryti verslą tvaresnį ir ilgalaikiškesnį.“
Visą pokalbį žiūrėkite laidoje „Augimo kodas“.