Projekto idėją parsivežė iš Norvegijos
Projektą 2016 m. pradėjusi koordinuoti KTU doc. dr. Eglė Vaidelytė pasakoja, kad anuomet ėmė ieškoti būdų paskatinti jaunimą daugiau domėtis aktualijomis dar mokykloje: „Pastebėjome, kad kai kurie studentai tikrai neturi visapusiško suvokimo, kas yra pilietinė kultūra ir tos vertybės nėra išugdytos ankstyvajame jų gyvenimo periode. Ėmėme galvoti, kaip šią spragą užpildyti ne tik studijų metu, bet ir rengdami socialines edukacines iniciatyvas mokiniams“.
„Mokiniai renka...“ iniciatyva užgimė po vieno vizito Norvegijoje, kur panaši idėja „School Elections“ plėtojama jau nuo 1989 m.: „Norvegijoje šis projektas yra labai platus, jame dalyvauja visos šalies mokyklos, jį finansuoja Norvegijos Švietimo ministerija. KTU jau daug metų bendradarbiauja su NSD (Norvegijos Socialinių duomenų archyvu), įsikūrusiu Bergene, vieno vizito ten metu mums buvo pristatytas ir jų vykdomas projektas šalies moksleiviams – Mokinių rinkimai („School Elections“). Mums šis projektas pasirodė labai prasmingas ir įdomus, palaipsniui formatą pritaikėme ir Lietuvoje“,- pasakoja E. Vaidelytė
„Mokiniai renka...“ orientuotas į 10 – 12 klasių moksleivius iš visos Lietuvos: „KTU Santakos slėnyje yra auditorija, talpinanti 500 žmonių. Ten paprastai vyksta renginys, dalyvauja politikai, moksleiviai ir iš ten vyksta tiesioginė transliacija socialinėse medijose. Prie diskusijos ne Kaune esančios mokyklos prisijungia kaip nutolusios klasės per teletiltą“,- sako pašnekovė.
Renginio metu, pasak E. Vaidelytės, tiek KTU dalyvaujantys, tiek nuotolyje stebintys mokiniai gali balsuoti už patikusius politikų pasisakymus specialioje tam sukurtoje programėlėje. 2020 m. „Mokiniai renka Seimą“ dėl įtemptos pandeminės situacijos vyko pilnai nuotoliniu būdu: „Visi dalyviai - tiek politikai, tiek mokiniai, tiek moderatorius prisijungė prie projekto nuotoliniu būdu ir išėjo puikus renginys, kurį tiesiogiai stebėjo keli tūkstančiai žiūrovų“.
Atsiskleidžia politikų požiūris į jaunimą: svarbu ne visiems
Kviečiant politikus, orientuojamasi į lyderius – partijos ar rinkimų sąrašo pirmuosius veidus, o šias diskusijas nuo 2016 m. moderuoja žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Anot E. Vaidelytės, projektui populiarėjant, ir patys politikai vis labiau vertina galimybę dalyvauti, nes tai – puiki proga pažinti savo ateities rinkėją, visoms pusėms įdomi ir reikšminga diskusija.
Vis dėlto, pasak pašnekovės, ši iniciatyva atskleidžia, kad kai ir kurie politikai neįvertina jaunimo potencialo: „Man pačiai labai smagu prieš kiekvienus rinkimus pasitikrinti, kokios politikų asmeninės vertybės jaunimo atžvilgiu, nes ne visi mokiniai jau turi teisę balsuoti ir tai nėra tikri rinkėjai. Tai yra potencialūs rinkėjai. Ir kiek politikai į tai kreipia dėmesį, o kiek sako „ai, tai nėra svarbu, neturiu laiko, nedalyvausiu“. Smagu, kad dauguma politikos lyderių vis dėlto suvokia šio projekto socialinę, edukacinę reikšmę jaunimui“.
Moksleivių favoritai: visuomenės ir mokinių rinkiminės nuomonės išsiskiria
Projekto metu moksleiviai vertina pasisakymus ir tai, kaip politikai atsako į klausimus. Paprastai klausiama apie užimtumą, priimtą jaunimo politiką ir švietimą. Taip pat mokiniai nepraleidžia progos patikrinti politikų anglų kalbos žinias. E. Vaidelytės teigimu, jau eilę metų moksleivių gretose lyderiaujančią poziciją užima tie patys lyderiai: „Mokinių rinkimuose dažniausiai laimi dešinieji. Nenoriu, kad tai būtų kažkokia tendencija, bet rezultatai tokie“.
2016 metais, prieš Seimo rinkimus, daugiausia mokinių balsų, 57 proc., gavo Gabrielius Landsbergis. Antroje vietoje (26 proc.) buvo įvertintas Algirdo Butkevičiaus pasisakymas. 2019 m. prieš Prezidento rinkimus, moksleivių balsai taip pat išsiskyrė su realių rinkimų rezultatais: 62 proc. surinko Ingrida Šimonytė.
Prieš paskutiniuosius Seimo rinkimus, 2020 metais, sako pašnekovė, mokinių rinkimuose vėl laimėjo konservatoriai, surinkę 47 proc. balsų. Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija, atstovauta Gintaro Palucko, su 31 proc. Liberalų sąjūdis tąkart liko tretieji (15 proc.), o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – ketvirti, surinkę 7 proc. moksleivių balsų.
Politologas ir KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. Ainius Lašas sako, kad skirtumais tarp moksleivių balsų ir realių rinkimų rezultatų stebėtis neverta: „Iš to galima spręsti, kad jaunimo vertybės ir prioritetai yra kitokie nei vidutinio rinkėjo. Tuo stebėtis labai nereiktų, nes tos pačios tendencijos matosi ir per realius rinkimus: jaunesni rinkėjai dažniau balsuoja už vertybiškai liberalias partijas, o vyresnio amžiaus žmonės – už konservatyvias“.
