Didelis automobilis žiemą neišgelbės: saugumas – vairuotojo rankose

Prasidėjus žiemai liūdnai juokaujama, kad ji kelininkams vėl atėjo netikėtai. Tačiau netikėta ji tampa ir daliai vairuotojų, nesuskubusių laiku pakeisti savo padangų arba vairavimo įpročių. Ir nors bene saugiausiai jaučiasi vairuojantieji naujus automobilius, net ir naujausia technika apsaugoti nuo nelaimių gali ne visuomet.

Laikas pasirūpinti padangomis

Net ir patyrusiems vairuotojams žiema tampa tikru iššūkiu: ypač prireikus automobilį staigiai sustabdyti, išlaikyti saugų atstumą tarp automobilių ar įveikiant kelio posūkius. Sakoma, kad vasarą automobilis atleidžia staigius posūkius, žiemą – ne. Ši žiemos vairavimo taisyklė ypač aktuali, nes dėl staigių judesių automobilis gali tapti nevaldomas.

Kol žiema dar neprasidėjo, pats tinkamiausias metas įsigyti žiemos sezonui tinkamas padangas. VGTU Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių transporto katedros doktoranto Vido Žuraulio teigimu, vieni vairuotojai renkasi naujas, kiti – naudotas padangas, kurios yra leistino protektoriaus rašto gylio, dalis taupydami pasitiki restauruotomis. Renkantis automobilio padangas, anot pašnekovo, būtina atsižvelgti ne tik į protektoriaus rašto gylį, bet ir į jų amžių, nes senesnės nei 5 ar 6 metų padangos guma būna linkusi kietėti, tuomet automobilio ratų sukibimas su kelio danga blogėja.

Tiems, kurie renkasi restauruotas padangas, VGTU doktoranto teigimu, derėtų aklai nepasitikėti restauravimo kokybe. Anot V. Žuraulio, pasitaiko prastai restauruotų padangų. Yra buvę atvejų, kai nekokybiškai restauruotos padangos kontaktinis paviršius žiemą prišalo, o pradėjus važiuoti priklijuotas padangos sluoksnis nusiplėšė.

Vidas Žuraulis

Negalima aklai pasitikėti automobiliu. Fizikos dėsniai bet kuriuo atveju galioja, nesvarbu, kiek transporto priemonėje įdiegta saugumo sistemų. Jis nesustos žaibiškai, mes žaibiškai nesureaguosime

Dygliuotosios padangos, pašnekovo teigimu, tam tikrais atvejais žiemiškame kelyje tikrai praverčia. Jas turėtų rinktis tie, kurie gyvena užmiestyje, žiemą daug važinėja žvyrkeliais ar atokiais, kelininkų neprižiūrimais keliais. Didžiąją laiko dalį važinėjant mieste ar magistraliniais keliais užtenka pakoreguoti vairavimo įpročius, vairuoti saugiai ir atsargiai, tuomet pakaks ir nedygliuotųjų padangų.
Dygliuotosios padangos, patikino pašnekovas, pagerėjus eismo sąlygoms, gali netgi trukdyti: dygliai ne visada padeda geram automobilio ratų sukibimui su kelio danga – stabdymui ar manevravimui. Dygliuotosios padangos taip pat ardo kelio paviršių ir kelia kietąsias daleles į orą.

Didelis – nebūtinai saugus

Vairuojant žiemą didesniu pranašumu tampa ne automobilio dydis ar įdiegtos saugumo sistemos, bet vairuotojo atsargumas ir atsakingumas. Kad važiavimas nauju automobiliu nėra saugumo garantas, patvirtina ir užsienyje, automobilių saugumo testavimo centruose, atlikti tyrimai: vairuotojo įtaka saugumui ir avaringumui siekia maždaug 64 proc. VGTU atstovas taip pat pritaria – kad ir kokios aktyviosios ir pasyviosios saugumo sistemos automobilyje būtų įmontuotos, pirmiausia saugumą užtikrina automobilio vairuotojas, laiku ir tinkamai įvertinęs situaciją. Elektroninės saugumo sistemos jam tik padeda: pavyzdžiui, vienos elektroninių automobilių saugumo sistemų – antiblokavimo sistemos (ABS) – pagrindinė funkcija – ne greičiau sustoti, bet stabdymo metu, ypač apledėjus keliams, pasnigus, neprarasti automobilio valdymo kelyje atsiradus kliūčiai.

O kad dideli, sunkūs automobiliai saugesni, V. Žuraulio teigimu, yra tik dalis tiesos. Didesnio automobilio ilgesnė deformavimosi zona, kuri eismo įvykio metu gali sugerti dalį smūgio energijos. Jei automobilis nedidelis, deformuotis nebėra kam. Vis dėlto visureigius, įsitikinęs pašnekovas, didžioji dalis vairuotojų renkasi ne dėl saugumo, bet dėl mados.

„Tarp saugumo ir didelio automobilio lygybės ženklo dėti negalima. Galima pakankamai saugiai ir dinamiškai važiuoti mažu automobiliu, ypač mieste. Be to, didelis automobilis gali padaryti didesnių pažeidimų mažesniajam, nors pats jų ir išvengtų “, – komentavo V. Žuraulis.

Privalumu tampa atsargumas

Rudens pabaigoje ar žiemos pradžioje, pasikeitus eismo sąlygoms, vairuotojas, pašnekovo teigimu, privalo laikytis pagrindinių taisyklių: iš tolimesnio atstumo įvertinti kliūtis, neapsiriboti tik priekyje esančiais automobiliais, matyti, kas vyksta aplink, prognozuoti, kaip gali elgtis kiti eismo dalyviai: pavyzdžiui, kad pėstieji gali netikėtai išbėgti į pėsčiųjų perėją. Tad privažiavus pėsčiųjų perėją, reikėtų bent nedidinti greičio. Mat pasikeitus eismo sąlygoms, klaidų daro visi.

