Ketvirtadienio vakarą debatuose LRT TELEVIZIJOS eteryje penkios didžiosios partijos – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Darbo partija (DP) ir Liberalų sąjūdis (LS) – diskutavo apie teisingumą, teisėsaugos ir teisėtvarkos veiklą, kovą su korupcija bei nacionalinį saugumą.
Po debatų LRT.lt apklausė politikos, ekonomikos, verslo, teisės ir viešųjų ryšių ekspertus ir paprašė partijų pasirodymus įvertinti balais nuo 1 iki 5. Labiausiai ekspertams patiko „valstiečių“ pasirodymas – jiems iš viso skyrė 37 balus, o prasčiausio įvertinimo sulaukė „darbiečiai“ – 27 balai.
R. Dargį sužavėjo S. Skvernelio nuoširdumas
Ketvirtadienio debatų tema buvo itin palanki S. Skverneliui, LRT.lt sako Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
„Daug kalbėta apie teisėsaugą, apie pareigūnus, apie jų atsakomybę ir galimybes gerinti jų gyvenimą. S. Skvernelis atrodė labai profesionaliai. Kitas dalykas, jis labai nuoširdžiai ir žmogiškai kalbėjo apie trūkumus ir bėdas, kurias reikia tvarkyti“, – teigia pramonininkų atstovas ir priduria, kad „valstiečiams“ skiria 5 balus.
R. Dargio žodžiais, Darbo partija, kurios atstovas turėjo potencialą daug žinoti šia debatų tema, visgi pasirodė nekaip. „Laukiau geresnio „darbiečių“ pasirodymo. A. Paulauskas kalbėjo neužtikrintai. Kartais man atrodė, kad jis potencialiai žino daug daugiau negu gali pasakyti“, – tvirtina R. Dargis.
Pramonininkų konfederacijos prezidentas priduria, kad liberalai pasirodė labai panašiai kaip „darbiečiai“, todėl jiems – po 3 balus.
Tuo metu socialdemokratams ir konservatoriams R. Dargis skyrė po 4 balus.
M. Katkus: opozicija išsiskyrė ryškiausiai
Premjerui labai nesiseka, kai jis būna išvedamas iš kantrybės, mano viešųjų ryšių agentūros „VRP Hill+Knowlton Strategies“ komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus.
„Palyginus su pirmu jo pasirodymu, A. Butkevičius atrodė kaip diena ir naktis: jis daug painiojosi, neatrodė įtikinamai“, – LRT.lt sako viešųjų ryšių ekspertas. Jis socdemams skiria 2 balus.
Konservatoriai, M. Katkaus nuomone, ketvirtadienį pasirodė geriausiai. Juos specialistas įvertino 4 balais.
„Nors konkretumo G. Landsbergiui, ypatingai debatams baigiantis, pradėjo trūkti, bet jo energetika, laisvumas, opozicinė dvasia aiškiai išsiskyrė visoje salėje. [...] G. Landsbergis buvo pagrindinė opozicija ir šį kartą jis laimėjo prieš A. Butkevičių“, – tikina M. Katkus.
Kiti M. Katkaus balai: „valstiečiams“ – 4 balai, Darbo partijai – 2 balai, liberalams – 3 balai.
V. Nekrošius: o kaip keisime visuomenės požiūrį?
VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas Vytautas Nekrošius šį kartą visoms partijoms skyrė po 4 balus. Teisės ekspertas sako, kad visų pasisakymuose pasigedo vieno svarbaus dalyko.
„Kai buvo kalbama apie pasitikėjimą, kyšininkavimą, mokesčius, vieni kalbėjo vienaip, kiti – kitaip, matyti, kad S. Skvernelis yra buvęs policininkas – jis visus baus. Mano supratimu, kyšio problema – ne tik tų žmonių, kurie ima kyšius, problema, bet ir tų, kurie duoda. O kaip skatinsime žmones suprasti, kad duoti kyšį yra nepadoru ir gėda, šito nė vienas nepasakė. Rodos, vienas „darbietis“ panašią mintį iškėlė, bet tai ir buvo viskas.
