M. Šaraitė. Beveik nematoma rinkimų pusė, kurią reikia pamatyti

Daugelis turime senjorų giminaičių ir žinome, kad jie balsuoja namuose. Galbūt patys esame buvę ligoninėje rinkimų metu ar esame girdėję, kad balsavimas vyksta ir medicinos, socialinėse, įkalinimo ir kitose įstaigose, kuriose esantys asmenys dėl vienų ar kitų priežasčių patys negali nuvykti į rinkimų apylinkę. Ar kada atkreipėte dėmesį į tai, kaip vyksta balsavimas namuose ar specialiajame pašte? Kviečiame susipažinti.

Balsavimas namuose

Balsuoti namuose turi teisę senjorai nuo 70 metų, negalią turintys asmenys, kiti piliečiai, turintys fizinių trukdžių rinkimų dieną atvykti į apylinkę (pavyzdžiui, gulintys namuose sugipsuota koja) ir iš anksto užsiregistravę balsuoti namuose. Kiekvienoje savivaldybėje tokių rinkėjų būna apie 5-10 procentų.

Ką galima pastebėti balsavime namuose?

Beveik kiekvienoje apylinkėje – visos visuomenės spalvos nuo inteligentų iki žemiau skurdo ribos gyvenančių asmenų, bet nereikia išankstinių nuostatų, kur stebėti reikia akyliau, o kur viskas turėtų vykti tvarkingai. Nepriklausomai nuo pragyvenimo lygio, balsavime namuose būna tų, kuriems gražiuoju pasiūlyta ar grasinimu nurodyta, už ką balsuoti, ir tų, kurie tikrai patys išreiškia savo valią. Labai gaila, bet nutinka taip, kad rinkėjai klausia komisijos narių, už ką balsuoti, arba turi nežinia kieno parengtą paruoštuką su nurodymais, ką pažymėti.

Kuo dar verta pasidomėti? Judriais, sveikais ir energingais senjorais bei negalią turinčiais asmenimis. Panašu, kad rinkimų sistema ir organizatoriai neskatina rinkėjų atvykti į apylinkę rinkimų dieną, o iš anksto automatiškai įrašo į balsuojančių namuose sąrašą. Kodėl tai yra blogai? Balsuojant namuose yra daug lengviau padaryti įtaką ir neteisėtai pasinaudoti rinkėju, jo balsu – kuo daugiau balsuojančių namuose, tuo daugiau galimai netinkamai rinkėjų valią atspindinčių balsų. Tai problema.

Dėl neįgalių rinkėjų „pasirinkimo“ balsuoti namuose slypi dar viena rinkimų sistemos ir organizavimo spraga. Daug rinkimų apylinkių yra nepritaikytos balsuoti fizinę negalią turintiems asmenims, akliesiems ir silpnaregiams.

Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos prieš kiekvienus rinkimus patvirtintą balsavimo patalpų įrengimo aprašą galima įsivaizduoti, kad neįgaliesiems turi būti sudarytos idealios sąlygos balsuoti apylinkėse. Tačiau čia dokumentas prasilenkia su realybe. Tvarkos aprašas rekomendacinio pobūdžio, savivaldybės ir rinkimų komisijos neturi intereso situaciją gerinti.

Balsavimas specialiajame pašte

Tai balsavimas ligoninėse, socialinės globos ir priežiūros įstaigose, įkalinimo vietose, areštinėse, kareivinėse. Kiekvienų rinkimų metu toks balsavimas vyksta maždaug 400 skirtingų įstaigų, kur savo kaip rinkėjo valią išreiškia apie 20 tūkstančių piliečių. Šio balsavimo procedūra išsiskiria tuo, kad jai vadovauja Lietuvos pašto darbuotojas, o komisijos nariai jam padeda.

Kaip kartais vyksta balsavimas specialiajame pašte?

Kai kuriose įstaigose stebint balsavimą susidaro įspūdis, kad visiems viskas labai aišku ir pasirinkimas išreikšti savo pilietinę valią baigiasi viena pavarde.

Vienais atvejais, galima matyti visų dalyvaujančių palaikymą vienam kandidatui ar partijai, o kitais – deja, baimę žmonių akyse. Balsuojantys senjorai ar neįgalieji tikslinasi su savo slaugytojais, ar „teisingai“ balsuoja, arba patys darbuotojai tiesiogiai ir aiškiai parodo rinkėjams, kur turi būti padėtas kryžiukas. Galima tik daryti prielaidą, jog viskas iš anksto suderinta gražiuoju ar grasinant darbuotojams ir patiems rinkėjams.

Dar viena šiurpi balsavimo specialiajame pašte realybės dalis – ten balsuoja visi, kartu ir negebantys išreikšti savo valios. Kas tokiais atvejais dažniausiai nutinka? Ogi visiems labai draugiškai padeda darbuotojai. Padeda – tai būna lygu visų balsavimo veiksmų atlikimui už patį rinkėją. Kartais nesivarginama nė paklausti paties rinkėjo nuomonės, nebandoma suteikti jam galimybės paimti tušinuką į rankas ir pažymėti biuletenį.

Tiesa ta, kad visiems balsuojantiems ligoninėse, slaugos, globos ir kitose įstaigose labai lengvai gali būti daroma įtaka. Šios problemos sprendimui reikia tiek tobulinti sąrašų sudarymo bei tokio balsavimo vykdymo tvarkas, tiek užtikrinti balsavimo slaptumą. Kaip 2015 metais su mumis savivaldos rinkimus stebėję visuomenininkai iš Olandijos sakė, balsavimas namuose ir specialiajame pašte pas mus ne teisė, bet prievolė. Rinkimai čia ateina ir nekviesti, ir nelaukiami, ir susirenka tokius balsus, kokių „reikia“.

Apibendrinant, didžiausia problema – neužtikrinamas balsavimo slaptumas. Rinkimų komisijų nariai ir stebėtojai dažnai lengvai mato, už ką balsavo rinkėjas. Piliečiai nežino, ar nesinaudoja teise į balsavimo slaptumą, o su rinkimais dirbantys asmenys negerbia šios teisės. Deja, bet retai yra naudojamasi gerąja praktika nežiūrėti į biuletenį žymintį rinkėją, išeiti į kitą kambarį ar bent jau nusisukti (!).

Žinote, kas dar baisiausia? Ogi tai, kad pirmą kartą mūsų stebėtojams atvykus pas kokią nors ilgai kartu dirbančią rinkimų komisiją, visos ydos matosi kaip ant delno. Jei ne patys komisijų nariai, tai rinkėjai viską išduoda, pavyzdžiui, kai neima patys biuletenio į rankas, ar pasitikslina pavardę, už ką turi balsuoti. Kai pagalvojame, kad tai vyko galimai per visus nepriklausomus rinkimus, jaučiame gėdą, bet kartu ir dar didesnę motyvaciją tokią situaciją keisti.

Šiuos balsavimus, kurie atveria ne tik demokratijos suvokimo bei įgyvendinimo ydas, bet ir supažindina su socialinės sistemos realybe, skurdu ir tikrąja atskirtimi, verta pamatyti kiekvienam.

Dėl visų girdimų kalbų apie spaudimą, rinkėjų bauginimą ir kitus pažeidimus, verta pranešti mums.
Pranešk „Baltosioms pirštinėms“ – internetu baltosiospirstines.lt/pranesk, elektroniniu paštu [e-mail] ar telefonu 8 (633) 13177

Visuomeninė organizacija „Baltosios pirštinės“ – pirmoji ir vienintelė nepolitinė rinkimų stebėjimo organizacija Lietuvoje.