Žmonės suprato, kad yra mulkinami
Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, jaunimo (iki 29 m) aktyvumas Seimo rinkimuose kasmet, nors ir nežymiai, bet didėja. Šių metų rinkimuose I ture dalyvavo 39,1 proc., antrame - 29,7 proc. jaunimo. Jaunos moterys aktyviau eina prie balsadėžių. Į pirmą turą atėjo 36,4 proc. vyrų ir 42,1 proc. moterų. Į antrą - 26,4 proc. vyrų ir 33,1 proc. moterų.
„Ar jauni žmonės šį kartą nulėmė pokyčius politikos arenoje? Nemaža dalimi tikrai taip. Šiais metais daug balsų gavo dvi liberalios partijos. Tikrai ne senjorai buvo ta dauguma, kuri už juos balsavo. Tai yra labai gerai, kad jaunimas įsitraukia, tampa aktyvus, vadinasi jiems rūpi, kokia valdžia ateina ir ką ji veiks, ar atitinka jų interesus. Tai tikrai labai svarbu“, - sako Vilniaus universiteto politikos teoretikė Lidija Šabajevaitė.
„Kalbant apie valdančiųjų žadėtąją 13-ąją pensiją, manau, kad net tie patys senjorai, bent jau nemaža jų dalis, suprato, kad tai buvo tik rinkiminis jaukas, kuris vargu ar gali būti įgyvendintas. Tas mulkinimas, nepabijosiu šito žodžio, tikrai nepatraukė rinkėjų“, - įsitikinusi L. Šabajevaitė.
Docentė sako, susipriešinimo tarp jaunimo, kuris manytų, kad pensininkams nieko nereikia, nematanti: „Abi amžiaus grupės suprato puikiai, kad tai yra rinkiminiai pažadai ir kurie negali būti įgyvendinami, kad jie yra nerealūs. Jaunimui tai aiškiau dar labiau. Iš kur valstybė paims pinigus 13-oms pensijoms? Šiais metais jau ir taip išmokų buvo gana daug. Valstybė klimpsta į skolas. O kas gelbės valstybę? Tik tie, kurie dirba. Pridėkime dar vieną svarbų dalyką, kas apsunkins visą padėtį, tai - dabartinė pandemija“.
Partijoms reikia daugiau domėtis jaunimo interesais
„Kiekviena partija turi savo vertybes ir orientaciją į savo grupes. Reikėtų pasižiūrėti ir į gyventojų demografinį santykį. Vyresni žmonės yra stropesni, visada labiau eidavo į rinkimus ir užtat puiku, kad dabar į rinkimus daugiau ateina jaunimo, kuris anksčiau būdavo savotiškai pasyvus. Klasikinės partijos turėtų labiau atsiminti, kad yra įvairios socialinės grupės. Tarp jaunimo irgi nėra taip, kad visi gerai gyvena, jiems juk reikia ir už mokslus mokėti, ir už pragyvenimą, kurti pagrindą po kojomis. Tad visos partijos atitinkamai gali išreikšti jų interesus“, - sako docentė.
L. Šabajevaitė teigė, kad jeigu būtų įteisintas internetinis balsavimas, jis dar labiau sujudintų jaunimą. Visgi, pašnekovės manymu, tai turėtų būti mišrus balsavimas, toks, kaip vyksta dabar, ir nuotolinis: „Ne visi vyresni žmonės moka, ne visi turi galimybių taip balsuoti. Jie juk gali ir pasivaikščioti iki balsadėžių, o štai jaunimui, aišku, kad patogiau balsuoti internetu. Kaip tai padaryti, kad būtų be falsifikacijų? Reiktų pažiūrėti į estus, jie jau seniai susitvarkę. Estijos parlamentas ir dabar dirba nuotoliniu būdu, nėra ten tokių problemų, kad kažkas ne tas paspaus ne tą mygtuką“.
Svarbu ne tik eiti balsuoti, bet ir domėtis politika
„2012 metais, atėjusio balsuoti jaunimo buvo vos 18 proc.,2016 metais jau buvo 37-38 proc. Jaunimo aktyvumo išaugimo prielaida būtų tokia, kad politikai savo reklamai pradėjo daugiau naudoti socialines medijas internete. Tyrimai rodo, kad būtent tai ir padėjo pritraukti į rinkimus daugiau jaunų žmonių“, - teigė Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros docentė dr. Jūratė Imbrasaitė.
Docentė pabrėžia, kad labai svarbu, jog jaunimas ne tik ateitų balsuoti, bet ir būtų aktyvus bei domėtųsi politika: „Mūsų šalyje nuo 18 iki 29 metų jaunimo domėjimasis politika, priklausomai nuo apklausų, svyruoja tarp 20 ir 30 proc. Tuo tarpu Skandinavijos šalyse beveik 70 proc. Tas skaičius yra pakankamai iškalbingas“.
Įdomu tai, kad politiškai aktyviose šalyse pats pirmasis jauno žmogaus balsavimas rinkimuose paverčiamas ypatinga švente. „Jauniems žmonėms pirmieji du balsavimo kartai yra labai svarbūs. Dar mokyklose reikia kalbėti, kad tai nebūtų tik varnelės uždėjimas“, - įsitikinusi pašnekovė.
J. Imbrasaitė sako, neužtenka, kad partijos jaunimą mobilizuoja tik rinkimams. Jeigu jaunimas labiau domėtųsi politika, būtų kita rinkimų balsavimo kokybė. Per mažai aktyvi grupė yra nuo 25 iki 29 metų amžiaus. „Tai yra žmonės, baigę mokslus, įėję į darbo rinką ir joje prapuolę, pranykę karjeros kūrime. Virš 30 metų amžiaus žmonės pradeda vis aktyviau dalyvauti politikoje, jiems pradeda rūpėti socialinės garantijos, kitos paslaugos“, - pastebi J. Imbrasaitė.
Pilietiškumo ugdymas mokyklose turi būti stiprinamas
Pasak docentės, partijos, mobilizuodamos vyresnius rinkėjus, kurie išties aktyviau balsuoja, pamiršta jaunimą: „Apie jaunų žmonių problemas niekas nekalba arba kalba labai fragmentiškai. Kai klausiu studentų, kokios yra jų problemos, tai jie negali suformuluoti. Manau, kad partijos, įvairios jaunimo organizacijos nesuformuluoja tų problemų. Jaunus žmones reikia sudominti, užvesti ant kelio. Pažiūrėkime, kad ir į Jungtinę Karalystę, kokias ten jaunimas kelia problemas, tai yra didelis skirtumas nuo mūsų“.
J. Imbrasaitė teigė, kad daug atsakomybės tenka mokykloms, kuriose pilietinis ugdymas yra pakankamai silpnas: „Ateina jaunimas, turėdamas per mažai žinių, nežino, kaip veikia pilietinė sistema, nežino, kas už ką yra atsakingas. Reikia vaikams nuo mažens ugdyti pilietiškumą, leisti patiems mąstyti, diskutuoti ir skatinti domėtis, nes kitaip tai yra problema. Aišku, tarp mūsų studentų yra tikrai tokių, kurie yra netgi labai pilietiški. Yra tokių, kurie pilietiškumą atrado ne šeimoje, ne mokykloje, o, tarkime, Lietuvos Šaulių sąjungoje. Taip pat jauniems žmonės labai svarbus jų bendraamžių požiūris ir tai yra natūralu. Partijos prisitraukia jaunus žmones, kad jie eitų bendrauti su jaunimu jų kalba. Tai yra geras žingsnis, norint suprasti jaunų žmonių interesus“.