Pastaruoju metu šalies verslas patyrė daug sunkumų nuo pandemijos iki Rusijos karo Ukrainoje sukeltos krizės ir išaugusių energetikos kainų. Finansų ministerija verslui ne tik kompensavo dalį elektros kainos augimo išlaidų, bet ir skyrė 30 mln. eurų subsidijų energijai imlioms įmonėms, jų dydį susiejant su jų sumokėtais mokesčiais. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, tokia parama ir dėmesys įtemptu periodu buvo vienas iš teigiamą poveikį šalies verslui ir visai ekonomikai turinčių veiksnių.
Specialus pagalbos paketas
Nuo praėjusių metų spalio verslui buvo kompensuojama dalis elektros energijos kainos. Valstybė padengė pusę kainos augimo išlaidų, viršijančių 240 eur. už megavatvalandę ribą. Ši priemonė pristatyta spalio pradžioje kartu su 2,5 mlrd. eurų „Energetikos paketu verslui“, kuriuo buvo siūlomos kompleksinės priemonės, padėsiančios Lietuvos įmonėms susidoroti su energijos kainų kuriamu spaudimu.
Kaip sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas V. Janulevičius, pastarasis laikotarpis, prasidėjęs sulig pandemija, Lietuvos verslui ir visai ekonomikai tapo išbandymų ruožu. „Nepaisant Rusijos agresijos Ukrainoje bei kitų geopolitinių įtampų, trūkinėjančių grandinių, išaugusio energijos kainų spaudimo ir stovinčių reformų, praėjusius metus Lietuvos pramonė ir verslas atsilaikė išties gerai: pasiektas ir rekordinis BVP, ir eksporto aukštumos.
Tačiau pernai turėjome ir smarkiai sukrėtusių antirekordų: antroje praėjusių metų pusėje vieną po kito rekordus viršijančios energetinių išteklių kainos Lietuvos verslui buvo tampančios nebepakeliama našta. Elektros kainų pikai buvo pristabdę kai kurių įmonių veiklą. Todėl vienas iš veiksnių, prisidėjusių prie teigiamo postūmio ekonomikai, buvo nors ir kiek uždelstas, bet galiausiai Vyriausybės pristatytas pagalbos priemonių verslui paketas“, – pasakojo pašnekovas.
Pagalba – ypač reikalinga
Pirmąjį šių metų ketvirtį tebegaliojantį dalinės elektros kainos kompensacinį modelį V. Janulevičius vertina kaip tam tikrą partnerišką atsakomybės pasidalijimą tarp Vyriausybės ir verslo. Šiuo atveju verslas, kuris moka mokesčius, prisiima pusę rizikos, o kitą pusę prisiima valstybė.
„Suprantant ribotas Vyriausybės galimybes, itin vertintinos jos pastangos pagal galimybes numatyti tikslingą papildomą pagalbą – subsidijas smarkiau paveiktiems sektoriams. Tačiau reikia pastebėti, jog į šių sektorių sąrašą nepateko kai kurios energijai imlios ekonominės veiklos. Taip pat reiktų įvertinti, dėl kokių priežasčių apie pusė įmonių priemone visgi nepasinaudojo.
Šiandien susiduriame su situacijomis, kai įvairių valstybės paramos priemonių aprašų projektai nėra derinami pakankamai ankstyvoje stadijoje – tokioje, kad būtų įmanoma inicijuoti reikšmingus pakeitimus. To padarinys – aprašų specifikos neleidžia daliai verslo pasinaudoti dalimi valstybės paramos priemonių. Kalbant apie pagalbą verslui, tenka pripažinti, kad pandemijos metu ji buvo labiau apčiuopiama, geriau atspindėjo viso verslo poreikius, nei pagalba dabartinės energetikos krizės metu“, – savo mintimis dalijosi V. Janulevičius bei pridūrė, kad augant įvairiapusės verslo transformacijos iššūkiams, glaudesnio, atviresnio dialogo svarba taps dar aktualesnė.
Sudėliokite savo biudžetą
Ateinančių metų valstybės biudžetą sudaro kiek daugiau nei 18,6 milijardų eurų. Ar jūs jau žinote, kaip supjaustytumėte šį pyragą: kam skirtumėte didesnį gabaliuką, o kam – šiek tiek sumažintumėte?
Išmaniojoje aplikacijoje http://www.sudeliokbiudzeta.lt sudarykite savąją biudžeto versiją ir palyginkite ją su jau suplanuotu valstybės biudžetu, o tai padarę iki vasario 20 dienos, laimėkite vieną iš prizų – Apple „AirPods“ belaides ausines arba išorines baterijas.