Mano, kad universitetams reikia grįžti prie savo profilių
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus Juozo Augučio vizija Lietuvai – Vilniuje ir Kaune palikti po vieną klasikinį (VU ir VDU) ir technologijos (VGTU ir KTU) universitetą, Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU) bei specializuotas akademijas, o tuomet išspręsti regioninių universitetų klausimą.
„Manau, kad šiuo metu tai yra vienintelis realus planas, kuris leistų ne tik išvengti fragmentacijos, bet ir sukurtų sąlygas sveikai konkurencijai. Tokiu atveju būtų išlaikyti, pavyzdžiui, du technologiniai, du plačios aprėpties universitetai, ir užtikrintas universitetinės sistemos stabilumas“, – aiškina J. Augutis.
J. Augučio manymu, blogiausia situacija šiandien yra būtent tuose universitetuose, kurie prisiėmė sau nebūdingas studijas ir pradėjo jas dubliuoti.
Prieš 15–20 metų universitetai pradėjo organizuoti ne savo profilio studijas, nes tuometiniai abiturientai norėjo studijuoti tik socialinius mokslus, teisę. Tai reiškia, kad technologinės paskirties aukštosios mokyklos ėmė kurti, o po to ir įgyvendinti humanitarines, socialines ar net menų studijų programas“, – pastebi jis.
Pasak J. Augučio, universitetų integracija, pirmiausia, turėtų padėti išspręsti studijų programų dubliavimo klausimą.
„Dabar, kai sumažėjo studentų skaičius, sprendimo kelias labai aiškus – kuo susirgai, tuo ir gydykis. Technologijų ir specializuotiems universitetams reikia sugrįžti prie savo profilių, išsigryninti studijų programas ir susikoncentruoti į konkrečius tyrimus, kaip tai daro, pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas“, – įsitikinęs J. Augutis.
Susijungimas į vieną sustiprintų klasikines studijų programas
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas savo pozicijos Kauno universitetų sutelkimo atžvilgiu nekeičia jau daugelį metų: jo manymu, Kaunui reikalingas vienas plačios aprėpties universitetas.
„Gilėjanti demografinė duobė neleidžia rimčiau kilstelti ir priėmimo kartelę bei „prasivalyti“ nuo nemotyvuotų studentų. Už rankutės laikomas vos ne kiekvienas, nes jis užtikrina universiteto tolesnį egzistavimą. Sujungimas sustiprintų ir tam tikras klasikines studijų programas, kurios šiuo metu vargais ne galais kapanojasi. Tai pozityviai atsilieptų ir profesūros atlyginimams bei galimybėms prisitraukti tarptautinio lygio mokslininkus“, – įsitikinęs A. Lašas.
Pašnekovo manymu, sėkmingam susijungimui reikalingas didesnis tarpusavio pasitikėjimas, nes šiuo metu visi tarsi gyvena karo lauko sąlygomis ir žvelgia į kolegas per savo organizacijos optinį taikiklį.
Susijungimo tikslas – siekti pridėtinės vertės
Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) rektorius Antanas Maziliauskas pabrėžia, kad universitetai nėra tik studijos ir specialistų rengimas. Anot jo, tai ne tik mokslo bendruomenės, bet ir aktyvūs ateities kūrėjai, įsitraukiantys ir darantys įtaką ne tik ateities verslui, bet ir bendrajam intelektui, kultūrai, valstybės raidai.
„Jungiantis turi būti aišku, ko reikia valstybei, tikslas – siekti pridėtinės vertės. Čia negalioja aritmetinės taisyklės. Vienas plius vienas turi duoti bent tris. Tai turi nuspręsti patys besijungiantys, matantys tokio veiksmo prasmę ir pridėtinę vertę. Pridėtinę vertę galima sukurti nebūtinai susijungus“, – teigia jis.
A. Maziliauskas mano, kad ASU-VDU-LEU plačios aprėpties universitetas ir yra pagrįstas siekiu sukurti pridėtinę vertę iš bendros sinergijos.
Prielaidų Kaunui turėti vieną universitetą nemato
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius Remigijus Žaliūnas įsitikinęs, kad visai šalies švietimo sistemai pertvarka būtina, o Kaune, jo manymu, galėtų veikti trys universitetai. LSMU rektorius pabrėžia kolegijų svarbą, o prielaidų Kaunui turėti vieną universitetą jis neįžvelgia.
