Tik nori būti išgirsti
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, kasmet jaunimo (iki 29 metų) aktyvumas Seimo rinkimuose didėja, tačiau nežymiai. 2020 metų rinkimuose I ture dalyvavo 39,1 proc., antrame – 29,7 proc. jaunimo.
Pasak jaunimą atstovaujančių organizacijų, tai lemia kelios priežastys. Viena jų – negirdimi šių žmonių interesai. Nors jie gali būti įvairūs, tačiau egzistuoja bendra tendencija, kuri šiuos interesus apjungia į visumą.
„Būtų sunku pasakyti, ko bendrai jaunimas, kaip amžiaus grupė, tikisi iš valdžios ir valstybės. Skirtingi jauni žmonės nori skirtingų dalykų, bet bendrai, manau, kad jauni žmonės norėtų, jog valstybė kuo mažiau kištųsi ar trukdytų jaunam žmogui formuojant save, karjerą ar šeimą.
Norėtųsi, kad valdžia skatintų jaunus žmones atrasti save ir jauni žmonės susidurtų su kuo mažiau biurokratinių ar kitų nereikalingų iššūkių“, – pastebi Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas.
Jis taip pat priduria, kad politikai dalydami pažadus prieš rinkimus turėtų jų neužmiršti ir po rinkimų. L. K. Vaičiakas pabrėžia, kad neištesėti pažadai lemia nusivylimą, o rinkimuose dalyvavę jauni asmenys, nusivylę politine kultūra, gali nebegrįžti prie balsadėžių
Nors moksleiviai, besimokantys žemesnėse klasėse, dar negali dalyvauti šalies rinkimuose, pasak Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentės Saros Aškinytės, šie žmonės taip pat nori būti išgirsti.
„Moksleiviai nori tikėti, kad jų pasiūlymai ir mintys bus išgirstos, nenurašytos kaip „moksleivių“, kurie neturi patirties politikoje. Jei balsas bus vis garsiau girdimas, susidomėjimas politika tik didės“, – aiškina ji.
Girdi tik senjorus
LiJOT prezidentas sako, kad akivaizdžiai pastebima, jog kai kurios politinės partijos nukreipia savo reklamą būtent į vyresnius žmones. O taip yra todėl, kad vyresni žmonės tikrai aktyvesni rinkimuose.
„Didžioji dalis politinių partijų visada savo rinkiminėse programose išskiria didelę dalį senjorams, nes žino, kad tie žmonės aktyviau gali ateiti į rinkimus ir juos palaikyti. Matome, jog kalbama apie pensijų ar kitų išmokų didinimus, kompensuojamų vaistų įkainius ir kitus klausimus, kurie daugiau aktualūs vyresniems asmenims, nei jaunimui.
Vyresnių asmenų norams ir lūkesčiams dalis partijų tikrai skiria daugiau dėmesio, bet kuo toliau, tuo labiau partijos supranta jaunimo balso reikšmę ir poreikį kuo daugiau jaunimo pritraukti į rinkimus. Politikai, siekdami pritraukti daugiausiai dėmesio, turėtų išsigryninti, su kuria tiksline auditorija nori kalbėtis ir bandyti juos pasiekti“, – sako jis.
O štai moksleivių atstovė sako, kad nors ir ne sparčiai, tačiau jaunimo aktyvumas rinkimuose auga ir tai rodo, kad susidomėjimas ir poreikių atliepimas didėja. Visgi, jos teigimu, didesnis vyresnių žmonių interesų atliepimas politinių partijų programose nėra pagrindinė priežastis, dėl kurios jaunimas vangiai renkasi prie balsadėžių.
„Žinoma, galima daryti prielaidą, kad vyresniųjų poreikiai programose labiau atsispindi, bet nesutikčiau, kad tai yra pagrindinė priežastis. Mano įsitikinimu, įprotis ir balsavimo teisės suvokimas pradedamas ugdyti dar jauname amžiuje. Tam labai svarbu švietimas – tinkama programa, dėstymas, kad valstybės politinis gyvenimas nebūtų tik viena nuobodi pilietinio ugdymo pamoka.
Taip pat labai svarbų suvokimą padeda ugdyti mokinių savivalda – moksleiviai pradeda suprasti, ką reiškia demokratiniai procesai, balsavimas, mokyklos lygio rinkimai, biudžetas ir panašiai. Atsiranda tapatumas su mokykloje vykstančiais procesais, atsakomybė už esamą rezultatą. Todėl būtent tokia mokinių veikla turėtų būti skatinama, ko šiandien, deja, trūksta daugelyje mokyklų“, – teigia S. Aškinytė.
Šie rinkimai išsiskyrė
Abu pašnekovai pastebi, kad 2020 metų Seimo rinkimuose jaunimo interesams buvo skiriama kur kas daugiau dėmesio. Tiesa, kai kurios partijos į jaunimą taip ir neatsigręžė.
