Jau aiškus planas, kur studijuos būsimi mokytojai: veiks 3 centrai

Vykdant aukštojo mokslo reformą, pradedami kurti 3 nacionaliniai mokytojų rengimo centrai vietoje šiandien veikiančių 16. Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetai suformuos naują mokytojų rengimo centrą Kaune, Vilniuje pedagogų rengimo centru siekia tapti Vilniaus universitetas, o trečiasis centras veiks Šiauliuose. Kalbiname universitetų atstovus apie tai, kokios naudos galime tikėtis iš šios strategijos.

Pritaria, kad išteklių koncentravimas duos naudos

Vietoje 16 pedagogines studijas siūlančių aukštųjų mokyklų numatoma įsteigti 3 nacionalinius mokytojų rengimo centrus Kaune, Vilniuje ir Šiauliuose. Siekiama, kad jau 2018 m. priėmimas vyktų iš esmės į tris universitetinius mokytojų rengimo centrus, taip pat plėtojant kolegines pedagogikos studijas.

Šiaulių universiteto (ŠU) studijų prorektorius Remigijus Bubnys pabrėžia, kad Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) inicijuotos reformos tikslas yra šalies išteklių ir akademinio potencialo sutelkimas siekiant kelti aukštojo mokslo kokybę.

„Lietuvoje ilgus metus praktikuotas įvairių specialistų ruošimas daugelyje aukštųjų mokyklų neleido nei sukurti patirtimi ir įdirbiu grįstų studijų sistemos, nei efektyviai naudoti valstybės lėšų. Tokia pati situacija buvo ir tebėra ir su mokytojų rengimu. Mokytojo specialybę galima įgyti ir tokiose aukštosiose mokyklose, kuriose niekada nebuvo gilių edukologų ruošimo tradicijų“, – problemas įžvelgia R. Bubnys.

Studijų prorektorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad vidurinį mokslą baigę abiturientai nebenori stoti į mokytojus ruošiančias studijų programas. Anot jo, akivaizdu, kad tokia situacija ir lėmė ministerijos sprendimą telkti pedagogų ruošimo išteklius ir taip užtikrinti, kad ateities mokytojai bus ruošiami kokybiškai, ir ši specialybė susigrąžins anksčiau turėtą vertę.

„Jeigu mokytojai bus ruošiami ten, kur veikia per ilgus veiklos metus susiformavusios edukologijos mokyklos, o juos ugdys didelį mokslinį įdirbį šioje srityje turintys mokslininkai ir dėstytojai, jų paruošimo lygis neginčytinai kils. ŠU pedagogų ruošimas turi ypač gilias tradicijas, o čia dirbantys mokslininkai reikšmingai prisideda prie lietuviškosios edukologijos mokyklos kūrimo, to nuginčyti ar ignoruoti yra neįmanoma“, – aiškina R. Bubnys.

Pasak R. Bubnio, Vyriausybė privalės apgalvoti ir kitus būdus grąžinti abiturientų susidomėjimą mokytojo karjera tiek didinat finansavimą, tiek sukuriant patrauklias sąlygas darbui mokyklose.
„ŠU yra pergalvojęs ateities mokytojų rengimo koncepciją ir kryptis, kaip ji turi būti plėtojama. Esame pasirengę kurti patrauklias pedagogikos studijas ir būti vienu iš pedagogus Lietuvai ruošiančių centrų šalyje“, – teigia studijų prorektorius.

Norima užtikrinti darnų visų lygių ir sričių pedagogų rengimą

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Edukologijos instituto direktorė Lina Kaminskienė pastebi, kad pedagogus rengiančių institucijų tinklas ligi šiol buvo gana platus, tačiau taip pat buvo gana fragmentuota dėstytojų ir mokslininkų kompetencija ir nebuvo nacionaliniu lygiu suderinta pedagogų rengimo koncepcija.

„Aukštųjų mokyklų grupė daugiau nei pusmetį dirbo ŠMM šiuo klausimu. Sakyčiau, kad sprendimą padiktavo ne tiek pedagogines studijas vykdančių aukštųjų mokyklų skaičius, bet poreikis sutelkti aukščiausio lygio kompetenciją, užtikrinti mokslinių tyrimų ir studijų dermę, pedagogines studijas vykdyti tamprioje partnerystėje su ugdymo įstaigomis – darželiais, mokyklomis“, – teigia L. Kaminskienė.

Pašnekovė įsitikinusi, kad pedagogus rengiančių institucijų telkimas į centrus leis peržiūrėti šiuo metu vykdomų studijų programų portfelį ir išvengti programų dubliavimo regione. Dėl to Kaune diskutuojama, kaip esančios institucijos papildo viena kitą, ar užtikrinamas visų lygių, pakopų ir visų sričių pedagogų rengimas.

„VDU ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) integracijos atveju Kauno pedagogų rengimo centras rengs ne tik dalykų mokytojus, bet ir pradinio ugdymo pedagogus, kurie šiuo metu Kaune nėra rengiami, taip pat ikimokyklinio ugdymo, specialiuosius pedagogus, kurie dabar rengiami daugiausia Šiauliuose. Suformuoti pedagogų rengimo centrai turėtų veikti tinklo principu, aktyviai bendradarbiauti, siekiant kokybiškų studijų ir aukšto lygio mokslinių tyrimų, plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą“, – aiškina L. Kaminskienė.

