Ruduo – pavojingiausias metas
Analizuojant Policijos departamento duomenis matyti, kad susidūrimai su gyvūnais kelyje įvyksta ne taip jau ir retai. Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje įvyko 1625 eismo įvykiai, kurių metu į automobilį įsirėžė miško žvėris. Šiuose eismo įvykiuose žuvo vienas ir buvo sužeista devyniolika žmonių.
Kurį mėnesį didžiausia tikimybė kelyje susidurti su laukiniu gyvūnu? 2013 metų statistika rodo, kad dažniausiai žvėrys su mašinomis susiduria lapkritį. Šį mėnesį fiksuoti 188 tokie eismo įvykiai. Toliau rikiuojasi spalis (181), gruodis (172), gegužė (170), birželis (145), sausis (141), rugpjūtis (123), liepa (115), rugsėjis (106), balandis (105), kovas (96), vasaris (83).
Kaip bebūtų, ankstesnių metų policijos duomenys rodo, kad automobilių susidūrimų su į kelią išbėgusiais žvėrimis daugėja. 2011 metais registruoti 1193 tokie eismo įvykiai. Jų metu vienas žmogus žuvo ir dešimt buvo sužeista. 2012 metais tokių avarijų padaugėjo iki 1302 (sužeisti 22 žmonės). O pernai susidūrimų buvo fiksuota dar daugiau – 1625.
Šiemet su žvėrimis automobiliai susidūrė daugiau nei 1300 kartų. Šių eismo įvykių metu vienas žmogus žuvo ir 14 buvo sužeista.
Kuriomis valandomis reikia važiuoti ypač atidžiai?
LAKD duomenimis, nuo 18 val. vakaro iki pirmos valandos nakties žūva daugiau kaip pusė visų gyvūnų. Kitas pikas pasiekiamas septintą valandą ryto. Vakarinio piko metu visais metų sezonais žūva daugiau nei 50 proc., rytinio piko metu – 14-16 proc. gyvūnų.
Rytiniu piku specialistai laiko paros metą, kai švinta, o vakaro piku – nuo prieblandos iki visiško sutemimo. Nustatyta, kad tamsiuoju ir šviesiuoju paros metu gyvūnų žūsta mažiau.
Nenumaldomai trumpėjant dienoms reikia atkreipti dėmesį, kad rudeninis rytinis pikas trunka nuo šeštos iki septintos ryto, o vakarinis – nuo 17 iki 23 val. nakties. Žiemą didžiausia rizika susidurti su kanopiniu žvėrimi yra 7-8 val. ryto arba 16-21 val. vakaro.
Be to, tiksliai nustatyta, kuriuo metų laiku daugiausia žūva konkrečių rūšių gyvūnų. Žvelgiant į statistiką ir specialistų vertinimus, galima teigti, kad didžiausias pavojus kelyje susidurti su briedžiu – nuo gegužės iki spalio. Tuo metu žūva maždaug 24-44 šios rūšies gyvūnai.
Tauriųjų elnių daugiausia žūva rugsėjo – spalio mėnesiais, kuomet vyksta jų ruja. Šernai taip pat dažniausiai žūva rudenį (rugsėjo – lapkričio mėnesiais). Kiek kitokia stirnų tendencija. Jų daugiausia netenkama gegužės ir birželio mėnesiais.
Taip pat galima tiksliai pasakyti, kokiomis valandomis keliuose žūsta daugiausia konkrečios rūšies gyvūnų. Briedžių daugiausia suvažinėjama 20-23 val., šernų – 18-24 val., stirnų – 21-23 val., tauriųjų elnių – 19-20 val.
Lietuvoje žaliųjų tiltų vis dar nėra
Ko gero, labiausiai vairuotojai bijo susidūrimo su briedžiais. LAKD duomenimis, per keturis metus valstybinės reikšmės keliuose 20 kartų buvo susidurta su šiais gyvūnais. Šių eismo įvykių metu 2 žmonės žuvo ir 29 buvo sužeisti. O iki šių metų liepos 5 dienos fiksuoti 2 eismo įvykiai, kai buvo atsitrenkta į briedį. Jų metu vienas žmogus žuvo ir dar vienas buvo sužeistas.
Kad susidūrimai su laukiniais žvėrimis įvyktų kiek įmanoma rečiau, valstybinės reikšmės keliuose jau įrengta 600 tinklo tvorų, kurios turėtų sustabdyti gyvūnus. Taip pat jau įrengta 14 požeminių perėjų stambiems ir 13 perėjų smulkiems gyvūnams.
Visgi nereikia tikėtis, kad tinklo tvoros – neįveikiama apsauga. Laukinių gyvūnų elgesys yra nenuspėjamas, ypatingai pavasarį ir rudenį, rujos metu, todėl ne visais atvejais nuo susidūrimo su laukiniu gyvūnu išgelbėja ir tinklo tvora.
Vakarų šalyse dažniausiai vietoj požeminių laukinių gyvūnų perėjų, kurios įrenginėjamos Lietuvoje, pasirenkami praėjimai virš kelio, kitaip dar vadinami žaliaisiais tiltais. Visgi Lietuvoje jų nėra dėl dviejų priežasčių. Visų pirma trūksta lėšų, antra, reikėtų visuomenės poreikiams nusavinti privačią žemę.
Atvejis, kai kaltė tenka vairuotojui
Norint išvengti rimtų pasekmių ir patys vairuotojai turėtų imtis atitinkamų atsargumo priemonių. Pirmiausia reikia žinoti, kad neverta gąsdinti gyvūno mirkčiojant trumpomis-ilgomis šviesomis, taip apakinto žvėries elgesys tampa visiškai neprognozuojamas. Apskritai naktį norint išvengti susidūrimo su gyvūnu reikia išjungti ilgąsias šviesas, nes jos gali paskatinti žvėrį suakmenėti, o ne bėgti šalin.
Važiuojant miškingose vietovėse reikia atkreipti dėmesį į įspėjamąjį ženklą „Atsargiai, žvėrys“. Pamatę šį ženklą, anot saugaus eismo specialistų, vairuotojai turi sulėtinti ir išlaikyti pastovų važiavimo greitį tam, kad galėtų tinkamai sureaguoti pavojaus atveju. Galiausiai vertėtų atminti, kad jei kelią perbėga vienas šernas, tikėtina, kad netrukus vorele prabėgs dar keli.
Policijos departamentas informuoja, kad jei bus nustatyta, jog susidūrimas su laukiniu žvėrimi įvyko vairuotojui nesilaikant Kelių eismo taisyklių, jam gresia rimti nemalonumai. „Asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn už eismo įvykio metu sužalotą ar žuvusį gyvūną tuo atveju, kai nustatoma, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles. Kelyje esant kelio ženklui „Laukiniai žvėrys“, vairuotojas įspėjamas apie kelio ruožą, kuriame yra didelė tikimybė, kad per kelią gali eiti žvėrys. Vairuotojas, pamatęs tokį ženklą, turi imtis papildomų atsargumo priemonių (sulėtinti greitį ar pan.)“, – DELFI yra teigusi Policijos departamento atstovė Lina Nemeikaitė.