Antrojo rinkimų turo šįkart prireikė Socialdemokratų partijos pirmininkui, premjerui Algirdui Butkevičiui. Laukia daug Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovų akistatų.
Kuriose apygardose laukia didžiausia ar įdomiausia kova ir kas turi daugiausia galimybių laimėti, DELFI klausė politologų ir viešųjų ryšių specialisto.
Regi A. Zuoko saulėlydį
Naujamiesčio apygardoje susigrums konservatorius, buvęs ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis (43,14 proc. pirmajame ture) ir iš sporto į politiką pasukęs Liberalų sąjūdžio atstovas Virgilijus Alekna (18,91 proc.).
„Šiuo atveju, manau, gana aiški Ž. Pavilionio persvara ir jam nebus didelių problemų laimėti mandatą. Naujamiesčio apygarda yra gana „pro-konservatoriška“, anksčiau čia yra laimėjusi I. Degutienė, todėl Ž. Pavilioniui turėtų užtekti šių tradicinių rinkėjų paramos.
Be to, balsuojantys užsienyje taip pat vertina Ž. Pavilionį kaip buvusį aktyvų ambasadorių, todėl ten parama jam taip pat bus didelė. O V. Alekna, nors ir yra puikiai žinomas ir gerbiamas kaip vienas geriausių Lietuvos sportininkų, puikus žmogus, bet dalis rinkėjų vis dar nelabai gali jį įsivaizduoti kaip profesionalų politiką“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Tomas Janeliūnas.
Senamiestyje laukia konservatoriaus Mykolo Majausko (35,07 proc.) ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) lyderio Artūro Zuoko (16,70 proc.) kova. Pastarasis nesėkmės atveju liktų be Seimo nario mandato, mat jo vadovaujama partija daugiamandatėje apygardoje tesurinko 2,14 proc. rinkėjų balsų ir reikalingo 5 proc. barjero neperžengė.
Pergalę švęs A. Paleckis?
Įdomi kova laukia Žirmūnų apygardoje. Čia grumsis partijos „Lietuvos sąrašas“ atstovė ekonomistė Aušra Maldeikienė (22,33 proc.) ir konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė (20,16 proc.). Pasak T. Janeliūno, Žirmūnų apygarda Vilniuje yra bene labiau „pro-socdemiška“ (neskaitant Naujosios Vilnios). 2012 m. tai buvo vienintelė apygarda Vilniuje, kur laimėjo LSDP kandidatas (Vytenis Povilas Andriukaitis).
„Tačiau V. Aleknaitė-Abramikienė čia taip pat visada turi didelį palaikymą, ne kartą yra laimėjusi rinkimus. Žirmūnuose yra ir nemažas liberalų rėmėjų skaičius. Tačiau vargu, ar dauguma jų nuspręs remti V. Aleknaitę-Ambamikienę, nes ji labiau atstovauja „ortodoksiškąją“ konservatorių pusę, kuri liberalių pažiūrų rinkėjams nepatinka. O be liberalų paramos V. Abramikienei gana sunku tikėtis kitų partijų rėmėjų palaikymo.
Jai pergalę galėtų suteikti tik ištikimų konservatorių rėmėjų konsolidavimasis. Vis dėlto manau, kad A. Maldeikienė gali pritraukti žymiai daugiau rėmėjų, pasiilgusių nuskriaustųjų gynėjos“, – sakė politologas.
Fabijoniškių apygardoje rinkėjai rinksis tarp konservatoriaus Vytauto Kernagio (30,41 proc.) ir liberalės Dalios Kuodytės (12,77 proc.).
„V. Kernagio pranašumas gana didelis. Fabijoniškių apygardoje konservatoriai taip pat laimėjo ir 2012 m., todėl didesnė galimybė pratęsti šią tendenciją. D. Kuodytė yra patyrusi politikė, tačiau jai sudėtinga būti „liaudies mylima“, todėl vargu, ar ją remtų kairiųjų pažiūrų rinkėjai. Todėl „statyčiau“ už V. Kernagį, kuriam, regis, padeda ne tik jaunatviškas veržlumas, bet ir žmonių pagarba jo tėvui, maestro V. Kernagiui“, – prognozuoja T. Janeliūnas.
Karoliniškių apygardoje antrajame ture susitiks LVŽS sąrašo lyderis Saulius Skvernelis (30,08 proc.) ir konservatorius Kęstutis Masiulis (21,93 proc.). „Lyginant populiarumą viešumoje, S. Skvernelis yra keleriopai labiau mėgstamas nei K. Masiulis. Tačiau Karoliniškių apygardoje konservatoriai visada gaudavo nemažai balsų, todėl nenuostabu, kad į antrą turą pateko K. Masiulis. Vis dėlto nemanau, kad konservatorių rėmėjų jam pakaks, o potencialo perimti kitų partijų šalininkų balsų jis nelabai turi. Turėtų laimėti S. Skvernelis“, – mano politologas.
