2012 m. Seimo rinkimuose Naujamiesčio vienmandatėje rinkimų apygardoje buvo užsiregistravę 17 009 užsienyje gyvenantys rinkėjai, iš jų balsavime dalyvavo – 13057.
2016 m. iki registracijos laiko pabaigos Seimo rinkimuose balsavimui užsiregistravo 19207 rinkėjai. 2012 m. Seimo rinkimuose Naujamiesčio vienmandatėje rinkimų apygardoje buvo užsiregistravę 3200 gyvenantys Jungtinėje Karalystėje rinkėjai. Šiais metais užsiregistravo 5473 gyvenantys Jungtinėje Karalystėje rinkėjai.
Gal tai pasirodytų juokingai maži skaičiai ir dar toli mums iki išsvajotosios apygardos, tačiau nesinori skųstis, kaltinti buvusius Seimo narius ar labai netobulą rinkėjų registracijos sistemą. Norisi pasidžiaugti užsienyje esančiomis lietuvių bendruomenėmis ir organizacijomis, kurios parodė vienybę ir norą padaryti viską, kad paskatintų išeivius registruotis ir išreikšti savo valią ateinančiuose Seimo rinkimuose.
Jau metų pradžioje JAV Lietuvių Bendruomenės iniciatyva gimė nepartinė pilietinė akcija #DABAR!, kurios tikslas – skatinti JAV ir visame pasaulyje gyvenančius Lietuvos Respublikos piliečius aktyviai dalyvauti ateinančiuose Seimo rinkimuose ir informuoti apie galimybę tapti rinkėju, apie dalyvaujančias partijas, kandidatus ir jų politines pozicijas lietuvių bendruomenei rūpimais klausimais.
Akcijos „Dabar“ metu JAV bendruomenės nariai skambino žmonėms ir ragino registruotis, savo feisbuko paskyroje nuolat informavo apie rinkėjų registracijos rezultatus. Projekto iniciatoriai skatino kitų kraštų lietuvių bendruomenių mobilizaciją.
Jungtinės Karalystės Lietuvių Bendruomenė jau pavasarį pradėjo informacijos skleidimo darbą. Didžiausios bendruomenės šventės – Sekminių metu, kurioje susiburia apie 2000 lietuvių šeimų, kiekvienam ateinančiam buvo dalinami lankstinukai, informuojantys apie rudenį vyksiančius Seimo rinkimus. Labai retas iš atvykusių į šventę žinojo, kad jau rudenį turi vykti Seimo rinkimai ir žadėjo atėjus laikui registruotis.
Agitaciją pratęsė Pasaulio Lietuvių Bendruomenė sukūrusi animacinį raginimą išeivijai, skirtą platinti internetinėje erdvėje. Tai pasigavo atskiros organizacijos, savo svetainėse, feisbuko paskyrose talpindamos informaciją apie registravimosi rinkėjo puslapyje sąlygas, prisiregistravusių skaičius, įvairias iniciatyvas. Virtuali erdvė buvo pripildyta informacijos, nuotraukų, straipsnių, skatinančių būti aktyviems, skatinančių domėtis Lietuvos politiniu gyvenimu, Naujamiesčio apygardos kandidatų ir partijų programomis.
Siekiant skatinti gyvenančius užsienyje lietuvius balsuoti artėjančiuose Seimo rinkimuose bei suteikti jiems galimybę susipažinti su savo apygardos kandidatais ir politinių partijų lyderiais, nuvilnijo užsienyje organizuojamų debatų banga. Susitikimai su lietuviais ir debatai buvo organizuojami JAV, Belgijoje, Norvegijoje, Švedijoje o viską vainikavo didieji debatai Londone.
Londone organizuoti debatus ėmėsi Jungtinės Karalystės Jaunimo Lietuvių Sąjunga kartu su Jungtinės Karalystės Lietuvių Bendruomene, Londono City klubu ir Lietuvos Prekybos rūmais Jungtinėje Karalystėje. Visų norinčių žiūrovų netalpino virš 300 vietų turinti Darvino salė, internetu transliaciją žiūrėjo lietuviai gyvenantys JAV, Olandijoje, Norvegijoje, Belgijoje ir Lietuvoje. Debatų metu auditorija ir transliacijos stebėtojai aktyviai uždavinėjo klausimus kandidatams, tuo parodydami, kad yra politiškai aktyvūs ir domisi Lietuvos gyvenimu, nors užsienyje gyvena jau ne vienerius metus.
Po renginio universiteto salėje, politikai susitiko su lietuvių bendruomene Šv. Kazimiero bažnyčioje. Ar mes reikalingi Lietuvai? Nuskambėjo paprastas, nuoširdus klausimas. Taip reikalingi, pasigirdo tvirtas atsakymas.
Kuo labiau artėjo registracijos laiko pabaiga, tuo labiau mobilizavosi organizacijos informuojant, registruojant, važinėjant po nutolusius nuo Londono miestus. Jaunimas ėmėsi iniciatyvos padėti senyvo amžiaus žmonėms, kurie neturi kompiuterinių įgūdžių užsiregistruoti rinkėjo puslapyje. Skautai, nešini informaciniais plakatais, šturmavo lietuviško maisto parduotuvių klientus, ragindami būti aktyvius.
Tuo tarpu Jaunimo organizacijos užvertė fesibuko erdvę, talpindami nuotraukas savo paskyroje ir nominuodami dar neužsiregistravusius draugus. Tai sukėlė įrašų laviną ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet nuvilnijo iki pat Japonijos. Jauni žmonės pademonstravo, kad jiems tikrai #neDzin!
Per 25 nepriklausomos Lietuvos metus dar nebuvo kilusi tokia stipri pilietinių akcijų banga užsienio bendruomenėse. Ar užsienio lietuvių organizacijos padarė viską, kad išeiviai balsuotų? Manau, kad taip. Buvo išnaudoti visi įmanomi ir neįmanomi resursai, kad lietuvio, gyvenančio užsienyje, ausis pasiektų būsimų rinkimų varpai. Teliko pačiam išeiviui apsispręsti, ar savo balsą atiduoti už kažkurį kandidatą, ar likti nuošaly.
Nors negalime užtikrinti, jog kiekvienas užsiregistravęs taip pat ir prabalsuotų, tačiau mes galime užtikrinti, kad reikalausime iš mūsų išrinkto kandidato atsiskaitomybės už nuveiktus darbus, atsakomybės už dalintus pažadus ir po keturių metų įvertinsime, ką jis nuveikė Lietuvos ir užsienyje gyvenančių lietuvių kilmės išeivių labui.