Vykusiame universiteto tarybos posėdyje buvo pritarta, kad darbo rinkos poreikį atitinkančių, jau parengtų savarankiškam darbui ir galinčių panaudoti įgytas kompetencijas specialistų rengimas turėtų būti vienas pagrindinių visų universitetų tikslų.
Universiteto tarybos manymu, racionaliausia Kauno regione palikti tris universitetus: du specializuotus (sveikatos mokslų ir technologijų) ir vieną klasikinį (universalų). Universitetai galėtų tapti kolegijų steigėjais, o profesinės mokyklos būti asocijuotomis su kolegijomis pagal specializacijos sritį.
Tuo metu Lietuvos sporto universiteto (LSU) rektorius Aivaras Ratkevičius pasiūlyme universitetui prisijungti prie klasikinių universitetų jis įžvelgia grėsmę ilgametėms šalies sporto studijų tradicijoms ir siekia išlaikyti autonomiją.
LSU skelbė kreipimąsi į šalies vadovus, kuriame ir pabrėžiama ši pozicija dėl universiteto likimo: „Neleiskite atimti iš LSU bendruomenės teisės priimti strateginius sprendimus dėl kokybiškos sporto mokslo ir studijų plėtros. (...) LSU bendruomenė dar kartą konstatuoja, kad siekia likti autonomišku Lietuvos sporto universitetu, kuriame bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir konsoliduojant šalies sporto mokslą, studijas bus užtikrinta kokybiška sporto bei sveikos gyvensenos plėtra.“
Ekspertas: racionalus kelias – siekti vieno universiteto
MOSTA ekspertas Gintautas Jakštas pabrėžia, kad siekiant kelti studijų kokybę būtina panaikinti neracionalų studijų ir mokslo veiklų dubliavimą ir sutelkti aukštųjų mokyklų išteklius.
„Jungiant universitetus vienas pagrindinių kriterijų turėtų būti jų tarpusavio sinergijos studijose ir moksle. Atsižvelgiant į šį kriterijų ilgalaikėje perspektyvoje, racionaliausia Kaune būtų turėti vieną universitetą. Jungtinis Kauno universitetas tiek studentų skaičiumi, tiek mokslo rodikliais, tiek finansiniais pajėgumais galėtų konkuruoti su VU ir siekti patekti tarp geriausių pasaulio universitetų“, – aiškina G. Jakštas.
Vis dėlto, jis pripažįsta, kad toks pokytis būtų per staigus ir įneštų į sistemą nestabilumo. Dėl to trumpalaikėje perspektyvoje racionaliausia būtų siekti Kaune turėti du universitetus. Jungiami turėtų būti tie universitetai, kurie šiuo metu turi daugiausiai sąlyčio taškų.
MOSTA duomenimis, šiemet besidubliuojančiose kryptyse Kaune studijas pradėjo 28 proc. ASU studentų, trečdalis KTU ir 38 proc. VDU studentų.
„Racionalu būtų pirmiausia inicijuoti šių universitetų jungimąsi, tačiau bent jau iš viešumoje pasirodančios informacijos, kol kas VDU ir KTU nėra pasirengę jungtis tarpusavyje. Šiuo metu pagrįstas jungimas galėtų būti ASU ir KTU, kadangi šie universitetai turi daugiausiai sąlyčio taškų. Ketvirtadalis į LSU įstojusių studentų įstojo į kryptis, kurios dubliuojasi su LSMU ir šių universitetų jungimasis pirmame etape yra sveikintinas žingsnis“, – teigia ekspertas.
Pagal ŠMM registruotą planą, Kaune ketinama palikti tris universitetus. Prie VDU būtų jungiami Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) bei ASU. Jungtinis universitetas savo veiklas vykdytų Kaune, o reorganizuoto LEU studentams, studijas pradėjusiems Vilniuje, turėtų būti sudarytos sąlygos jas ir baigti sostinėje.
Plane taip pat numatoma stiprinti KTU, o LSU būtų jungiamas prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. Taigi, įvykdžius aukštojo mokslo reformą, Kaune liktų ne vienas plačios aprėpties universitetas, kaip buvo numatyta pirminiuose planuose, o trys universitetai: VDU, KTU bei Lietuvos sveikatos mokslų.
Kauno universitetų pertvarkai žadama beveik 38 mln. eurų ES lėšų bei dar 6,8 mln. eurų iš šalies biudžeto.