Svarbu nuplauti ne tik gerai matomą kėbulo dalį
Automobilių specialistai teigė, kad šimtaprocentinės apsaugos nuo rūdžių nėra. Tačiau tai nereiškia, kad nereikia dėti jokių pastangų.
Pašnekovų teigimu, automobiliui galima padėti žiemą dažnai jį plaunant, naudojant purvasargius ir apatinę kėbulo dalį padengiant antikorozine apsauga.
„Maždaug 70 proc. automobilio kėbulą sudaro metalinės detalės. Ir kol metalas automobilyje vyraus, tol korozijos tikrai nebus išvengta. Visai nesvarbu, kaip jis bus saugomas, kiek sluoksnių dažų tepama. Amžinų medžiagų nėra. Kur yra metalas, ten yra korozija“, - sakė mechanikas Kęstutis.
Jo teigimu, mūsų šalies klimatas automobilių rūdijimui yra labai palankus, kadangi žiemos būna atšiaurios ir kelininkai priversti išbarstyti tonas druskos.
Ką daryti, kad druska kenktų mažiau? Mechanikas sako, kad pagrindinė apsaugos priemonė – švara. Reikia nuolat nuo automobilio pašalinti druską. O taip pat pastoviai rekomenduojama gerai apžiūrėti automobilį ir laiku pašalinti net menkiausius rūdžių židinius.
Jo teigimu, vairuotojai dažnai numazgoja tik viršutinę gerai matomą kėbulo dalį, o apatinę pamiršta. Tačiau reikia žinoti, kad žiemą žymiai svarbiau palaikyti apatinės kėbulo dalies švarą. Taip pat rekomenduojama naudoti specialius žieminius šampūnus, atstumiančius drėgmę.
Vis dėlto jis pamini dar vieną klaidą, kurią dažnai daro vairuotojai. Spaudžiant šalčiui automobilio plovimui negalima naudoti karšto vandens. Priešingu atveju gali įvykti termošokas, neigiamai paveiksiantis kėbulą dengiančias medžiagas, be to, gali įtrūkti ir automobilio stiklai.
Už visą dieną trunkančią procedūrą paklojama mažiausiai 100 eurų
Kokie automobiliai nuo rūdžių kenčia dažniausiai? Kaip teigė mechanikas Kęstutis, korozija ne visus automobilius veikia vienodai. Jis tikina, kad jai labiausiai atsparūs „Audi“, „Volkswagen“, „Mercedes“ markės automobiliai. Vidutiniokų poziciją užima „Peugot“, „Citroën“ ir „Opel“. O mažiausiai atsparūs – „Ford“, „Mazda“, „Hyundai“, „Chevrolet“ ir „Kia“.
Kita vertus, nevienodai rūdija ir skirtingų spalvų automobiliai. Lyginant su žalios ar mėlynos spalvos transporto priemonėmis, pasak Kęstučio, raudoni automobiliai rūdija žymiai dažniau.
O vieno Panevėžio autoserviso vadovas Vladimiras išvardijo labiausiai rūdijančias kėbulo dalis. Pašnekovas pasakojo, kad labiausiai dėmesį reikėtų atkreipti į ratų arkas (ypač korozijai jautrūs užpakalinių vidinių arkų paviršiai), durų slenksčius, variklio ir bagažinės kapoto kampus.
Jo žodžiais tariant, patikimiausiai automobilį nuo rūdžių gali apsaugoti antikorozinėmis medžiagomis padengta apatinė jo kėbulo dalis. Kone visą darbo dieną trunkančios procedūros kaina, pašnekovo teigimu, priklauso nuo automobilio dydžio ir amžiaus. Autoserviso vadovo teigimu, dažniausiai antikorozinio padengimo kaina prasideda nuo 100 eurų.
„Pirmiausia automobilį reikia nuplauti ir nudžiovinti. Ir tik tada galima daryti padengimą. Kažkiek automobilį tenka išardyti. Nuimami posparniai, apsauginiai skydai. Kiekvienam modeliui yra taikoma individuali techninė schema. Daugumai automobilių tenka išgręžti technologines kiaurymes, nes visų ertmių kitaip nepasieksi. Atlikus darbus kiaurymės uždaromis. Antikorozinis padengimas automobilio eksploataciją pailgina nuo 3 iki 5 metų“, - teigė Vladimiras.
Antikorozinis padengimas atliekamas keliais būdais
Kad antikorozinis padengimas gali apsaugoti nuo rūdžių, sutiko ir mechanikas Kęstutis. Jo teigimu, kol kas efektyvesnių priemonių nėra.
Pašnekovo įsitikinimu, antikorozinis padengimas nėra trumpai trunkanti procedūra: „Iš pradžių mašina nuplaunama aukštu spaudimu, tada ji džiovinama ir valoma panaikinant senąjį kėbulo padengimą ir matomas rūdis. Galiausiai naudojant aukšto spaudimo režimą antikorozine medžiaga padengiama iš pradžių vidinės, vėliau ir išorinės kėbulo dalys. Kėbulo cinkavimas įprastai brangesnis negu antikorozinis padengimas ir to negalima atlikti namų garažo sąlygomis. O padengti automobilį specialiomis medžiagos galima ir garaže. Tačiau reikia žinoti, kad tokios procedūros sėkmė labai daug priklauso nuo jūsų ar samdyto meistro sugebėjimų.“
Antikoroziniai mišiniai, anot jo, būna kelių rūšių: pagaminti tirštų tepalų pagrindu, taip pat iš naftos mišinių bei gerai išvalytų tepalų pagrindu. Paskutinis tipas turi vandens ir jis priskiriamas prie šiuolaikinių apsaugos priemonių, nedarančių žalos aplinkai.
Autoserviso, esančio Vilniuje, vadovas Karolis teigė, kad antikorozinis padengimas, kuriame yra vandens, Lietuvoje naudojamas rečiau. „Mūsų šalyje antikoroziniai padengimai dažniausiai daromi su vaškinėmis ir bituminėmis dangomis. Tokiam padengimui reikia sauso automobilio paviršiaus. Vaškas saugo vidines ir išorines ertmes nuo rūdžių, o bitumas yra juodas naftos produktas, kuris saugo vašką nuo išorinių veiksnių. Rečiau pasirenkamas kitas būdas, kai sukuriamas apsauginis riebalinis sluoksnis, kuris atstumia drėgmę nuo metalo. Tai yra drėgno paviršiaus padengimas“, - lygino pašnekovas.