Beje, principinė kova vyks Naujosios Vilnios apygardoje. Čia mandato sieks Sausio 13 įvykių neigimu išgarsėjęs Algirdas Paleckis (23,08 proc.) ir konservatorė Monika Navickienė (22,99 proc.). Politologo Mažvydo Jastramskio vertinimu, pergalę čia švęs A. Paleckis.
„A. Paleckio persvara nedidelė, vis dėlto vienmandatė yra tautinių mažumų dominuojama, todėl TS-LKD kandidatei bus labai sunku“, – prognozuoja M. Jastramskis.
A. Butkevičiui teks kautis antrame ture
Vilkaviškio apygardoje užfiksuotas labai netikėtas rezultatas – premjerui A. Butkevičiui teks kautis antrame ture. Jį palaikė 36,23 proc. rinkėjų, o LŽVS atstovą Kęstutį Smirnovą – 27,21 proc. rinkėjų.
„Prisiminkime, kad premjeras pagal kai kurias apklausas vis dar yra geriausiai vertinamas politikas, jam tenka kovoti antrame ture, tai rodo, kad tiesioginės koreliacijos arba tiesioginio persivertimo iš nacionalinio žinomumo į laimėjimą apygardoje toli gražu nėra“, – kalbėjo viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas.
Pasak A. Katausko, premjero atitolimas nuo apygardos atėmė iš jo daug balsų: „Jeigu tavęs nėra tiesioginiuose susitikimuose, nėra apygardoje ir tavo rinkėjai tavęs nemato, panašu, kad tai skaudžiai trenkia. Pačiam teko šiais metais komunikaciniais klausimais labai daug bendrauti su regionų žmonėmis. Patys žmonės labai stipriai siekė tiesioginės komunikacijos, arčiau jų esančios komunikacijos. Tai nebūtinai yra tik susitikimai, nereikia nurašyti ir tos pačios regioninės žiniasklaidos įtakos.
LVŽS fenomenas: kelios apygardos, kur žinomi politikai buvo aplenkti
Yra kelios įdomesnės apygardos, kuriose suveikė valstiečių žaliųjų fenomenas ir net mažiau žinomi kandidatai aplenkė garsius politikus.
Kaišiadorių-Elektrėnų apygardoje Laimutė Matkevičienė su 24,75 proc. balsų pirmajame ture aplenkė konservatorių Mantą Adomėną, kuris surinko 20,60 proc. balsų.
Aukštaitijos apygardoje valstietė Guoda Burokienė, surinkusi 27,55 proc. balsų, pirmajame ture aplenkė konservatorę Rasą Juknevičienę, sulaukusią 25,19 proc. balsų.
„Panašu, kad žaliųjų karūna sužaidė savo žaidimą daug kur pakankamai sėkmingai. Vis tik mes neturėtume nurašyti visko į S. Skvernelio ir R. Karbauskio fenomeną, reikėtų įvertinti, kad komunikacija regionuose buvo pakankamai stipri“, – kalbėjo A. Katauskas.
Pasak jo, sunku prognozuoti, ar žinomi politikai pasipriešins valstiečiams ir žaliesiems antrajame ture: „Turbūt dabar bus svarbus kitų partijų parėmimas ar neparėmimas. Žalieji, kurie komunikavo permainas, ir permainas komunikavę konservatoriai dabar turi daugiausiai žmonių antrame ture. Dabar kalbame, kad socdemų rinkėjas nepuls balsuoti už konservatorius, bet kai kuriose apygardose, kalbantis su žmonėmis, paaiškėjo, kad rinkėjams nebūtinai yra svarbi politinė priklausomybė. Jiems svarbu pats kandidatas. Kai kur politinė priklausomybė yra labai svarbi ir čia atsiranda labai daug nenuspėjamumo, mes negalime įvardinti garantuoto laimėtojo niekur.“
J. Olekui sutrukdė „auksinių šakučių“ skandalas
Sūduvos apygardoje socialdemokratas Juozas Olekas su 15,83 proc. balsų gana smarkiai atsilieka nuo LVŽS kandidato Kęstučio Mažeikos, surinkusio 29,50 proc. balsų. Pasak viešųjų ryšių specialisto, krašto apsaugos ministrui galėjo pakenkti praūžęs skandalas.
Konkurencijos sulaukė V. Baltraitienė ir P. Gražulis
Kėdainių vienmandatėje apygardoje Darbo partijos narė bei žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė į antrą turą pateko su 25,49 proc. balsų, o pats išsikėlęs Darius Kaminskas jai metė nemenką iššūkį ir surinko 20,35 proc. balsų.
„Šiuose rinkimuose ypatingai išryškėjo, kad tavo pozicijos, matomumas, žinomumas nacionaliniu mastu nebūtinai konvertuojasi į garantuotą pergalę vienmandatėje. Ten mes turime kur kas mažesnį skaičių žmonių, jų balsavimo principai yra visiškai kitokie. V. Baltraitienės atvejis parodo, kad bendras žinomumas dar nereiškia pergalių vienmandatėje“, – sakė A. Katauskas.
Petras Gražulis, kuris rinkimus į Seimą įprastai laimi Gargždų vienmandatėje apygardoje, šį kartą sulaukė konkurencijos. „Tvarkietis“ surinko 30,27 proc. balsų, o jo konkurentas LVŽS kandidatas Bronius Markauskas – 20,89 proc. balsų.