Bus siūlomas platesnis žinių spektras vienoje vietoje

Vilniaus universiteto (VU) studijų prorektoriaus ir derybinės grupės vadovo Valdo Jaskūno manymu, šiuo metu mokytojų rengimo potencialas yra stipriai išskaidytas ir todėl natūralu, kad užtikrinti aukštą lygį ir moksliniais tyrimais pagrįstą mokymo praktiką gali ne visos aukštosios mokyklos.

„Itin svarbu sutelkti geriausius skirtingų disciplinų dėstytojus ir tyrėjus, kurie, pasitelkiant ir užsienio ekspertų komandas, gebėtų tinkamai ugdyti ateities mokytojus, taikyti inovatyvius sprendimus. Taip pat jaučiamas labai aiškus poreikis išnaudoti ir stiprinti esamą potencialą, suteikti naują impulsą puikioms idėjoms, kurios vadybinių problemų kamuojamuose universitetuose negalėjo būti realizuotos“, – teigia V. Jaskūnas.

Anot jo, būtent tai ir yra daroma VU – mokytojų rengimui buriami skirtingų disciplinų mokslininkai iš skirtingų institucijų, bus įtraukti užsienio pedagogikos ekspertai, o taip pat ir praktikai, dirbantys mokyklose. Siekiant plėtoti aukštos kokybės pedagogikos studijas, kviečiami telktis VU ir LEU specialistai.

„Kartu su Vilniaus miesto savivaldybe kuriame atviros prieigos centrą STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Arts, Mathematics), kuriame dirbs gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų sričių ekspertai. Naujame centre bus tobulinama mokytojų kvalifikacija dirbant laboratorijose, kuriamos inovatyvios mokymo priemonės, populiarinamas mokslas bei integruojama turima infrastruktūra“, – vardina VU studijų prorektorius ir derybinės grupės vadovas.

V. Jaskūnas įsitikinęs: nors mokytojų rengimo mokyklų skaičiaus mažinimas savaime dar neužtikrins aukštesnės kokybės, vykdomi pokyčiai sudarys prielaidas būsimiems studentams įgyti platesnį žinių ir kompetencijų spektrą vienoje vietoje. Be to, studentai galės naudotis didesne materialine baze bei informaciniais ištekliais, tarptautinėmis mokslo duomenų bazėmis.

„Tikimės, kad sudarant naujas galimybes, mokytojo specialybę rinksis ir didesnis skaičius gabiausių moksleivių. Ugdyti jaunąją kartą yra didelė atsakomybė ir tai turėtų daryti gerai pasirengę bei aukštos kvalifikacijos žmonės. Tik eidami šiuo keliu galėsime mokytojo profesijai grąžinti pelnytą jos prestižą“, – teigia jis.

Siekiama, kad į mokyklas dirbti ateitų gerai parengti motyvuoti jauni mokytojai

Tuo metu ŠMM viceministras Giedrius Viliūnas teigia, kad pedagogų rengimo atnaujinimas yra vienas iš aukštojo mokslo reformos tikslų.

„Šių valstybei ypač reikalingų specialistų rengimas turi vykti darniai, sutelkus geriausias tyrėjų ir dėstytojų pajėgas plačios aprėpties universitetuose. Trijuose centruose sutelkiami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai ir atsiranda daugiau galimybių siūlyti šio laikmečio iššūkius ir tarptautinius standartus atitinkančias studijų programas, kviestis dėstytojų iš užsienio. Mokytojų rengime ir profesijoje reikalingas esminis atsinaujinimas, su naujų centrų steigimu siejame didelius lūkesčius”, – sako jis.

Trijų pedagogus rengiančių centrų Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose kūrimas numatytas Seimo patvirtintame valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plane. Centrų sukūrimas sudarys prielaidas ŠMM parengto Pedagogų rengimo modelio įgyvendinimui.

Esminiai naujos pedagogų rengimo sistemos pokyčiai – sustiprinta kandidatų į pedagoginės krypties studijų programas atranka ir pedagoginės stažuotės pirmaisiais darbo metais mokykloje įvedimas. LAMA BPO duomenimis, 2017 m. Lietuvoje pedagogus rengia 16 aukštųjų mokyklų ir yra registruota daugiau nei šimtas švietimo ir ugdymo studijų krypties programų. Skaičiuojama, kad kasmet įstoja mokytis apie 1000 studentų, tačiau vos ketvirtadalis absolventų po studijų baigimo dirba mokytojais, o 2015–2016 m. 50 proc. mokytojų buvo vyresni nei 50 metų.

„Valstybė privalo planuoti ir prognozuoti, kiek ir kokių pedagogų mums reikės, įvertinant demografines, socialines ir ekonomines visuomenės vystymosi tendencijas. Visuomenės lūkesčiai švietimui tik auga, todėl šioje srityje profesionalių specialistų rengimui sutelktume visą edukologijos mokslo potencialą. Siekiame, kad pedagogikos studijas rinktųsi labiausiai motyvuoti ir tokiam darbui pasirengę žmonės. Todėl ir kaita pedagogų rengimo sistemoje remiasi ne tik šalies potencialu, bet ir pažangiausia pasaulio praktika“, – teigia ŠMM viceministras G. Viliūnas.

Aukštojo mokslo reformai numatoma skirti 106 mln. eurų ES fondų lėšų. Sutelkti ES ištekliai bus nukreipiami į aukštojo mokslo ir studijų kokybės gerinimą, mokslo ir studijų tarptautinio konkurencingumo didinimą.