G. Landsbergis ruošia dirvą homoseksualų partnerystei

Prieš rinkimus politikoje padvelkė tolerancijos ir žmogaus teisių vėjais. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako palaikantis homoseksualų partnerystę ir tikisi, kad Seimas šį klausimą išspręs. Jam pritaria valstietis žaliasis Saulius Skvernelis, o liberalų ir socialdemokratų atstovai pasisako netgi už homoseksualų santuokas.

Antradienį jaunimo organizacijų iniciatyvos „Žinau, ką renku“ diskusijoje „Lofte“ kandidatams buvo užduotas klausimas, ar reikia įteisinti vienalytes santuokas ir leisti įsivaikinti.

Klausantis kandidatų atsakymų, labiausiai nustebino Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas G. Landsbergis. Iki šiol TS-LKD piestu stojo prieš tokias iniciatyvas ir inicijavo bei rėmė homofobiškais laikomus įstatymus.

„Kaip tikras konservatorius, gavęs tokį klausimą, matyt, turėčiau išeiti, turėtų būti labai baisu. Ne, aš pasisakau už partnerystę, aš manau, kad laikas tam atėjo, aš tikiuosi, naujas Seimas ar mūsų koalicija galų gale šį klausimą į Seimą atneš ir mes jį priimsime“, – homoseksualų partnerystėms pritaria G. Landsbergis.

Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas pasisako netgi už vienalyčių asmenų santuokas. Atkreiptinas dėmesys, kad ši partija jau keletą metų nuosekliai remia homoseksualų partnerystės idėją.

„Liberalai pripažįsta šeimą, kuri atsiranda žmonių iniciatyvos, o ne valdžios reglamentavimo, pagrindu“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio sąrašo lyderis daugiamandatėje apygardoje.

Jis sakė neabejojantis, kad nuo partnerystės bus einama iki santuokos. Tačiau E. Gentvilas teigė turintis asmeninį barjerą – leidimą įsivaikinti. „Nepasisakyčiau už leidimą įsivaikinti, tačiau už tos pačios lyties santuoką aš pasisakau“, – sakė E. Gentvilas.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas ūkio viceministras Marius Skarupskas taip pat parėmė vienalytes santuokas.

„Socialdemokratai pasisako už santuoką, tai yra kairioji pozicija. Dėl įvaikinimo – manau, kad čia būtų kitas žingsnis, padarome vieną žingsnį, paskui galvosime apie kitą. Aš manau, kad tokia koalicija bręsta“, – diskusijoje sakė LSDP atstovas M. Skarupskas.

LSDP atstovai DELFI paaiškino, kad socialdemokratų programoje nėra konkrečios formuluotės dėl vienos lyties asmenų santuokų ar tokių porų galimybės įsivaikinti, tačiau pasakyta apie tai žmogaus teisių požiūriu.

„Socialdemokratai laikosi nuostatos, kad pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Negalima žeminti ar diskriminuoti žmogaus ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų“, – rašoma LSDP rinkimų programoje.

Nors progresyvusis socialdemokratų sparnas nuolat deklaruoja paramą LGBT asmenims, partijos palaikymo nesulaukia. Praėjusiais metais Liberalų sąjūdžio ir Socialdemokratų partijų frakcijų nariai Seime įregistravo Civilinio kodekso pataisas, kuriomis šalyje siūlyta įteisinti registruotą partnerystę. Ją galėtų sudaryti ir du vienos lyties asmenys. Tam iki šiol nepritarė ir partijos pirmininkas premjeras Algirdas Butkevičius.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas S. Skvernelis juokavo, kad išgirdęs tokį klausimą dar labiau nei G. Landsbergis turėtų išeiti, mat LVŽS vienareikšmiškai laikosi tradicinės šeimos linijos.

„Aš tos linijos laikausi, tačiau turiu savo nuomonę. Santykiai tarp žmonių, ką ir kas nori mylėti – niekada jokia valstybė negali reguliuoti ir kištis. Tačiau yra momentas, kada prieinama iki teisinių klausimų, kurie šiandien nėra išspręsti, todėl aš manau, kad teisiškai sureguliuoti partnerystę privalome“, – sakė S. Skvernelis.