„Analizuojant kelis pastaruosius rinkimus, galiu teigti, kad politinės partijos labiau atsižvelgė į jaunimo interesus ir daugiau stengėsi su jais diskutuoti. Visų šiuo metu Seime esančių parlamentinių partijų atstovai atrado laiko padiskutuoti su jaunimu, aktyviai įsitraukė į vykstančius renginius ar diskusijas.
Dalis į Seimą nepatekusių partijų nei siekė užmegzti kontaktą su jaunimu, nei reagavo į kvietimus padiskutuoti. Apklausos rodo, kad tos partijos didelio jaunimo palaikymo negalėjo tikėtis“, – sako L. K. Vaičiakas.
Anot S. Aškinytės, pastaruosiuose rinkimuose kai kurios partijos tinkamai komunikavo savo idėjas, o tai galėjo lemti ir jaunimo susidomėjimą jomis. Visgi, jos nuomone, priešingai nei mano LiJOT prezidentas, visos partijos turėjo ką pasiūlyti jaunimui.
„Galima teigti, kad 2020 metų Seimo rinkimuose buvo gerai iškomunikuotos ir atlieptos jaunimo problemos, rinkimai pateikti pritraukiančiai. Tačiau beveik kiekvienos partijos programose buvo galima rasti jaunimui aktualių temų, tad svarbiausiu veiksniu tapo tai, kaip tos problemos iškomunikuojamos viešumoje“, – pastebi LMS prezidentė.
Kaip spręsti problemą
Kai kalbame apie siekį pritraukti jaunimą į rinkimus, beveik visada girdime kelis pagrindinius dalykus, kurie gali pritraukti jauną žmogų domėtis šalies politiniu gyvenimu. Tarp veiksnių, galinčių sudominti jaunimą, dažniausiai įvardijami trys – internetinis balsavimas, balsuojančių amžiaus kartelės žeminimas savivaldos rinkimuose ir kandidatavimo į Seimą amžiaus kartelės žeminimas.
„Internetinis balsavimas prisidėtų prie balsuojančiųjų augimo, nes jauni asmenys (ypač studijų laikotarpiu) išvyksta iš savo gyvenamosios savivaldybės, kurioje yra to jaunuolio deklaruota gyvenamoji vieta. Nors jaunas žmogus ir mobilus, bet jei jis nespėjo savo valios išreikšti išankstinio balsavimo metu, rinkimų dieną jis tikriausiai dėl balsavimo jau negrįš į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę.
Šie trys veiksniai, ypač kartelių mažinimas, yra svarbūs ne tik dėl didesnio jaunimo aktyvumo ir naudojimosi pasyviąją rinkimų teise, bet dėl galimybės pasinaudoti aktyviąją rinkimų teise, t. y. kandidatuoti ir būti išrinktiems. Privalome sudaryti galimybes, kad jaunus žmones nacionaliniame parlamente atstovautų patys jauni žmonės“, – sako LiJOT prezidentas L. K. Vaičiakas.
Atstovaujant jaunimo interesams ir siekiant juos paversti prioritetiniais klausimais valdžios darbotvarkėje, labai didelį vaidmenį atlieka jaunimo organizacijos. Jų atstovai pabrėžia, kad stengiasi nuolat dalyvauti susitikimuose su valdininkais ir rinkimuose dalyvaujančiomis partijomis.
„Su kolegomis iš Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos dalyvavome susitikimuose su politinėmis partijomis, pristatėme pasiūlymus (tuo metu) būsimosios Vyriausybės programai. Džiaugiamės, kad kai kurie konkretūs elementai atsidūrė tiek ir koalicijos sutartyje, tiek ir Vyriausybės programoje“, – pasakoja L. K. Vaičiakas.
LMS prezidentė taip pat sako, kad jos atstovaujama organizacija kviečiama į visų pagrindinių švietimo klausimų svarstymus, o jų balsas tikrai girdimas, ypač nacionaliniu mastu.
O pasak L. K. Vaičiako, kuo toliau, tuo labiau partijos jaunimo nevyriausybines organizacijas išgirsta ir nori su jomis diskutuoti. Jis pabrėžia, kad vis dar yra klausimų dėl kurių jaunimo atstovai negali atrasti bendro sutarimo su politinių partijų atstovais, bet, anot jo, svarbiausia, kad abi pusės norėtų susitarti ir atrasti geriausius sprendimus Lietuvai ir jauniems asmenims.
„Jauni žmonės daugybėje sričių pirmauja, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, rodo pavyzdį visuomenei ir valstybei, todėl valstybė turi neatsilikti ir operatyviai reaguoti į pasiūlymus. Jaunimo rodomas interesas aplinkosaugai, psichikos sveikatai, skaitmenizacijai ir kitiems klausimams rodo kelią valstybei – svarbu spėti sureaguoti ir neatsilikti“, – teigė jaunimo atstovas.