Garsiai nuskambėjusią verslininko idėją įvertino politikai: ką iš tiesų ji pakeistų

Rinkiminis aktyvumas šalyje groja pavojaus maršą – išreikšti nuomonę susirenka mažiau nei pusę balso teisę turinčių Lietuvos piliečių. Dėmesys krypsta į jaunimą – šie piliečiai vangiai renkasi prie balsadėžių. Štai Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, pasyviausia rinkėjų grupė – 25-29 amžiaus žmonės. Štai politikai savo ruožtu teigia, kad ši problema itin svarbi bei dėl to derėtų pasitempti visiems – švietimo institucijoms ir visuomenei, netgi pačioms politinėms partijoms.

Įvardino priežastis

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas šioje vietoje skeptiškas. Jo teigimu, šie metai niekuo neypatingi, o jaunimas aktyvus tik socialiniuose tinkluose ir ant sofos. Jis įsitikinęs, kad jaunimui atrodo, jog jų asmeninis gyvenimas niekaip nesusijęs su šalyje vykstančiais politiniais procesais ir valdininkų priimamais sprendimais.

„Kiekvienas turi sau atsakyti į klausimą, ypač jauni žmonės, kodėl jie mano arba jiems atrodo, kad jų balsas nėra svarbus ir Lietuvos viešojo šalies valdymo ateitis atsieta nuo jų pastangų. Bendras vaizdas ir įspūdis yra tas, kad jauni žmonės labai pasitiki savo jėgomis ir mano, kad sukurs savo ateitį nepriklausomai nuo to, kokia bus valdžia ir į kurią pusę judės bendros valstybės pastangos. Vėliau gyvenimas visus išmoko, kad reikia būti aktyvesniems ir dalyvauti tuose procesuose“, – sako jis.

G. Palucko nuomone, didelė spraga mūsų visuomenėje esti ir švietimo sistemoje. Jo teigimu, pilietinis ugdymas nėra pakankamas, kad jaunuoliai išsiugdytų pareigą dalyvauti politiniuose procesuose. O jį derėtų papildyti diskusijomis su politikais ar nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklomis.

„Dabar turime pilietiškumo pamokas, kurios integruotos į bendrą kursą ir praslysta paviršiumi. Reikia skatinti įvairių NVO iniciatyvas, jas tinkamai finansuoti ir plėsti. Svarbu dar mokyklose skatinti aktyvumą ir domėjimąsi, nebijoti diskusijų su politikais.

Dažnai pilietiškumo moko visuomenininkai, vadinamieji influenceriai, tariamai neutralūs asmenys, bet reikia leisti ir politikams pasirungti debatų forma. Laikyti mokinius tamsoje – vienas didžiausių demokratinės visuomenės trūkumų ir priešų“, – teigė socialdemokratų lyderis.

Štai Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad čia derėtų atsižvelgti ir į sprendimų priėmėjus. O politinės diskusijos mokyklose ar universitetuose – daug pokyčių galintis atnešti veiksnys.

„Matyt, politinės partijos ir politikai nesugeba rasti būdų kalbėti tokio amžiaus grupės žmonėms jiems aktualiomis temomis. Tad čia akmuo, žinoma, metamas ir į politikų daržą. Kalbant apie diskusijas mokyklose, man atrodo, kad reikėtų kaip tik atverti visas galimybes jaunimui tiesiogiai užduoti klausimus politikams. Mes taip pat dalyvavome vienuose debatuose su moksleiviais.

Gavome klausimus tiesiogiai iš mokinių, o jie klausė to, kas jiems labiausiai rūpi. Man atrodo, kad tokio dialogo užmezgimas yra labai svarbus. Požiūris, siekiantis apsaugoti vaikus nuo politikos – ydingas. Atvirkščiai, švieskime, skatinkime domėtis, turėti nuomonę vienu ar kitu klausimu. Taip mes turėsime aktyvią ir apsišvietusią visuomenę“, – situaciją šalyje komentuoja politikė.

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos rinkiminio štabo vadovas Andrius Vyšniauskas problemos nemato. Pasak jo, visame pasaulyje jaunimas balsuoja mažiau nei kitos visuomenės grupės, o už TS-LKD partiją balsų daugiausiai atiduoda būtent jaunimas.

„Tai – natūralus ir suprantamas procesas, nes jaunas žmogus dar tik pradeda savarankišką gyvenimą, supranta, kiek jį veikia politika, priimami sprendimai. Todėl jaunus žmones reikia suprasti, o ne kažkaip peikti ar gėdinti, kad nebalsuoja“, – pastebi politikas.

Įvertino ir balso teisę kiekvienam

Delfi anksčiau rašė, kad verslininkas ir visuomeninių iniciatyvų mecenatas Dalius Trumpa siūlo idėją, galinčią paskatinti bendrą šalies rinkiminį aktyvumą. Jis siūlo suteikti balso teisę kiekvienam Lietuvos piliečiui, o šią teisę iki pilnametystės įgyvendintų tėvai. Štai konservatorių atstovas skeptiškas. Jo nuomone, tokios diskusijos vykti neturėtų.