Lygiai tas pats pasakytina apie mokesčius. Policininko prie kiekvieno tikrai nepastatysi ir nesukontroliuosi. Viskas priklauso nuo žmonių požiūrio: jeigu žmonės manys, kad mokesčius mokėti yra teisinga, tada juos ir mokės. To nukreipimo, ką darysime, kad keistume visuomenės požiūrį į šiuos dalykus, aš ir pasigedau“, – sako V. Nekrošius.
V. Laučius: debatai priminė neįkvepiantį seminarą
Debatai šįkart priminė neįkvepiantį seminarą, į kurį visi atvyko vienodai neblogai pasirengę, bet dėl įvairių priežasčių neatrodė verti labai gero įvertinimo, tvirtina LRT.lt portalo vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius.
„Klausantis valdžios partijų atstovų, nuolat kirbėjo klausimas – kodėl daugelis gerų dalykų, apie kuriuos jie kalba, neįgyvendinti per ketverius metus? A. Paulauskas kartais kalbėdavo įdomiai, pateikdamas savo viziją, tačiau vietoje vizijos norėtųsi matyti ketverių metų valdymo rezultatą. Keista buvo klausytis ir apie Viktoro Uspaskicho sukurtos Darbo partijos kovą su korupcija“, – sako LRT.lt portalo vyriausiasis redaktorius.
Savo ruožtu opozicijos atstovai, V. Laučiaus manymu, turėjo ką pasakyti ir buvo labai entuziastingi, bet daugelis jų pasisakymų pranoko varžovus ne tiek turiningumu, kiek kovingumu.
„Apskritai buvo matyti, kad visos didžiosios partijos turi gerai teisėsaugos sritį išmanančių politikų. Vieni jų savo partijoms šįkart ir atstovavo (S. Skvernelis, A. Paulauskas), kiti jų turėjo palaikymo komandose“, – pastebi V. Laučius.
V. Laučiaus vertinimai: konservatoriams – 5 balai, „valstiečiams“, socdemams, „darbiečiams“ ir liberalams – po 4 balus.
V. Vobolevičius tikėjosi „bombos“ iš G. Landsbergio, bet nieko neįvyko
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius politologas Vincentas Vobolevičius konservatoriams ir liberalams šįkart skyrė po 4 balus. Eksperto teigimu, G. Landsbergis galėjo gauti ir 5 balus, jei, be puikaus paprastų žmonių reikalų akcentavimo ir gana sėkmingų A. Butkevičiaus atakų, būtų pasakęs, kad šiek tiek kam nors padidins mokesčius.
„Į debatų pabaigą jis „paėmė“ tokį aukštą pilotažą – NPD nepadės, nes tai tik keli eurai, reikia padėti tiems, kurie iš tikrųjų skursta, ir... taškas, nieko nebuvo pasakyta, ką daryti. [...] O jau tikėjausi, kad G. Landsbergis numes „bombą“ ir kažką pasakys. A. Paulauskas ją netyčia numetė – pasakė, kad reikia didinti stambaus turto mokesčius, bet taip netyčia numetė, kad net pats susimėtė, nes prieš tai sakė, kad jokių mokesčių nedidins.
Jei G. Landsbergis toje vietoje būtų pasakęs, ką darys, pasakęs, kad padidins kam nors mokesčius bent truputėlį, tai jis būtų herojus“, – debatus analizuoja V. Vobolevičius, kuris primena, kad krikdemai normalioje Europoje visai neprieštarauja šiokiam tokiam perskirstymui.
Politologas teigia, kad vakarykščiai debatai yra pritrenkiantys ta prasme, kad retoje Europos valstybėje debatuose apie skurdo mažinimą būtų kalbama, jog negalima turtingiesiems pakelti mokesčių.
Liberalų vedlys E. Gentvilas, pasak V. Vobolevičiaus, šį kartą pasirodė geriau, nes tradicinė jo žinutė (mokesčių mažinimas, visa ko efektyvinimas ir elektronizavimas) šį kartą tiko, nes tai buvo galimi sprendimai. „Ir jam pasisekė, nes visapusiškoj kaltinimų lavinoj, kurią pats ir pradėjo, pasakydamas, kad V. Uspaskichas nebuvo pakankamai nubaustas, Eligijaus Masiulo didžiulis skandalas kažkaip „išsitrynė“, – sako V. Vobolevičius.