Be to, anot A. Lašo, moksleivių rinkimuose ne visada dalyvauja pilnas spektras kandidatų ar partijų ir todėl vaizdas kiek išsikreipia: „Pavyzdžiui, prieš paskutinius Prezidento rinkimus, debatuose su moksleiviais paskutinę minutę atsisakė dalyvauti Gitanas Nausėda. O per šiuos Seimo rinkimus į debatus nepakvietėme Laisvės partijos, nes tuo metu jie neturėjo 5 proc. palaikymo apklausose. Taigi su išvadomis reiktų atsargiau“.
Ateities rinkėjo portretas: kodėl kai kuriems užkariauti simpatijas paprasčiau?
Anot A. Lašo, nors partinių pasirinkimų spektras „Mokiniai renka...“ projekte buvo ribotas ir todėl rezultatai nebūtinai atspindi bendrą paveikslą, paprastai jaunas žmogus yra liberalesnis už pagyvenusį ir noriau balsuos, pavyzdžiui, už Laisvės partiją, kuri kalba ne apie pensijų didinimą ar vaistų kompensavimą, o apie galimybes ir linksmybes. „Jiems aktualios yra išsilavinimo, tapatybės, verslo sukūrimo, įvairių ribojimų mažinimo temos. Kadangi LVŽS buvo dažnai kritikuojama žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose kaip draudimų ir ribojimų partija, dauguma jaunimo nuo jų nusisuko. Savo ruožtu LSDP teoriškai turi potencialą pritraukti jauną rinkėją, nes tapatybės klausimais jie yra liberalūs, bet jiems čia koją kiša konkurentai, jų pačių kandidatai ir istorinis komunistinis šleifas“, - kalba politologas.
Jaunystė politikoje tapo privalumu. „Jaunimas nori matyti jaunus arba jaunatviškai mąstančius politikus ir įtariu, kad būtent čia slypi tiek Šimonytės, tiek ir Armonaitės populiarumo fenomenas tarp jaunimo. Jos „užkabina“ jaunus žmones ne tik savo pažiūromis, bet ir savo kalbos stiliumi, maniera. Be to, jos neturi kažkokių istorinių šleifų, kas riboja, pavyzdžiui, Palucko ir ypač jo vadovaujamos partijos potencialą“, - svarsto A. Lašas.
Žiūrint bendriau į apklausų ir balsavimo duomenis, sako A. Lašas, jauni žmonės šiuo metu yra politiškai aktyvesni ir noriau balsuoja. Visgi bendras aktyvumo lygis rinkimuose – ganėtinai menkas, o jaunimas ir toliau išlieka pasyviausia rinkėjų kategorija ir čia Lietuva niekuo neišsiskiria nuo kitų demokratijų.
„Tiesiog jauni žmonės mažiau domisi politika. Bet su amžiumi visa tai keičiasi ir žmonės aiškiau suvokia politikos įtaką jų asmeniniam gyvenimui. Tuo pačiu evoliucionuoja ir politinės pažiūros, nes atsiranda šeima, vaikai, verslai ir pan. Dar vėliau pradedi galvoti apie artėjančią pensiją, medicinines paslaugas, o tai irgi daro įtaką pasirenkant prie balsadėžės“,-pasyvumo priežastis vardina politologas.
Drastiškas balsavimo amžiaus ankstinimas: sukurtume daugiau problemų nei išspręstume
Neseniai viešumoje pasirodė verslininko Daliaus Trumpos idėja balso teisę suteikti kiekvienam piliečiui nuo gimimo, o už juos dar vaikystėje esą balsuotų tėvai. E. Vaidelytė paaiškino, ką mano apie tokią idėją: „Tam, kad priimtum argumentuotą sprendimą, reikia turėti žinių, ir tada, kai renkasi vaikai, jie galėtų pasakyti, kuris žaislas jiems įdomiausias, nes tai yra jų dienų aktualija, jų aplinka. Bet rinkimuose iki tam tikro amžiaus neturės pakankamai žinių ir visapusiško aplinkos suvokimo“.
Pašnekovė sako, jog ir projekto „Mokiniai renka“ eiga parodė, kad vaikus svarbu šviesti nuo mažų dienų, skiepyti kritinį mąstymą, taip pat pabrėžti savanorystės svarbą, tačiau drastiškai ankstinti balsavimo amžiaus nederėtų: „Dėl 16 metų – jau galima svarstyti. Aš manau, kad anksčiau negu 16 metų tikrai nėra tikslinga, nes mes matome, į projektą kartais aštuntokai ateina, labai nori ateiti, tačiau jiems dar trūksta žinių, gyvenimiškos patirties, o viso to reikia, kad galėtum priimti pagrįstą ir apgalvotą sprendimą rinkimuose“.
Tuo tarpu A. Lašas sako, kad pati idėja – įdomi, tačiau nemato jos kaip realios galimybės didinti politikų dėmesį jaunimui: „Juk balsuotų ne jaunimas, o jų tėvai. Taigi tikėtina, kad padidėtų politikų dėmesys šeimoms, ypač daugiavaikėms šeimoms. O kalbant bendriau nesu šios idėjos fanas, nes tai iškraipo nusistovėjusią ir logišką „vienas rinkėjas-vienas balsas“ taisyklę. Pagaliau, kam tie balsai priklausytų – mamai, tėčiui, sugyventiniui ar močiutei, kuri galbūt daugiau laiko praleidžia su vaikais? Žodžiu, sukurtume daugiau problemų nei išspręstume“.