„Tai yra teorinis svarstymas, kuris nėra įgyvendintas nei vienoje demokratinėje valstybėje. Tad
nemanome, kad su juo reikėtų eksperimentuoti Lietuvoje“, – pabrėžia. A. Vyšniauskas.

O pasak V. Čmilytės-Nielsen, ši diskusija įdomi ir tikrai verta dėmesio.

„Tai - originali mintis ir vertėtų diskutuoti, bet, žinoma, tai nėra tema, dėl kurios galima staigiai priimti sprendimą. Bet mintis įdomi. Aš tikrai sakyčiau, kad čia reikėtų labai plačios diskusijos, įtraukiant įvairius visuomenės sluoksnius, ekspertus, akademikus ir panašiai“, – teigia liberalų atstovė.

Socialdemokratas G. Paluckas taip pat sutinka, kad ši diskusija tikrai duotų peno. Nors, pasak jo, idėja turi ir tam tikrų grėsmių bei abejonių keliančių detalių. Pirmiausia, pasak jo, susidurtume su diskriminacijos apraiškomis, nes daugiau vaikų turintis asmuo turėtų daugiau teisių.

„Antras dalykas – čia yra ir socialinio pobūdžio aspektai. Politikai pradės kalbėti tik apie daugiavaikes šeimas, nes ims skaičiuoti, kad jie turi daugiau balsų. Čia atsiranda tokių įdomių šalutinių efektų. Nežinau, ar tai savaime yra labai gerai. Tokia demokratijos inovacija – įdomi, bet reikia gerai diskutuoti ir šnekėti apie galimus šalutinius poveikius“, – teigė G. Paluckas.

Įvertino balsavimo amžiaus kartelės žeminimą

Vertinant balsavimo amžiaus kartelės žeminimą politikų nuomonės išsiskyrė. Vieni teigia, kad tai niekaip neprisidėtų prie rinkiminio aktyvumo skatinimo, kiti sako, kad tokie pokyčiai ilgojoje perspektyvoje tikrai reikštų reikšmingus pokyčius.

V. Čmilytė-Nielsen mano, kad balsavimas nuo 16 metų savivaldos rinkimuose būtų žingsnis teisinga linkme, padėtų ir kandidatavimo į Seimą žemesnė amžiaus kartelė. Tai, pasak jos, įtrauktų daugiau jaunesnio amžiaus žmonių į bendrų reikalų tvarkymą.

„Manau, kad tai yra sveikas dalykas. Visi norime tokios visuomenės, kur ne mažiau nei 50 proc. ateina į rinkimus, o kur kas daugiau. Galime žiūrėti į Skandinavijos valstybes, kur virš 80 proc. žmonių balsuoja kiekvienuose rinkimuose. Toks turėtų būti mūsų tikslas. Tam, kad jį pasiektume, reikia įvairių priemonių – ir švietimo, ir socialinių iniciatyvų. Amžiaus jauninimas tiek kandidatavimo į Seimą nuo 21 metų, tiek balsavimo savivaldos rinkimuose nuo 16 metų – tikrai būtų naudingas“, – pastebi ji.

Kalbėdamas apie amžiaus kartelių žeminimą TS-LKD rinkiminio štabo vadovas A. Vyšniauskas taip pat įžvelgia poreikį suteikti teisę piliečiams kandidatuoti į Seimą jaunesniame amžiuje.

„Manome, kad asmenys į Seimą turėtų būti renkami nuo 18 metų, kaip tai daroma su savivaldybių tarybų nariais, kurių jauniausia yra mūsų deleguota tarybos narė Utenos savivaldybėje. Kuo bus daugiau jaunų žmonių politikoje, tuo jauni rinkėjai geriau galės atrasti ryšį su politikais ir politika“, – pastebi jis.

G. Paluckas čia savo nuomone išsiskiria iš pašnekovų. Jo teigimu, jei žmonės neina balsuoti nuo 18 metų, neis ir nuo 16. Pasak jo, tai atneštų tik papildomų bėdų, kai tektų inicijuoti Konstitucijos pataisas. Be to, jis sako, kad problema ne amžiuje, o įsitikinimuose, jog rinkėjo balsas nieko nelemia bei kylančioje apatijoje iš nepasitikėjimo valstybe.

„Man čia toks iliuzinis dalykas. Prie viso to, mes dar turėtume labai didelių iššūkių su šalies Konstitucija, kurią galėtume keisti tik referendumu, t. y. absoliučia šalies pritarimo dauguma. Šnekama apie pilnametystę ir įgytas pilnas teises, o nuo 16 metų balsavimas yra susijęs su teisiniu veiksnumu, t. y. įgijimu visų numatytų teisių ir pareigų. Tai čia nėra taip elementaru, kad paėmei kažkokį įstatymėlį pakeitei, visi puola ir kažkodėl balsuoja“, – teigė G. Paluckas.