Socdemų pasirodymą politologas įvertino 3 balais. Jo teigimu, A. Butkevičius vėl per daug laiko skyrė aiškinimui, kaip viskas gėrėja. „Valstiečiai“ šįkart iš V. Vobolevičiaus gavo tik 2 balus: „Dėl prarasto šanso. S. Skvernelis, nors pasakė gerų dalykų, pamiršo, kad jis yra paprastų žmonių čempionas, kad visi jį gerbia ne dėl to, kad jis – ekspertas. Ekspertizę reikia pateikti paprastų žmonių kalba – G. Landsbergiui tas geriau pavyko.“
Na, o „darbiečiams“ politologas skyrė tik 1 balą. Viena pagrindinių tokio vertinimo priežasčių – pasiūlymų ir minčių stoka, kai jų atstovas A. Paulauskas naują klausimą gaudavo pirmas. „Kai atsakinėji į tą patį klausimą penktas, greičiausiai jau viskas bus paminėta, o kai tau klausimą užduoda pirmam, yra galimybė sužibėti“, – sako politologas ir pabrėžia, kad A. Paulauskas šia galimybe nepasinaudojo.
A. Katauskas: ryškėja lyderiai
S. Skvernelis – pagaliau savo rogėse, LRT.lt sako viešųjų ryšių agentūros „Nova Media“ komunikacijos specialistas Arijus Katauskas.
„Jis stipriausias kalbėdamas šia debatų tema. Tai – sritis, kur jis susirinko palankius visuomenės vertinimus, kai buvo ministras. Pasitikėjimas savimi, akcentai, aiškiai sudėliotos mintys, konkretūs pasiūlymai, kurie atpažįstami tiek pareigūnams, tiek paprastam žmogui. Laiku ir vietoje užkabintos politinės korupcijos bylos, kurios trumpam tapo visų kandidatų tarpusavio kaltinimų objektu, o S. Skvernelio atstovaujama partija tarsi liko nuošalyje, švari.
Nepamirštas nepotizmas (terminas, beje, buvo jo paties paaiškintas, ko nepadarė kiti), sienos kontrolės klausimai ir organiškai nueita į platesnę kalbą apie bendrą visuomenės savijautą. Šiek tiek silpnesnis „suolelio“ pasirodymas, tačiau tai nesugadino S. Skvernelio lyderystės debatuose. Idėja apie partijų susitarimą dėl vidaus saugumo nuskambėjo naujai, o finalinis pasisakymas puikiai reziumavo visus debatus“, – teigia A. Katauskas, pridurdamas, kad „valstiečiams“ skiria 5 balus.
Komunikacijos specialisto nuomone, šį kartą blogiausiai pasirodė „darbiečiai“, jiems A. Katauskas skiria 1 balą.
„A. Paulauskas – tarsi praėjusių Prezidento rinkimų debatų teisingumo tema deja vu. Nors pats žmogus yra savo srities specialistas, tačiau debatų tempas ir didelis turimos informacijos kiekis, matyt, nebuvo parankus. Nors matėme keletą blykstelėjimų, tačiau didžiąją debatų dalį A. Paulauskas atrodė kaip egzaminui nepasiruošęs studentas.
Ypač šešėlinė ekonomika buvo ne jo tema. Techninės kliūtys, prie kurių tokią ilgametę patirtį turintis politikas turi būti pripratęs, akivaizdžiai išmušė iš vėžių. [...] Per mažai akcentų į ateitį, nėra aiškios žinučių struktūros, neaiški pozicija daugeliu klausimų, per silpnas „suolelio palaikymas“, – „darbiečių“ pasirodymo minusus vardija A. Katauskas.
Kiti A. Katausko vertinimai: konservatoriams – 4 balai, socdemams – 3 balai, liberalams – 2 balai.
