Ką mano liberalai?
Verslininkas, mecenatas Dalius Trumpa iškėlė skambią ir esminius pokyčius žadančią idėją. Pasak jo, piliečiais mes tampame vos gimę, o balsuoti teisę įgyjame tik sulaukę pilnametystės.
„Idėja visiems piliečiams suteikti balso teisę, kurią iki pilnametystės vaikams užtikrintų tėvai ar globėjai, galėtų būti šansas valstybėje sukurti milžiniškus pokyčius“, – sumanymą pagrindžia D. Trumpa.
Pasak jo, neteisinga, kad šeimoje yra du vaikai ir balsuoti teisę turi tik jų tėvai, o atžalų interesams neatstovaujama. Ši galimybė, jo nuomone, iš esmės pakeistų politikų požiūrį į rinkėją, sprendimai būtų nukreipti į jaunosios kartos poreikius bei šeimas, sustiprėtų nevienadienės partijos, o svarbiausia – Lietuva taptų lydere pasaulyje.
Vis tik, politikai skeptiškai vertina šią idėją. Pasak Laisvės partijos steigėjos ir lyderės Aušrinės Armonaitės, egzistuoja kiti klausimai, apie kuriuos verta diskutuoti, o šis siūlymas neturi realių šansų tapti realybe.
„Ši idėja skamba labai neįprastai. Nors ir turiu politinį išsilavinimą, niekad nesu apie tai girdėjusi. Tad aš apsistočiau ties kitais dviem prioritetais. Mes pirmiausia turėtume svarstyti galimybę balsuoti nuo 16 metų savivaldos rinkimuose ir taip pat sumažinti kartelę kandidatams į Parlamentą“, – nuomonę išreiškia politikė.
Jos įsitikinimu, tam tikra prasme ir dabar tėvai atstovauja savo vaikams. Pasak A. Armonaitės, šiuo metu neturintis balso teisės jaunimas sako, kad diskutuoja su tėvais ir kalbasi apie tai, už ką reikėtų balsuoti. Tad suteikti papildomų balsų šeimoms – nėra priežasties.
Tam pritaria ir Seimo narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas. Jis šią idėją vertina itin neigiamai.
„Šioje vietoje aš nematau vietos diskusijai. Idėją aš vertinu ne kritiškai, o katastrofiškai. 16 metų sulaukęs asmuo, tikėtina, turi požiūrį ir susiformavusią pasaulėžiūrą, buriasi į politines organizacijas. Natūralu, kad jis jau gali turėti savo požiūrį apie tai, kas vyksta politikoje ir rinkimuose.
Prasminga diskusija būtų apie balsavimo ribos mažinimą iki 16 metų, o diskusija apie tai, kad ką tik gimęs kūdikis turi turėti balso teisę – apskritai neturėtų vykti. Yra daug prasmingesnių diskusijų“, – ironizuoja jis.
R. Karbauskis: vaikų įtraukimas į politiką – baisus dalykas
Štai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad bandymas įtraukti vaikus į politiką – vienas baisiausių dalykų.
Pasak jo, daugelį metų vaikai buvo išnaudojami, pavyzdžiui, nešiojant lankstinukus ar siekiant sudominti kitais dalykais, bandant juos pritraukti į tam tikras politines organizacijas.
Šiandien, jo teigimu, situacija keičiasi, jaunimo organizacijos sąmoningėja, nebėra priklausomos nuo politinių jėgų, tačiau ši idėja ar vis garsiau skambantis siekis paankstinti rinkiminį amžių – nėra logiški siūlymai.
„Aš apskritai pasisakau prieš nepilnamečių įsitraukimą į politinius procesus ir galimybę dalyvauti rinkimuose jauname amžiuje. Galiu pasakyti, ką tai duotų – mokyklas užplūstų politikai, siekdami jaunimo balsų. Tai vyktų visokiomis formomis. Iš sukauptos patirties politikoje galiu pasakyti, kad įgyvendinus tokį sprendimą demokratija griūtų ir tai sukeltų daug rizikų. Nemanau, kad tai – diskusijos vertas pasiūlymas“, – nuogąstauja LVŽS lyderis R. Karbauskis.
Jis skeptiškai vertina ir aukščiau išsakytus ir vis dažniau svarstomus pasiūlymus ankstinti piliečio amžiaus kartelę, leidžiančią rinkimuose balsą atiduoti jau nuo 16 metų. Pasak jo, tai tik liberalias pažiūras puoselėjančių partijų siekis savo pusėn pritraukti didesnį kiekį rinkėjų.