Pasak S. Skvernelio, teisinius žmonių santykius galima įteisinti nebūtinai per Partnerystės įstatymą, o per Civilinį kodeksą.

Dvi partijos mūru stoja prieš

Tuo metu partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Gediminas Banaitis buvo kategoriškai prieš.

„Tikrai manau, kad ne, kiekvienas turi teisę apsispręsti, kaip nori gyventi, su kuo nori gyventi, kaip jam patinka. Vienas dalykas, iš to neturi būti daroma reklama, antra, kai kalbama apie vaikus, jie irgi turi teisę gyventi natūraliai, taip, kaip suformuota gamtos, vėliau, užaugę, jeigu jiems patinka, gali pasirinkti kitaip“, – dėstė G. Banaitis.

Tokios pat pozicijos laikėsi Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis.

„Mano nuomone, ne. Mano nuomone, žmonės gali gyventi kartu, gali gyventi kaip nori, yra partnerystės dalykai. Aš suprantu šeimą kaip dviejų skirtingų lyčių – vyro ir moters – gyvenimą kartu turint tikslą kurti šeimas, gimdyti ir auginti vaikus. Aš taip suprantu šeimą“, – dėstė V. Mazuronis.

Pasak jo, žmonės gali gyventi kartu, kol netrukdo kitiems.

Politologo neįtikina, gėjai džiūgauja

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docento Mažvydo Jastramskio, žmonių, kurie šiais klausimais yra liberalūs, Lietuvoje nėra daug. Antra, sako jis, tai mūsų politikoje nėra svarbiausi – greičiau, trečiaeiliai klausimai.

„Tad gali būti, kad G. Landsbergis tiesiog kalbėjo pagal savo įsitikinimus arba turėdamas galvoje konkrečią nedidelę auditoriją, kuriai kalba („Lofte“ susirinkusius klausytojus“).

Ar tai turės pasekmių tolesnei partijos politikai, matysime, bet manau, kad didelė dalis TS-LKD politikų, net jei G. Landsbergis to ir siektų, pasipriešins tam“, – prognozuoja politologas.

Politikų, ypač G. Landsbergio, pareiškimai pradžiugino Lietuvos gėjų lygą (LGL).

„Mes labai džiaugiamės dėl tokios pozicijos ir galime užfiksuoti įdomų aspektą, kad balsų, kurie iš esmės pasisako už, kalbant apie 6 didžiausias politines partijas, kurios, tikėtina, bus atstovaujamos parlamente, 4 didžiųjų partijų atstovai pritaria partnerystės instituto įteisinimui, dviejų turi kitokią poziciją“, – DELFI sakė LGL žmogaus teisių politikos koordinatorius Tomas Vytautas Raskevičius.

T. Raskevičiaus nuomone, vienalyčių asmenų partnerystei jau atėjo laikas. Tačiau jam įvairių minčių kelia kitas klausimas – Seime bus balsuojama dėl Konstitucijos pataisos, šeimą apibrėžiančios tik kaip kylančią iš santuokos.

„Jei didžiųjų partijų lyderiai reiškia poziciją, kad tos paties lyties asmenų poros yra šeima ir jų santykiai turėtų būti sureguliuoti partnerystės institutu, galbūt tų partijų atstovai neturėtų balsuoti už Konstitucijos pataisą. Būtų labai džiugu, jei partijų atstovų pozicija taptų oficialia tų politinių partijų pozicija. Mes tokias iniciatyvas sveikintume“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.

Pašnekovo teigimu, viešųjų ryšių prasme tampa nepopuliaru pasisakyti prieš LGBT asmenų teises, bandoma ieškoti konsensuso ir šiuo klausimu vystyti dialogą. Tai, sako jis, gali byloti ir apie naują kokybinį pokytį politikoje – ateina žmonės, dirbę Europos Sąjungos institucijose. Jų įgyta patirtis keičia požiūrį į tam tikrus socialiai jautrius klausimus.

DELFI primena, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos (ES) šalių, kurioje nėra įteisinta nei homoseksualų partnerystė, nei santuoka. Iš Baltijos šalių homoseksualų partnerystę įteisinusi Estija.