Kam reikalingas verslo planas?
Verslininkė Odeta Bložienė sako, kad verslo planas – tai savo minčių, idėjų, lūkesčių ir galimybių užrašymas ant popieriaus.
„Mintyse mes galim turėti daugybę lūkesčių savo idėjai, nes verslo planas iš principo yra idėjos įgyvendinimas. Kaip upei reikalinga vaga, tai verslo planas reikalingas pirmai pradžiai. Labai svarbu ne tik fantazuoti, ne tik galvoti: „Kokią aš turiu puikią mintį, kaip aš viską padarysiu“, bet tai ir išguldyti ant popieriaus. Tai padarius, netgi garsiai apie tai pakalbėjus su kitu, keletą kartų susitikus su žmonėmis, kurie galbūt mėgsta kritikuoti, nebūtinai palaiko, bet jie gali padėti virsti tam planui realesniu. Taigi verslo planas yra minties išdėstymas, savo lūkesčių nusistatymas ir gairių sudėjimas“, – kalbėjo O. Bložienė.
Anot jos, pereinant prie idėjos įgyvendinimo reikalingi tam tikri žingsniai – kas ir yra verslo planas.
Inovacijų agentūros Pažangos departamento direktorė Patricija Reut detalizavo, ką reikėtų surašyti rengiant verslo planą. Pasak jos, pirmiausia reikėtų išskirti kelis skirtingus verslo plano tipus: vienas, kai keliaujama į banką dėl investicijos ar paskolos, ir kitas – tai verslo modelio drobė, kuris yra kur kas paprastesnis dokumentas nei pirmuoju atveju.
„Ant vieno lapo per devynis komponentus suguldyti savo verslo idėją, pradedant nuo klausimo: „Kokią vertę aš kursiu“ ir apsibrėžti, koks yra unikalus mano vertės pasiūlymas šioje rinkoje. Toliau reikėtų aiškiai sau įvardinti, kas pirks mano paslaugas, kas yra mano klientas ir kas mokės man pinigus, kad aš jo problemą sprendžiu. Tada reikėtų galvoti apie tai, kokias kanalais pasieksiu klientą, kaip su juo komunikuosiu, kaip iš jo susirinksiu grįžtamąjį ryšį, ypač produkto ar paslaugos kūrimo etape. Tai yra be galo svarbu tam, kad galėčiau patobulinti ir atliepti lūkesčius“, – detaliai verslo plano kūrimo etapus apžvelgė P. Reut.
Jos tikinimu, taip pat svarbu nebijoti savęs ir kliento paklausti, kiek tu man mokėsi už paslaugą ir ar tu mokėsi už ją tiek, kiek aš įsivaizduoju. Dar viena verslo plano dalis – tai veiklų, kurios reikalingos paslaugos ar produkto kūrimui, apžvalga.
„Su kuo aš tai darysiu, reikėtų apsvarstyti visus galimus partnerius. Ir kitas dalykas – o kiek man tai kainuos ir kokios sąnaudos bus. Tai yra svarbu tiek projektuojant pajamas, atsižvelgti į tai, kokios bus veiklos sąnaudos. Praktika rodo, kad ypatingai verslo pradžioje pradedantys verslininkai neskaičiuoja savo darbo laiko. To nereikėtų pamiršti įrašyti prie sąnaudų“, – pabrėžė pašnekovė.
Į ką svarbu atkreipti dėmesį
Verslininkė O. Bložienė patikino, kad imdamasi naujos idėjos įgyvendinimo visada parengia verslo planą. Anot jos, labai svarbu pasiskaičiuoti investicijas, kurios reikalingos projekto įgyvendinimui, ir operacinius kaštus – tai yra kiek reikės pinigų jo palaikymui.
„Yra pradinės investicijos ir operaciniai kaštai, kurie gula kiekvieną dieną, kiekvieną mėnesį. Tai yra ir darbo užmokesčiai, ir visos kitos kintamosios sąnaudos. Jeigu mes verslo plane skaičiuojame investicijų atsiperkamumą per tam tikrą laiką, tai reikia įsivertinti ir visus operacinius kaštus. Tai, kad aš įdėsiu pinigus ir kažką sukursiu, tai dar nereiškia, kad aš toliau galėsiu pardavinėti ir palaikyti“, – sakė pašnekovė.
Taigi, jos teigimu, verslo plano finansinė dalis turėtų susidaryti iš kelių dalių. Taip pat reikėtų įvertinti, kiek verslo palaikymui reikės savų pinigų, kol jie pradės grįžinėti.