„Siūlydami įteisinti marihuaną ir paankstinti rinkiminį amžių, jie bando sudominti jaunimą, sakydami, kad jiems bus leidžiama daryti ką nori, – žudykite save vartodami narkotikus, bet svarbiausia, balsuokite už mus. Jei tai yra motyvas, man labai gaila žmonių, kurie taip mano ir kurie labai blogai galvoja apie jaunimą.
Tokį jauną žmogų, galbūt, galima apgauti ir sudominti, bet tai jau yra nusikaltimas prieš visą bendruomenę. Kalbant apie balso teisę kiekvienam ir šią iškeltą idėją, tikrai gerbiu D. Trumpą kaip verslininką, tačiau nelabai suprantu šią jo mintį“, – atkreipia dėmesį valstiečių lyderis.
Mano, kad diskusija galėtų vykti
Krikščionių sąjungos lyderis ir parlamentaras Rimantas Jonas Dagys laikosi kiek kitokios pozicijos. Pasak jo, ši idėja turi savų trūkumų ir privalumų, tačiau diskusija tikrai galėtų vykti. Tiesa, jo nuomone, diskusijos lygmenyje tai atneštų teigiamų pokyčių, bet idėjos įgyvendinimas gali kelti problemų.
„Problema ta, kad kartais nėra pakankamai tvirtos šeimos ar sunkiai nustatomas giminystės ryšys, bet aš diskutuoti tikrai esu pasiryžęs. Idėja apie tai, kad vaikams atstovautų tėvai, – gera. Kitas dalykas – vaikų prioritetų iškėlimas visada yra postūmis į valstybės išlikimą.
Be to, vienas iš privalumų tas, kad politikai tikrai skirtų didesnį dėmesį šeimų poreikiams. Mes dabar neturime sustyguotos ir sisteminės politikos, kuri būtų nukreipta į šeimas. Dabar ji fragmentuota, išsiskaidžiusi. Tad dėmesys šeimoms padidėtų neabejotinai“, – sako jis.
Kalbėdamas apie rizikas ir galimas problemas, Seimo narys nemato problemų net ir tada, jei staiga kaip ant mielių pradėtų augti vaiko pinigai, o politikų žvilgsniai nukryptų į vaikus auginančių šeimų poreikius. Pasak jo, tai būtų teigiamas pokytis.
„Mes manome, kad vaiko pinigai yra geras būdas remti šeimą. Kai parama suskaidoma į mažus gabaliukus per įvairiausias programas – pinigai ne visada efektyviai panaudojami. Man atrodo, tos šeimos, kurios nėra asocialios, geriau susitvarkytų su pinigais ir juos panaudotų efektyviau, negu kad mes, juos skirstydami iš viršaus“, – sako jis.
Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas įsitikinęs, kad tokios idėjos kelia daug moralinių ir etinių klausimų. Pasak jo, demokratijoje egzistuoja taisyklės, pagal kurias ji veikia, o visuomenėje negali įsivyrauti chaosas ir anarchija.
„Aš suprantu diskusiją apie balsavimo amžiaus ankstinimą, kai kalbama apie siekį pritraukti rinkėjus – tai turi tikslą. O diskutuoti apie šią idėją galime, tačiau ar tai turės pridedamąją vertę?
Suteiktos balsavimo teisės dar nereiškia, kad tie žmonės eis balsuoti. Šiandien tokią teisę turi beveik 2 milijonai, bet balsuoja mažiau nei milijonas. Užsienyje gyvena beveik 800 tūkst. mūsų tautiečių, turinčių balsavimo teisę Lietuvoje, bet geriausiu atveju balsuoja 30 tūkst. Niekas nedraudžia jiems balsuoti, netgi kviečia ir agituoja“, – sako A. Sysas.
Jis taip pat įsitikinęs, kad didžioji dalis jaunimo nėra pakankamai politiškai išprusę, jog galėtų priimti tinkamus sprendimus. Pasak jo, šiai jaunimo daliai stiprią įtaką turi jų artimieji ar nuomonės formuotojai socialinėse medijose.
„Negalėčiau pasakyti, kad jaunimas pilnai susipažinęs ir su šių rinkimų kandidatais. Jie girdėjo tam tikrą dalį informacijos, kuri jiems priimtina, tad eina ir balsuoja. Ar jie bus patenkinti kitą dieną po rinkimų, negalėčiau teigti“, – įsitikinęs politikas.