„Už P. Gražulį balsuoja vienas miestelis ir jiems jau kurį laiką atsižvelgiant į tai, kokios pozicijos jis laikosi, jis buvo priimtinas. Dabar panašu, kad taip, kažkoks sujudimas yra, bet bijočiau vertinti, kad tai yra būtent dėl komunikacijos“, – sakė A. Katauskas.
Klaipėdoje – apylygė N. Puteikio ir S. Gentvilo kova
Klaipėdos Danės apygardoje į antrą turą išėję kandidatai surinko labai panašų balsų skaičių. Naglis Puteikis pirmauja su 24,26 proc. balsų, o liberalas Simonas Getvilas surinko 23,10 proc. balsų. Pasak komunikacijos specialisto, šis rezultatas nestebina.
„Reikėtų įvertinti N. Puiteikio įdirbį nuo prezidento rinkimų, ten jis per visą Lietuvą surinko pakankamai nemažą skaičių. Jis yra populistas, bet turintis įdirbį Klaipėdoje, ten kandidatuoja ne pirmą kartą. Būkim biedni, bet teisingi – S. Gentvilas yra Eugenijaus Gentvilo sūnus, bet daug daugiau pasakyti apie jį negalima. Taip, Klaipėda yra liberalų miestas, tačiau liberalų skandalas, matyt, smogia ir šiuo atveju“, – aiškino A. Katauskas.
Panevėžio Vakarinėje apygardoje pats išsikėlęs Povilas Urbšys buvo per žingsnį nuo pergalės jau pirmame rinkimų ture – surinko 47,95 proc. balsų. Konservatorius Arvydas Anušauskas liko antras su 16,93 proc.
„Panevėžyje P. Urbšys turi daug patirties, todėl toks rezultatas nestebina. A. Anušauskas yra stiprus, tačiau klausimas, kodėl jis buvo taip sutriuškintas. Turiu vienintelę versiją – pirmas kartas, kada jis toje apygardoje kelia savo kandidatūrą. P. Urbšys yra senas vilkas ir teisingai ten dėlioja komunikaciją“, – kalbėjo A. Katauskas.
Ž. Pinskuvienės agitacija pradeda neveikti
Molėtų-Širvintų apygardoje, kuri buvo viena iš stipriausių Darbo partijos taškų, „darbietis“ Petras Čimbaras nėra užtikrintas pergale. Jis surinko 25,32 proc. balsų, o jo konkurentas konservatorius Valentinas Stundys – 23,40 proc. Užtikrintos pergalės neatnešė ir Širvintų meras Živilės Pinskuvienės vizitai į iš anksto balsuojančių rinkėjų namus.
„Čia yra įdomus variantas. Širvintos visada buvo laikomos Darbo partijos miestu, tačiau reikia atsiminti, kokie metodai buvo naudojami ir visus skandalus. Be to, mano nuomone, viešojoje erdvėje J. Pinskus ir Ž. Pinskuvienė po truputėlį užsideda ne laimėtojų, o pralaimėtojų ženklą. Tą mes matėme J. Pinskaus atveju Lazdynuose, kai jis buvo tiesiog nušluotas nuo žemės paviršiaus. Nepaisant to, kad Širvintose buvo pajungti visi organizaciniai resursai, nes pati merė važinėjo po namus, panašu, kad tai pradeda nebeveikti. Širvintos tikrai praranda pozicijas“, – sakė A. Katauskas.
R. Žemaitaičiui padėjo aiški komunikacija
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos sąrašo lyderiui Remigijui Žemaitaičiui Pietų Žemaitijos apygardoje pirmajame ture sekėsi visai neblogai. Jis surinko 38,03 proc. balsų, o jo konkurentas konservatorius Stasys Šedbaras – 17,14 proc. balsų.
„R. Žemaitaitis yra vienas iš stipriausių lyderių „Tvarkos ir teisingumo partijoje“, akivaizdžiai jis yra laikęsis tvirtos pozicijos, be to, jis buvo matomas visur ne kartą. Be to, tame regione „Tvarka ir teisingumas“ turėjo labai geras pozicijas. Be to, R. Žemaitaitis, mano nuomone, yra būsimas partijos lyderis. Ir čia yra tas atvejis, kai partijos lyderis pasirodė geriausiai. Reikia suprasti, kad jų rinkėjų vertinimas yra visiškai kitoks“, – kalbėjo A. Katauskas.
Prognozė pagal M. Jastramskį
TSPMI docentas Mažvydas Jastramskis prognozuoja, kad TS-LKD vienmandatėse iškovos 23 mandatus, LVŽS – 24.
Socialdemokratams M. Jastramskis prognozuoja 9 mandatus, Liberalų sąjūdžiui – 5, „Tvarkai ir teisingumui“ – 3, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai – 3, Darbo partijai – 2. Politologas taip pat prognozuoja, kad į Seimą pateks A. Maldeikienė, A. Paleckis ir P. Urbšys.
