Aplinkos viceministras Linas Jonauskas DELFI teigė, kad nepastebėti nuorūkas per automobilių langus mėtančių vairuotojų tapo tiesiog neįmanoma, todėl neliko kitos išeitis, kaip ieškoti būdų, galinčių padėti juos perauklėti.
Pašnekovas sakė, kad negalima leisti, jog šalikelės taptų nuorūkų susikaupimo vieta, nes tai ne tik, kad neestetiškai atrodo, bet ir kenkia gamtai. „Tai iš tikrųjų yra skaudi rykštė – didelis pažeidimas. Viena, kai per langą išmetama obuolio nuograuža, bet kur kas baisiau, kai vairuotojai meta nuorūkas. Padarėme tyrimus, kad sužinotume nuorūkos poveikį aplinkai. Ir patys nustebome rezultatais. Nuorūkoje rasta kancerogenų, toksinų ir pan. Tai reiškia, kad nuorūka, skleisdama pavojingas medžiagas, teršia aplinką“, - konstatavo L. Jonauskas.
„Buvo nuspręsta pakeisti žalos skaičiavimo metodiką. Nuorūkos išmetimas daro žalą gamtai ir tai įvertinta 500 litų. O taip pat sumuosis ir nuo 100 iki 200 litų siekianti bauda. Viską susumavus bendra išeina maždaug 700 litų“, - rūkorius perspėjo aplinkos viceministras.
Pažeidėjus gali fiksuoti ir visuomenė
Ir čia pat jis pridūrė, kad pažeidimus fiksuos ne tik aplinkosaugininkai. Tai vaizdo registratorių pagalba jau dabar gali daryti ir patys vairuotojai. O nufilmuotą medžiagą greitai bus galima siųsti Aplinkos ministerijai specialiai sukurtu el. paštu.
„Nuorūkas per automobilių langus mėtantiems vairuotojams dabar skirsime tikrai daug dėmesio. Prašome ir visuomenės pagalbos. Tų, kurie automobiliuose esančiais vaizdo registratoriais užfiksuoja pažeidimą, medžiagą prašome atsiųsti Aplinkos ministerijai. O mes rasime būdų, kaip bendrauti su gamtą teršiančiais vairuotojais. Tas bendravimas gali atsirūgti mažų mažiausia 500 Lt paskaičiuota gamtai padaryta žala“, - teigė L. Jonauskas.
Taip pat jis informavo, kad netrukus kartu su gamtosauginėmis organizacijomis Aplinkos ministerija organizuos bendras akcijas, kurių metu bus kviečiama dar aktyviau vairuotojus vaizdo registratoriais fiksuoti pažeidėjus. Aktyviausieji dalyviai bus skatinami specialiais prizais.
Mašinose reikalaus peleninės
Visgi pažeidėjus persekios ne tik pilietiškai nusiteikę vairuotojai, bet ir patys aplinkosaugininkai. Taip pat, pasak pašnekovo, bus prašoma ir policijos pagalbos: „Dabar kalbamės su policija. Ketiname daryti bendrus reidus. O aplinkosaugininkai į tokio pobūdžio pažeidimus taip pat reaguoja. Jei prieš aplinkos apsaugos automobilį bus numetama nuorūka, tokiam pažeidėjui išsisukti nepavyks. Jeigu kito kelio nėra, reikia bausti.“
Aplinkos ministerija planuoja dar vieną naujovę. L. Jonauskas prasitarė, kad bus siūloma pakeisti teisės aktus taip, jog norint praeiti techninę apžiūrą mašinoje turėtų būti ir peleninė. Tiesa, tam įgyvendinti gali iškilti netikėta kliūtis – pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad kai kurie naujų automobilių gamintojai vis dažniau priima sprendimą automobiliuose nemontuoti peleninės, o jos vietą užima USB jungtis.
Kaip bebūtų, Aplinkos ministerija mano, kad peleninė mašinoje būtina. „Neatmestinas toks dalykas, kad koreguosime teisės aktus, jog toks automobilis, kuriame nėra peleninės, nepraeitų techninės apžiūros. Tikrai yra tokia mintis. Moderniuose automobiliuose dažnai net nėra peleninės. Yra palikta vieta, kur gali žmogus ją įsidėti. O ar jis ją nusiperka, kitas klausimas. Kur tada tą nuorūką dėti? Į kišenę nedėsi. Kitaip tokios prievolės neįdiegsime, jei ne per automobilių techninę apžiūrą“, - aiškino L. Jonauskas.
Sek svarbiausias automobilių pasaulio naujienas: nuo naujo „Bugatti" modelio iki KET pasikeitimų. Nestabdyk – prisijunk prie DELFI Auto draugų „Facebook“!