„Visada galvojant apie savo produktą, reikia pagalvoti, ar aš tinkamu metu išeinu su tuo produktu. Ar yra tinkamas metų laikas, nes vasarą žmonių įpročiai keičiasi. Ar aš su pardavimu pataikau būtent į tą laikmetį. Šiuo dalykus taip pat reikia įvertinti. Gal mėnulio fazės nereikia labai vertinti, bet kada rudenį, pavasarį ar vasarą yra tinkamesnis produktas, tai yra labai svarbu. Ir tas pasiruošimas yra labai ilgas. Jeigu lapkričio mėnesį galvoju, kad norėčiau kažką šventėms padaryti, tai yra jau per vėlu. Tu gali ruoštis jau tik kitiems metams“, – pabrėžė O. Bložienė.
Apžvelgė problemas ir klaidas
Ji atvirai įvertino savo daromas klaidas ruošiant verslo planus.
„Aš visą laiką stengiuosi realistiškai vertinti situaciją, tačiau turiu ir tą optimistišką, bet dažniausiai tas medaus mėnuo labai greitai baigiasi, nes reikia įvertinti savo jėgas ir galimybes toliau palaikyti: ir stumti, ir traukti“, – kalbėjo pašnekovė.
Anot jos, visada reikia turėti ir pesimistinį variantą, o vienas svarbiausių dalykų versle yra sprendimų priėmimas.
„Jeigu tau nepasisekė ir matai, kad kažkas stringa, reikia skubėti daryti sprendimus. Ne laukti mėnesį ar dar mėnesį, ne vilkinti. Tai yra dabartinių laikų problema, kad mes vilkinam, nenorim greitai priimti sprendimo. Sprendimo nepriėmimas yra lygiai toks pat kenkimas“, – akcentavo O. Bložienė.
Jos tikinimu, visą laiką yra smagu pradžioje, kai vyksta kūrybos procesas ir turima pinigų, tačiau kai reikia pradėti priimti blogus sprendimus, pavyzdžiui, kažką uždaryti, atleisti, galų gale pripažinti, kad nepasisekė, tampa sunku. Tačiau, pasak O. Bložienės, šis raumuo yra ištreniruojamas.
Todėl ji pataria nebijoti daryti sprendimų, o jeigu reikia, susirasti palaikančią komandą.
Kaip įkainoti savo darbo laiką?
P. Reut detaliau papasakojo apie tai, kaip reikėtų teisingai įvertinti savo darbo laiko sąnaudas. Pavyzdžiui, jeigu žmogus dirbo samdomą darbą, tai jis gali pasiskaičiuoti, kiek kainavo jo dirbama viena valanda. Tai gali būti rodiklis, skaičiuojant savo darbo laiko sąnaudas. Taip pat žmogus pats gali įvertinti, kiek jis norėtų uždirbti ir kiek jos darbas yra vertas.
„Taigi labai svarbu savęs nenuvertinti“, – pabrėžė pašnekovė.
Ji taip pat patarė vertinant finansinę verslo plano dalį naudotis skaičiuoklėmis. Vieną tokių galima rasti Inovacijų agentūros puslapyje. Verslo plano finansinė skaičiuoklė padės įvertinti planuojamo kurti verslo perspektyvas ir galimus rezultatus.
„Verslas yra labai dinamiškas dalykas. Sąlygos kinta nuolat, vieną dieną galim netekti darbuotojo arba turėti papildomą poreikį samdyti. Verslo planas yra kaip strateginė kryptis, pagrindinės gairės ir tas pagrindas, kuris padeda greitai priimti sprendimus“, – kalbėjo P. Reut.
Anot jos, verslo planas turėtų būti labai gyvas ir dažnai naudojamas dokumentas, netgi įsivedant reguliarumą jo peržiūrėjimui.
Maitinimo sektorius – milžiniška rizika
O. Bložienė užsiminė apie restoranų verslo sektorių, kurį įvardino kaip labai sudėtingą ir kitokį.
„Aš visiems sakau: jeigu gali neatidaryti restorano, tai ir neatidaryk, nes tai yra vienas iš sudėtingiausių verslų. (…) Daugybė restoranų visgi priklauso smulkiajam verslui. Kai mes kalbame apie didelius viešbučius, investuotojus, tai jau vis tiek ateina šablonas, taisyklės“, – pabrėžė ji.
Pasak pašnekovės, klientas gali skirtis netgi tame pačiame mieste, pavyzdžiui, pati lokacija padiktuoja skirtumus.
„Iš principo galvoti reikia labai daug. Maitinimo sektoriuje yra milžiniška rizika. Tai yra pirmas, kuris nukenčia ekonomikos nuosmukio laikotarpiu. Jį gali užmušti ir laikraštis, blogi atsiliepimai. Čia įvertinti reikia daug dalykų“, – kalbėjo O. Bložienė.