R. Lazutka: į teisingumą ir saugumą partijos pažvelgė labai siaurai
VU Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas Romas Lazutka, kuris iki šiol partijoms rašydavo diferencijuotus balus, sako, kad šįkart tą padaryti buvo sunku, nes visos partijos diskusiją teisingumo ir saugumo tema susiaurino iki institucijų veiklos efektyvumo.
Anot ekonomisto, kiek stipriau atrodė tik profesionalai – vienas iš „valstiečių“ lyderių S. Skvernelis ir „darbietis“ A. Paulauskas. Jiems R. Lazutka skyrė po 4 balus. „O likusių trijų partijų atstovai ginčijosi, kas ko nepadarė ar padarė, todėl joms (socdemams, konservatoriams ir liberalams) – po 3 balus“, – sako R. Lazutka.
Ekonomistas apgailestauja, kad diskusijoje „buvo tik užsiminta apie neteisingumą, kai žmonės skursta, ar vidinį nesaugumą, kai žmonės nusivilia savo valstybe.“
„Iš tikrųjų Lietuvoje yra didžiulis socialinis neteisingumas ir socialinis nesaugumas. Šiuo požiūriu visuomenė patiria didžiulę krizę ir iš jos neišgelbės nei šiek tiek padidintos policininkų algos, nei didinamas kariuomenės finansavimas. Deja, politikai saugumą ir teisingumą apsvarstė labai siauru požiūriu“, – tvirtina R. Lazutka.
L. Kojala: konservatorių pasirinkta strategija gali duoti vaisių
Rytų Europos studijų centro direktorius politologas Linas Kojala savo balus partijoms šįkart paskirstė taip: konservatoriams, socialdemokratams ir „valstiečiams“ – po 4 balus, o „darbiečiams“ ir liberalams – po 3.
Politologui daugiausiai minčių po debatų sukėlė konservatorių ir liberalų pasirodymas. Kalbėdamas apie Tėvynės sąjungą, L. Kojala pažymi, kad debatuose reikšminga ne tik stipri argumentacija, faktai, bet ir gebėjimas išryškėti pademonstruojant kontrastą su oponentais. „Ypač tuo atveju, kai kalbama iš opozicijos perspektyvos ir siekiama kritikuoti valdančiąją partiją. Atsižvelgiant į debatų formatą, tą padaryti nėra lengva, bet partijos pasirinkta strategija gali duoti vaisių“, – mano politologas.
Liberalų sąjūdis, anot L. Kojalos, ir toliau nuosekliai kartoja pagrindines vertybines nuostatas: „Tai gali duoti pozityvų rezultatą vertinant visų debatų perspektyvą, tačiau vakaro diskusijos temos ir pastarieji korupciniai įvykiai tiesiog neleido atsikratyti nemalonaus šešėlio.“
Ž. Šilėnas: kai kurios mintys kelia nerimą
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas balus partijoms paskirstė taip: „valstiečiams“, „darbiečiams“ ir liberalams – po 5 balus, o socialdemokratams ir konservatoriams – po 4 balus.
„Jei vertintume ne formą, o turinį, tai į akis krito tai, kad S. Skvernelis ir A. Paulauskas išmano temą. A. Butkevičius per mažai šnekėjo apie tai, kas bus daroma, o koncentravosi į tai, kad viskas yra gerai arba gerėja. G. Landsbergis analogiškai nuolat pabrėžė, kad viskas yra blogai. E. Gentvilas gerai išlaviravo per vidurį ir išdėstė poziciją, nors ir daugokai dėmesio skyrė IT sprendimams“, – įspūdžiu apie trečiuosius didžiųjų partijų debatus dalijasi Ž. Šilėnas.
LLRI prezidento teigimu, kai kurios debatuose išgirstos mintys jam kelia nerimą: „Pirma, S. Skvernelio mintis, kad didelės įmonės ir didžiausi mokesčių mokėtojai turi mokėti dar daugiau. Antra, keistas G. Lansbergio įsitikinimas, kad biudžetą suneša uždirbantys mažiausiai, nors pusę gyventojų pajamų mokesčio suneša šeštadalis gyventojų, uždirbančių per 1000 eurų, o valstybinės sveikatos ar socialinio draudimo sistemos yra dar mažiau palankios daugiau uždirbantiems.“