Idėja leistų patenkinti ir jauniausių kartų poreikius
Idėją apie prigimtinę balsavimo teisę pristatęs verslininkas ir mecenatas D. Trumpa tiki, kad jos įgyvendinimas leistų iš pagrindų pakeisti politiką Lietuvoje ir labiau nukreipti ją į ateities kartų poreikius. Nors balsavimo teisė Lietuvoje suteikiama piliečiams nuo 18 metų, pašnekovas pastebi, kad jaunesni žmonės taip pat turi daug poreikių, tačiau balso teisė jiems nėra suteikiama ir politikai nepakankamai atsižvelgia į jauniausių kartų poreikius.
„Lietuvoje yra apie pusė milijono vaikų, ir jei už juos galėtų balsuoti tėvai, jaunų balsuotojų stipriai padaugėtų. Iš kitos pusės, šeima, turėdama vieną ar du vaikus, turėtų vidinį stimulą daugiau ateiti į rinkimus. Tokiu atveju padaugėtų jaunų balsuojančių šeimų, o politikai, norėdami būti išrinkti į Seimą, neturėtų orientuotis į dabar nulemiančią vyresnių žmonių rinkėjų dalį. Taip visa politika pasislinktų nuo nueinančios kartos į kuriančią, pradedančią gyvenimą visuomenės dalį“, – teigia D. Trumpa.
Stebėdamas diskusijas apie pasiūlytą idėją, D. Trumpa pastebėjo iškilusį susirūpinimą, jog šios idėjos įgyvendinimu neva galėtų piktnaudžiauti asocialios šeimos, turinčios daugiau vaikų, tačiau, jo manymu, šis pavojus nėra realus.
„Palaikau idėją, kad vos gimęs žmogus iškart turi poreikių – jam reikia kokybiškų medicinos įstaigų, darželių, mokyklų, infrastruktūros. Jis turi daug poreikių, bet paveikti kažkaip valdžią, kad jo poreikius įgyvendintų, jis neturi galimybių, nes neturi balso teisės. Mums bediskutuojant, buvo paminėtas vienas pavojus, mano supratimu, išgalvotas, kad dažnai asocialiose šeimose būna daug vaikų, kurios nesąžiningai pardavinės savo balsus. Bet, pasigilinus į sistemą, asocialiose šeimose auga tik 18 tūkst. vaikų, o tai yra nedidelė dalis. Įdiegus šią sistemą, politikai daugiau ne žodžiais, o darbais imtų rūpintis vaikais, todėl ilgainiui ir tų asocialių šeimų neliktų“, – sako jis.
Siūlymų labiau įtraukti jaunus žmones yra ir daugiau
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas teigia, jog viešoje erdvėje pastebėta prigimtinės balsavimo teisės idėja nustebino ir yra verta diskusijos. Anot jo, politikai galėtų šia mintimi susigundyti, tačiau tai priklauso nuo to, kokia bus ateinančio Seimo dauguma, ar bus išrinkti į jaunus žmones orientuoti politikai, ar aktyviau palaikantys vyresnio amžiaus žmonių poreikius. Vis dėlto, jis pastebi, kad priemonių labiau įtraukti jaunesnės kartos piliečius į rinkimus ir valstybės valdymą esama ir daugiau.
„Kalbant apie patį jauną žmogų, galime paraginti jį balsuoti suteikiant teisę balsuoti nuo 16 metų savivaldos rinkimuose, taip pat suteikti galimybę kandidatuoti į Seimą nuo 21 metų. Taip pat prie aktyvesnio jaunimo įsitraukimo ir dalyvavimo prisidėtų internetinis balsavimas. Asmeniškai aš vertinčiau taip, kad galbūt suteikti teisę balsuot kiekvienam vaikui ir tą teisę įgyvendinti per jų tėvus būtų paprasčiausias ir lengviausias žingsnis“, – teigia L. K. Vaičiakas.
Taip pat jis pastebi, kad ankstesni siūlymai mažinti rinkėjų ir kandidatų amžiaus kartelę Seime buvo sulaukę palaikymo, tačiau nebuvo įgyvendinti.
„Nors siūlomas Konstitucijos pakeitimas dėl kandidatavimo į Seimą nuo 21 metų praėjo pirmąją pateikimo stadiją, antrojo teikimo, mano žiniomis, šioje kadencijoje nebebus. Svarbiausia, kad pradėjome apie tai diskutuoti. Yra tikrai nemaža Seimo narių dalis, palaikanti šią idėją, ir tik laiko klausimas, kada bus patvirtinta idėja kandidatuoti į Seimą nuo 21 metų. Vis dėlto, esame viena iš nedaugelio ES valstybių, kuri turi tokį aukštą amžiaus cenzą kandidatuoti į nacionalinį parlamentą“, – teigia L. K. Vaičiakas.
Anot jo, šiandien labai svarbu ugdyti pilietiškus jaunus žmones. Jei jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų ateitų prie balsadėžių, būtų motyvuoti ir pilietiški, galbūt šios idėjos ir nereikėtų, nes jaunų žmonių poreikiai būtų aktyviau atstovaujami.
„Situacija kasmet gerėja. Pernai metais jauni žmonės buvo aktyviausi per visą rinkiminį laikotarpį – balsavo net 46 proc. jaunų žmonių. Tikimės, kad šiemet šis skaičius bus pagerintas ir bus sumuštas rekordas“, – sako LiJOT prezidentas.
