Žinomas tinklaraštininkas sureagavo į prigimtinės balso teisės idėją: dažnai paaugliai turi daugiau sveiko proto, nei balsuojantys už gelbėtojus

Suteikti balso teisę visiems Lietuvos piliečiams, kurią iki pilnametystės įgyvendintų tėvai – tokia idėja neseniai pasklido viešoje erdvėje, į kurią sureagavo ir politikai, ir kiti žinomi žmonės. Tiesa, diskusijos apie būdus įtraukti jaunesnius žmones į rinkimus, netyla iki šiol, o socialiniuose tinkluose pasirodo vis daugiau idėjų, kaip įgyvendinti politiką, kuri atstovautų ir jauniausiųjų kartų poreikius.

Idėją apie prigimtinę balsavimo teisę pristatęs verslininkas ir mecenatas Dalius Trumpa tiki, kad jos įgyvendinimas leistų iš pagrindų pakeisti politiką Lietuvoje ir labiau nukreipti ją į ateities kartų poreikius.

Savo feisbuko paskyroje žinomas tinklaraštininkas Ričardas Savukynas taip pat pakvietė susimąstyti ir padiskutuoti apie rinkiminį amžių, nuo kurio Lietuvos piliečiams galima balsuoti. Jis pateikė pavyzdį: vykstant rinkimams, beveik 14 metų turintis vaikas negalės balsuoti, o dar po ketverių metų, būdamas beveik 18 metų, jaunuolis taip pat negalės balsuoti. Tai reikštų, kad toks žmogus realiai galės balsuoti tik sulaukęs 22 metų, bet ar tai teisinga?

Kita vertus, jis pastebi, kad „pirmieji vos suaugusių rinkėjų balsai išsišvaisto juntama dalimi vėjams, nes jie net nespėja pasiaiškinti ir pagalvoti kiek daugiau“. Tad R. Savukynas kelia klausimą: o kaip būtų, jei dar būdami, pavyzdžiui, 13 metų vaikai turėtų progą pabalsuoti ir išmokti tai daryti kartu su tėvais, kartu viską pasiaiškinti ir atiduoti balsą savo pažiūras atitinkantiems kandidatams?

„Išties daugelis 16 metų paauglių dažnai turi kardinaliai daugiau sveiko proto, nei kai kurie senukai, pabalsuojantys už eilinius gelbėtojus. Netgi dešimtmečiai kartais turi daugiau proto. Kodėl sveiko proto dešimtmetis negali balsuoti, o koks nors beprotis, kuris nuoširdžiai galvoja, kad Brazauskas vis dar gyvas – gali balsuoti?“, – kelia klausimą R. Savukynas.

Taip pat jis kviečia pagalvoti ir apie tai, kokia yra vaikų atsakomybė už savo šalį ir gebėjimas suprasti jos valdymą. Anot jo, su tėvų pagalba, vaikai galėtų mokytis atlikti pilietinę pareigą nuo mažens.

„Įsivaizduokim, kad vaikas gali pabalsuoti su tėvais, būdamas 3 metų, kai jis apie tai nieko nesupras, tik žinos, kad čia kažkoks ypatingas įvykis. Bet jis supras, kad kažkas čia buvo. O už ką balsuoti – išrinks jo tėvai. Paskui jau vaikas pabalsuos 7 metų – supras, kad gal dar nelabai viską supranta ir tėvai jam pasako už ką balsuoti, bet jis vis vien dalyvauja visos valstybės valdyme. Paskui vaikui bus 11 metų, jis jau kažką bus ir pasiaiškinęs ir pabalsuos su tėvų patarimu. Šiame amžiuje jis sužinos jau labai aiškiai, kad jo balsas yra svarbus ir nulemiantis“, – rašo R. Savukynas.

Jo manymu, tokiu atveju savarankiškai balsuoti, tik su tėvų priežiūra, galėtų pradėti 15 metų sulaukę paaugliai. Tokie pokyčiai nuo mažų dienų žmogui leistų suprasti, kad jo balsas yra svarbus ir daro įtaką valstybės valdymui, o taip pat nulemtų didesnį rinkiminį aktyvumą.

„O pagalvokim dar apie vieną dalyką: kas išties kuria mūsų valstybės ateitį ir kas išlaikys ir mus, ir mūsų valstybę? Išlaikys gi esamas ir būsimas jaunimėlis – tie, kas jauni, kas tik dabar auga. Jų tėvai dabar yra tie, kas investuoja savo gyvenimą ne tik į savo vaikus, bet ir į mūsų visos valstybės ateitį. Juk būtų teisinga, kad jie turėtų didesnę įtaką balsavime?“, – mano R. Savukynas.