O kad paspaudęs šaltukas ar pirmasis sniegas netaptų iššūkiu, pasak V. Žuraulio, reikėtų pasilikti daugiau laiko, kad kelyje nereikėtų skubėti. „Jei neskubėsi kelyje, praleisi kitą eismo dalyvį, neskubėsi per avaringesnes vietas, tuomet sunkumų kilti neturėtų. Pradėjus snigti, siūloma išvažiuojant saugiame ruože pabandyti stabdyti – išbandyti automobilio ribas, – komentavo pašnekovas. – Jei staigiai stabdome, automobilio ratai blokuojasi, jei staigiai sukame – automobilis važiuoja tiesiai. Tad svarbiausia visus manevrus atlikti tolygiai, iš anksto apgalvojus, vengti staigių judesių. Norint pagreitėti taip pat nebūtina iki galo spausti pedalo. Neskubėjimas, situacijos įvertinimas, staigių judesių vengimas – pagrindiniai dalykai norint priprasti prie žiemiškų vairavimo sąlygų“, – pridėjo pašnekovas.

Statistiškai paskutinius ketverius metus eismo įvykių mažiausiai įvyksta vasario ir kovo mėnesiais. Viena priežasčių – vairuotojai jau būna pripratę prie žiemos egzaminų ir žiemiškų oro sąlygų. O slidžiame kelyje ypač padeda vairuotojo atsakingumas. „Pagrindinė vairuotojų klaida, prasidėjus slidžių kelių sezonui, nesusikaupimas vairuojant, kalbėjimas mobiliuoju telefonu, apsiribojimas trumpa matymo zona. Taip pat negalima aklai pasitikėti automobiliu. Fizikos dėsniai bet kuriuo atveju galioja, nesvarbu, kiek transporto priemonėje įdiegta saugumo sistemų. Jis nesustos žaibiškai, mes žaibiškai nesureaguosime“, – atkreipė dėmesį Automobilių transporto katedros doktorantas.

Tyrimai, aktualūs vairuojantiems

VGTU Automobilių transporto katedros mokslininkai, atlikę vairuotojų reakcijos tyrimus, įrodė, kad paprastoji reakcija (0,2–0,3 sekundės dalis) didėjant alkoholio koncentracijai kraujyje nelinkusi labai ilgėti, bet eismo sąlygomis vairuotojui būdinga sudėtingoji reakcija: jis privalo ne tik greitai sureaguoti, bet ir pasirinkti tinkamą sprendimą. Ši reakcija keliomis dešimtosiomis sekundėmis ilgesnė nei biologinė žmogaus reakcija (0,4–0,5 sekundės dalis). Įvertinus eismo situaciją, nuovargį, vairuotojo emocinę būseną ta reakcija gali padidėti dar labiau. „Nuvažiuotas atstumas iki tikrojo stabdymo pradžios, kol mes sureaguojame, pasirenkame stabdyti, techniškai suveikia stabdžiai, praeina sekundė ir netgi daugiau“, – sakė VGTU atstovas.

VGTU Automobilių transporto katedroje mokslininkai atlikdami tyrimus naudoja originalią automobilio slydimo sistemą, kuri ateityje, planuojama, galėtų pagelbėti ruošiant būsimuosius vairuotojus arba gerinant turinčiųjų vairuotojo pažymėjimą vairavimo įgūdžius. Automobilio slydimą imituojanti sistema veikia prie transporto priemonės primontuojant sukibimą su kelio danga reguliuojančią papildomą konstrukciją. Važiuojant automobiliu, pakėlus norimą automobilio ašį, jis nesunkiai pradeda slysti. Tuomet galima įvertinti, kaip elgiasi vairuotojas: ar stabdo, ar slydimą bando kontroliuoti. VGTU doktorantas V. Žuraulis pats išbando įvairius slydimo atvejus ir kaip keičiasi automobilio išslydimo trajektorija važiuojant tam tikru greičiu ir esant tam tikram sukibimui su kelio danga.

Kartu su žurnalistais naudojant specialią įrangą VGTU buvo atliktas vadinamasis „Briedžio testas“, kuriuo imituotas kelyje esančios kliūties apvažiavimas. Bandymas parodė, jog atlikti manevrą važiuojant 50 kilometrų per valandą ir 60 kilometrų per valandą greičiu be didesnių nesklandumų pavyko visiems pasirinktiems naujiems automobiliams, tačiau, greitį padidinus iki 70 kilometrų per valandą, net profesionaliam vairuotojui nepavyko atlikti manevro neužkliudžius važiavimo trajektorijos ribas žyminčių gairelių.

Mokslininkai mėgino paanalizuoti ir saugumo sistemas: dviejuose bandymuose naudotuose automobiliuose buvo įjungta elektroninė saugumo sistema ESP. Standartinio dvigubo juostos keitimo manevro metu, važiuojant 70 kilometrų per valandą greičiu, sistema kritiniu momentu suveikė. Tačiau greičiui sumažėjus iki 50 kilometrų per valandą ji dar delsė. Ne mažiau reikšmingas dalykas, pasak pašnekovo, skirtinga vairuotojų elgsena įvairiuose avarines situacijas imituojančiuose manevruose – jas Automobilių transporto katedros mokslininkai taip pat tiria laboratorijose ir automobilių bandymų metu.